Aktualiausios žemės ūkio naujienos.
VMVT stiprins vaisių ir daržovių prekeivių kontrolę
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos, Lietuvos šiltnamių asociacijos bei Žemės ūkio rūmų atstovų susitikime šią savaitę su VMVT komanda aptarti įrankiai ir galimybės, galinčios padėti operatyviau įvertinti šviežių daržovių prekybos rinkos dalyvius, tikrinant įtarimus dėl rusiškos ir baltarusiškos produkcijos, galimai nelegaliai patenkančios į Lietuvą.
„Labai naudingos kolegų, dirbančių daržovių auginimo ir prekybos sferoje, įžvalgos dėl specifinių niuansų į kuriuos VMVT inspektoriai galėtų atkreipti dėmesį, vykdydami prekiautojų daržovėmis patikras. Tam tikros indikacijos padės kontrolės metu greičiau nustatyti nesąžiningų daržovių pardavėjų veiksmus bandant suklaidinti vartotojus dėl parduodamos produkcijos kilmės ar kokybės. Mes neturime duomenų, kad pernai ir šiemet iš padidintos rizikos šalių, tokių kaip Rusija, Baltarusija, į Lietuvą tiesiogiai įvežamos daržovės, tačiau tokių abejonių kyla sąžiningiems rinkos dalyviams. Norime giliau suprasti situaciją, todėl šviežių vaisių, uogų ir daržovių prekeivių kontrolė bus sustiprinta, atlikti papildomi ir produkcijos kilmės tyrimai“, – pasakojo VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.
Susitikime sutarta, kad daržovių augintojus vienijančių asociacijų atstovai nuolat palaikys tiesioginį ryšį su VMVT bei teiks informaciją ir naujas indikacijas, į kurias būtų naudinga atsižvelgti vykdant prekybos daržovėmis kontrolę.
„Lietuvos daržovių augintojų ūkiai yra konkurencingi, modernizuoti ir galintys tiekti aukštus Europos standartus atitinkančią produkciją. Tačiau prekyboje pastebime atvejų, kuomet importuotos iš kitų šalių ankstyvos ir šviežios daržovės yra parduodamos ypač pigiai, kartais net mažesne nei rinkos kaina šalyje, iš kurios buvo importuota. Tokie faktai kelia abejonių, ar nėra klastojama produkto kilmė. Todėl taip pat svarstome galimybę inicijuoti daržovių tyrimus dėl saugos ir kilmės, taip prisidėdami prie situacijos stebėsenos rinkoje. Duomenimis pasidalinsime su VMVT kolegomis. Džiugu, kad užmezgėme ryšį bei susitarėme dėl nuolatinio bendravimo palaikymo indikuojant problemas daržovių sektoriuje“, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.
VMVT vadovė taip pat patvirtino, kad atlikus prekybos kontrolę, jos rezultatus, susijusius su prekybiniais ryšiais su Lenkija, perduos Lenkijos kolegoms. Su abiem asociacijomis taip pat sutarta organizuoti nuolatinius susitikimus VMVT svarbiausių klausimų sektoriuje aptarimui.
Pasak A. Mikalauskienės, „stiprėjantis ir aktyvėjantis bendradarbiavimas su verslus vienijančiomis asociacijomis yra ypač svarbus, siekiant geriau suprasti rinkos veikimą, kuriant aiškesnį reglamentavimą, mažinant administracinę naštą ir efektyvinant kontrolę. Ne mažiau svarbus ir visuomenės švietimas, o bendradarbiavimas su verslo atstovais leidžia užsitikrinti kur kas platesnę ir efektyvesnę sklaidą.“
Susitikime asociacijos atstovų buvo pateikta informacija, kuria remdamasi VMVT nedelsdama kreipėsi į Lenkijos kompetentingą instituciją dėl galimų produkcijos, patenkančios į Lietuvą iš Lenkijos, kilmės šalies klastojimo atvejų.
Ministerijoje aptarti žemdirbiams aktualūs klausimai
Šalies savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojai susitikime su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovais aptarė žemės ūkio klausimus, svarbius ir žemdirbiams, ir jiems padedantiems specialistams regionuose.
Ministerijos specialistai informavo apie planuojamus dalinio pasėlių draudimo įmokų kompensavimo, medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymo, žemės ūkio technikos registravimo pokyčius. Diskutuota ir savivaldybėms deleguotų funkcijų finansavimo bei kitais aktualiais klausimais.
