Praėjusį sekmadienį Lietuva gyveno Seimo rinkimų antrojo turo nuotaikomis – ketveriems metams toliau rinkome savo atstovus į šalies parlamentą.
Lazdijiečiai ir druskininkiečiai už į antrąjį turą patekusius kandidatus balsavo vienmandatėje Jotvingių rinkimų apygardoje.
Balsavo mažiau rinkėjų
Pirmajame ture mūsų krašto rinkėjai buvo aktyvūs: spalio 13-ąją balsuoti atvyko 51,71 proc. balsavimo teisę turinčiųjų, tai yra 16 793 rinkėjai. Antrajame rinkimų ture mūsų rinkėjų aktyvumas buvo žemesnis, tik 39,35 proc. jis buvo mažesnis už šalies vidurkį (41,04 proc.).
Antrajame rinkimų ture balasavo 12 785 Lazdijų rajono ir Druskininkų savivaldybių rinkėjai. Balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičius Jotvingių apygardoje – 32 494.
Mūsų krašto žmonės antrajame ture balsavo už daugiausiai balsų pirmajame ture gavusius kandidatus – socialdemokratą Povilą Jagelavičių ir demokratams „Vardan Lietuvos“ atstovaujantį Liną Urmanavičių.
Suskaičiavus rinkėjų balsus paaiškėjo, jog L. Urmanavičių palaikė 7 203 rinkėjai (56,34 proc.), o jo konkurentas P. Jagelavičius sulaukė 5 064 palaikymo balsų (39,61 proc.). Taigi, antrojo turo nugalėtoju ir mūsų krašto atstovu Seime tapo L. Urmanavičius.
Akivaizdu, jog daugiausiai palaikymo L. Urmanavičius sulaukė Druskininkų savivaldybės rinkimų apylinkėse, visose iš jų jis nugalėjo savo konkurentą P. Jagelavičių. Ratnyčioje, Neravuose, Švendubrėje L. Urmanavičius surinko net dvigubai daugiau palaikymo balsų nei jo konkurentas.
Lazdijai labiau palaikė socdemų kandidatą
Lazdijų rajono rinkėjai buvo nusiteikę šiek tiek kitaip, jie net septyniolikoje rinkimų apylinkių palaikė P. Jagelavičiaus kandidatūrą, skirdami L. Urmanavičiui antrąją vietą.
Daugiausiai palaikymo balsų Lazdijų rajone P. Jagelavičiui skyrė Kirsnos (62,73 proc.), Noragėlių (64,71 proc.), Seiliūnų ir Metelių (po 60,3 proc.) rinkėjai.
Tiesa, kai kuriose Lazdijų rajono apylinkėse L. Urmanavičiui pavyko iškovoti pergalę, už jį gausiai balsavo A. Kirsnos, Kučiūnų, Seirijų, Šventežerio, Veisiejų rinkėjai.
Jei palyginsime, kiek balsų abu kandidatai surinko pirmajame rinkimų ture, tai matysime tokius skaičius: L. Urmanavičius surinko 5 230 rinkėjų balsų, o P. Jagelavičius – 2 900 balsų. Įdomu tai, jog už socialdemokratus pirmajame ture balsavo 3 915 mūsų karšto rinkėjų, o už „Vardan Lietuvos“ – 3 244 rinkėjai. Akivaizdu, jog šie du kandidatai pirmajame ture gavo daugiau balsų nei jų atstovaujamos politinės jėgos.
Antrajame ture ir L. Urmanavičius, ir P. Jagelavičius surinko beveik po du tūkstančius papildomų balsų, likusių nuo pirmajame ture iš kovos iškritusių kitų vienmandatininkų.
Redakcijos duomenimis, L. Urmanavičių antrajame rinkimų ture kvietė palaikyti „Nemuno aušros“ partijos atstovai, taip pat Krikščionių sąjungos politikai.
Druskininkų rinkėjai balsavo vieningai
Akivaizdu, jog L. Urmanavičiaus pergalę antrajame ture lėmė druskininkiečių, kurie labai aktyviai dalyvavo rinkimuose ir vieningai balsavo už Druskininkų savivaldybės vicemerą, balsai.
Štai Druskininkų savivaldybės Atgimimo, Naujamiesčio rinkimų apylinkėse balsuoti atėjo apie 48 proc. rinkėjų. Šiose apylinkėse už vicemerą balsavo apie 64 proc. rinkėjų.
Iš lazdijiečių aktyviausiai rinkimuose dalyvavo Krikštonių, Metelių, Seiliūnų rinkėjai. Žinoma, buvo ir tokių rinkimų apylinkių, kuriose buvo sulaukta mažiau nei trečdalio registruotų rinkėjų. Šioje srityje nepralenkiami buvo Šeštokų rinkėjai, kurie rinkimuose buvo ypač neaktyvūs – tik 30,35 proc., nuo jų nedaug atsiliko Kapčiamiesčio gyventojai, jų antrajame ture balsuoti atvyko tik 30,96 proc.
Vidmantas Pilvinis, Jotvingių apygardos rinkimų komisijos pirmininkas:
„Pažeidimų per rinkimus buvo nedaug, rimtesnių nefiksavome. Gal plakatą ne ten pakabino ar kitos smulkmenos, manau, kad rinkimų rezultatus VRK patvirtins. Nereikėjo nei policijos kviesti, stebėtojai nekonfliktavo, buvo ramūs rinkimai. Negaliojančių biuletenių irgi nebuvo daug, tiek, kiek paprastai būna per kitus rinkimus. Nebuvo girtų rinkimų komisijos narių, viskas vyko ramiai ir tvarkingai.“