Vienas jų – melioracijos fondo, valstybei priklausantiems melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti ir prižiūrėti, steigimas. Ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius informavo susirinkusiuosius, kad Melioracijos fondo įstatymas jau pateiktas derinti su visuomene.
„Melioracijos fondas būtų ilgalaikė investicija į Lietuvos ateitį, padėsianti užtikrinti, kad Lietuvos žemės ūkis ir toliau išliktų konkurencingas ir tvarus. Apie tokio fondo steigimą su socialiniais partneriais diskutavome ne sykį, tad parengtas įstatymo projektas yra kompromisas. Esame atviri siūlymams, kad rezultatas pateisintų visų lūkesčius ir neštų naudos“, – sako ministerijos kancleris.
ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėja Regina Voverytė-Šimkienė, kalbėdama apie pasėlių draudimo įmokų dalinį kompensavimą, paaiškino, kas svarbu renkantis pagalbos formą, kuo skiriasi skirtingų pagalbos formų reikalavimai, kada turi būti sumokamos įmokos. Taip pat daug dėmesio skirta planuojamiems pokyčiams, kad savivaldybių darbuotojams tenkanti našta būtų paprastesnė, o ūkininkams – patogesnė.
Savivaldybių atstovai pabrėžė, kad šios priemonės – išties labai reikalingos – administravimas yra per sudėtingas, vyksta ištisus metus. Iškeltas klausimas dėl jos supaprastinimo ir efektyvumo didinimo.
Svarbu tai, kad pasėlių draudimo įmokų dalinio kompensavimo administravimą apibrėžia ne tik ministerijos nustatyti reikalavimai, kurie bus lengvinami, bet ir Europos Sąjungos reglamentai, kurių perkeliamos nuostatos derinamos su Konkurencijos taryba. Ministerija kreipsis į Konkurencijos tarybą prašydama paprastinti priemonės administravimo reikalavimus.
Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas informavo savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistus apie medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymo metodikos pokyčius. Planuojama leisti žalos nustatymui pasitelkti dronus. Savivaldybių atstovai palankiai sutiko žinią, kad ministerija siekia palengvinti jiems tenkančią administracinę naštą – specialistams nebereikėtų nustatinėti medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių.
„Norime iš savivaldybių paimti šią funkciją, manome, kad tai turi būti dviejų subjektų – ūkininkų ir medžiotojų reikalas. Siūlysime draudimo modelį, tai, ką daro kitų šalių ūkininkai – draudžia savo pasėlius. Taip pat svarstomi kiti variantai“, – sakė patarėjas D. Rybakovas, pabrėžęs, kad šis klausimas yra ir Aplinkos ministerijos kompetencijoje, tad būtina rasti bendrą kompromisą.
Ministerija pakeitė traktorių, savaeigių, žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo tvarką, kuri įsigalios nuo š. m. rugpjūčio 1 d. – prieš įregistruojant žemės ūkio techniką būtų privaloma atlikti techninę apžiūrą, o transporto priemonės tikrinimo metu būtų padaromos registruojamos transporto priemonės nuotraukos su vietos nustatymo funkcija
(GeoTag).
„Registro duomenimis, didesnė dalis traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų neturi galiojančios techninės apžiūros ir viešajame eisme gali kelti pavojų eismo dalyviams. Atsižvelgiant į nurodytas priežastis, Registravimo taisyklėse būtų nurodymas, kad registracijos metu transporto priemonė turi turėti galiojančią techninę apžiūrą, o eksploatuoti transporto priemones, kurioms neatlikta techninė apžiūra, būtų draudžiama“, – susitikime kalbėjo ministerijos Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Darius Vilimas.
Pluoštinių kanapių augintojams – finansinė lengvata
Valstybinė augalininkystės tarnyba (toliau – Augalininkystės tarnyba) praneša, kad nuo šių metų balandžio mėnesio įsigaliojo žemės ūkio ministro įsakymai, kurie nurodo, kad tetrahidrokanabinolio (toliau – THC) kiekio pluoštinėse kanapėse patikrai lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto.
Ištyrus mėginį Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (toliau – NMVRVI) tyrimo rezultatai užrašomi tyrimų protokole. Protokolą NMVRVI išduoda Augalininkystės tarnybai jame nurodydamas šiuos duomenis: mėginio kodą, atliktų tyrimų skaičių, THC kiekio tyrimų rezultatus su išvada. Augalininkystės tarnyba, vadovaudamasi NMVRVI tyrimų rezultatais, interneto svetainėje paskelbia pažymą su apibendrinta informacija apie nustatytus THC kiekius kalendoriniais metais augintų veislių pluoštinėse kanapėse.
Palikta galimybė pluoštinių kanapių augintojui apmokėti už vykdomas THC kiekio patikras atskiruose sklypuose, kuriuose auginamos pluoštinės kanapės. Tokiu atveju augintojas Augalininkystės tarnybai pateikia prašymą THC kiekiui nustatyti pažymėdamas, kad apmokėjimas už mėginio paėmimą ir tyrimą garantuojamas. Augalininkystės tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo gavimo išrašo pluoštinių kanapių augintojui pažymą apie pluoštinių kanapių mėginyje nustatytą THC kiekį. Pažyma išduodama augintojui apmokėjus už mėginio paėmimą ir ištyrimą, pagal žemės ūkio ministro įsakymu ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintus įkainius metodikoje nustatyta tvarka.
Ministerija patikslino žydinčių augalų purškimo augalų apsaugos produktais reikalavimus
Žemės ūkio ministerija patikslino augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus purškiant žydinčius augalus.
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VAT) yra patvirtinusi sąrašą žydinčių žemės ūkio augalų, kuriuos leidžiama purkšti augalų apsaugos produktais nuo 4 val. iki 21 val.
Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėse yra patikslinta, kada nereikalaujama suvesti į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS) informacijos apie augalų apsaugos produktų naudojimą, kai planuojama purkšti žydinčius augalus (išskyrus tuos, kurie yra įrašyti į VAT patvirtintą sąrašą), ir kada netaikomos naktinio purškimo (nuo 21 val. iki 4 val.) nuostatos. Šios nuostatos netaikomos nuo spalio 25 d. iki kovo 19 d. ir jei lauko oro temperatūra yra mažesnė nei +12 °C.
Nesikeičia reikalavimas, kad žydintys augalai (išskyrus tuos, kurie yra įrašyti į VAT patvirtintą sąrašą), turi būti purškiami augalų apsaugos produktais nuo 21 val. iki 4 val. ir informacija apie tokių augalų planuojamą purškimą, kuris yra pavojingas bitėms, turi būti suvesta į PPIS. Nauja tai, kad dabar nustatyta tiksli data, kada privaloma tai padaryti, t. y. nuo kovo 19 d. iki spalio 25 d.
ŽŪM atkreipia dėmesį į tai, kad augalų žydėjimo metu (nuo kovo 19 d. iki spalio 25 d.) išimtys dėl augalų apsaugos produktų naudojimo naktį (nuo 21 val. iki 4 val.) ir reikalavimo suvesti informaciją į PPIS apie augalų apsaugos produktų, kurie yra pavojingi bitėms, planuojamą naudojimą nėra taikomos. Žemės ūkio veiklos subjektai, besirengiantys nuo kovo 19 d. iki spalio 25 d. purkšti žydinčius augalus (išskyrus tuos, kurie yra įrašyti į VAT patvirtintą sąrašą), visais atvejais, kai naudos bitėms pavojingus augalų apsaugos produktus, privalės suvesti informaciją į PPIS. Taip pat žemės ūkio veiklos subjektai nuo kovo 19 d. iki spalio 25 d. žydinčius augalus (išskyrus tuos, kurie yra įrašyti į VAT patvirtintą sąrašą) privalės purkšti naktį (nuo 21 val. iki 4 val.).
Šį pavasarį mineralinio azoto laukuose nedaug
Šį pavasarį Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorija vėl atliko mineralinio azoto stebėseną šalies dirvožemiuose. Paaiškėjo, kad visuose šalies dirvožemio rajonuose mineralinio azoto rasta nedaug.
Praėjusių metų lapkričio pradžioje žemės ūkio naudmenose 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto nustatyta vidutiniškai 57,8 kg/ha, o šiemet pavasarį – jau tik 32,5 kg/ha. Tiek mažai mineralinio azoto šiuo metų laiku nustatyta pirmą kartą nuo 2020 metų.
Šiemet visose šalies zonose mineralinio azoto rasta mažai: Rytų Lietuvoje vidutiniškai – 27,8 kg/ha, Vakarų Lietuvoje – 34,6 kg/ha, Vidurio Lietuvoje – 35,2 kg/ha. Šiek tiek didesnis mineralinio azoto kiekis nustatytas tik Vidurio Lietuvos žemumos vakarinėje ir vidurinėje dalyje – 40–46 kg/ha.
Žiemkenčiuose ir po praėjusiais metais augintų rapsų bei žiemkenčių mineralinio azoto dirvožemyje kiekių vidurkiai svyravo 35–37 kg/ha ribose. Po kaupiamųjų, rapsų, kukurūzų mineralinio azoto nustatyta dar mažiau – 33,7 kg/ha, o mažiausiai jo rasta daugiamečių žolių plotuose – 24,5 kg/ha.
Skirtinguose gyliuose jo rasta tiek: 0–30 cm – 20,9 kg/ha, 30–60 cm – 12,0 kg/ha, 60–90 cm – 11,9 kg/ha. Likę nedideli mineralinio azoto kiekiai visuose dirvožemio sluoksniuose rodo, kad azotas intensyviai plovėsi ir dalis jo pateko į gruntinius vandenis, upes bei ežerus. Intensyvios gamybos ūkiuose 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje nustatyti didžiausi mineralinio azoto kiekiai siekė 82–120 kg/ha – taip buvo vos keliuose tirtuose šalies ūkiuose, nors ankstesniais metais pavasarį jo buvo daug daugiau.
Nitratinio azoto, kuris yra didžioji mineralinio azoto sudedamoji dalis, šį pavasarį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje vidutiniškai rasta 24,5 kg/ha – tai sudarė 73 proc. viso mineralinio azoto kiekio. Gilesniuose dirvožemio sluoksniuose mineralinio azoto buvo mažiau nei viršutiniame – tai tik patvirtina faktą, kad nitratinis azotas išsiplovė giliai į podirvį, kur galimai nebus panaudotas augalų.
Mokslininkų teigimu, žiemkenčiai ir žieminiai rapsai daugelyje šalies plotų gerai peržiemojo, todėl greitai pasisavins azotą iš trąšų. Tai reiškia, kad žieminiams rapsams ir žiemkenčiams pirmasis pavasarinis tręšimas azotu yra labai svarbus ir neatidėliotinas, nes šių metų pavasarį mineralinio azoto dirvožemyje yra labai nedaug. Azoto trąšų normos, palyginti su įprastinėmis vidutinėmis normomis, šį pavasarį turėtų būti didesnės. Intensyvios gamybos ūkiuose ir ten, kur žemės našumo balas yra didesnis nei 40, azoto trąšų normą veikliąja medžiaga tikslinga didinti 30–45 kg/ha, mažesnio našumo žemėse ir mažesnio gamybos intensyvumo ūkiuose – 20–30 kg/ha. Didesnę azoto trąšų normą reikia įterpti su pirmuoju pavasariniu ar papildomais tręšimais. Azoto trąšų normą tikslinga didinti lauko ir daržo augalams, daugiametėms žolėms.
VILTIES teikianti žinia: pieno produktai globalioje rinkoje pradėjo brangti
Po dviejų iš eilės minusinių prekybos sesijų pieno produktų prekybos aikštelės „Global Dairy Trade“ (GDT) indeksas pagaliau vėl kilstelėjo. Šį kartą jis ūgtelėjo 2,8 procento – iki 1084 punktų.
Bendra tendencija rodo, kad GDT indeksas po truputį stabilizuojasi, nors ir kol kas nedemonstruoja žymaus augimo. Nuo sausio mėnesio antros dekados indeksas svyruoja tarp 1061 ir 1084 punktų.
Tarkime, nuo 2021 metų vasario iki 2022 metų spalio GDT indeksas nė karto nebuvo nukritęs žemiau 1100 punktų, o rekordinę reikšmę pademonstravo 2022 m. kovo mėnesį (1593 punktai).
Per paskutinę prekybos sesiją labiausiai pabrango Cheddar sūriai (+4,1 proc.), nenugriebto pieno miltai (+3,4 proc.), sviestas (+3,1 proc.). Brango taip pat ir lieso pieno miltai (+1,4 proc.).
Per šią prekybos sesiją pigo tik laktozė (-3,1 proc.) ir sviesto miltai (-0,5 proc.).
Prekybos platformą valdo Naujosios Zelandijos kooperatyvas „Fonterra“. Okeanijos zonoje fiksuojamos tendencijos Europą pasiekia maždaug po 1,5–2 mėnesių.
Parengta pagal portalo agrobite.lt ir „Dzūkų žinių“ informaciją