Lietuvoje jau tapo gražia tradicija kiekvienų metų pradžioje rinkti geriausius šalies mokytojus. Vieno iš nacionalinio naujienų portalo redakcijos kasmet skelbia geriausių mokytojų – „Lietuvos mokytojas“ –rinkimus ir įvairiose kategorijose kviečia rinkti lyderius.
Džiugu, kad į šiuos rinkimus pasiūlytos ir Lazdijų rajono pedagogų pavardės. Viena iš jų – Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos pradinių klasių mokytoja Rasa Savukynienė. Veisiejuose gimusi, augusi ir mokyklą, o vėliau baigusi tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą, sugrįžo į gimtuosius Veisiejus ir jau beveik tris dešimtmečius moko svarbių gyvenimo dalykų jaunuosius Veisiejų vaikus.
Apie pedagogo profesiją, kylančius iššūkius, meilę vaikams ir savo profesiją, dalyvavimą konkurse „Lietuvos mokytojas 2026“, „Dzūkų žinios“ kalbėjosi su mokytoja R. Savukyniene.
– Jūs esate nominuota į „Lietuvos mokytojo 2026“ konkursą. Kas Jus nominavo?
–Atvirai sakant, tai nelabai žinau, kas čia pasistengė. Tai buvo man didelė ir maloni staigmena.
– Iš kur esate kilusi, kodėl pasirinkote Veisiejus?
– Esu veisiejietė, po studijų sugrįžau į tą mokyklą, kurią baigiau. Savo pasirinkimo nesigailiu – savas kraštas, savi žmonės.
– Kaip sugalvojote tapti pradinių klasių mokytoja?
– Kiek save pamenu, nuo vaikystės mėgau du žaidimus – arba žaidžiau gydytoja, gydžiau lėles, arba susodinusi žaislus, juos mokinau. Gydytoja netapau, nes turiu kraujo baimę, o mokytojos profesija mane traukė, ypač tai sustiprėjo, kai pradėjau lankyti mokyklą, mane vis labiau ėmė žavėti mokytojo profesija.
– O kodėl pradinių klasių?
– Man labai patinka mažesni vaikai: jie nuoširdesni, atviresni, iš jų gauni labai daug šilumos.
– Ar niekada nebuvo minties išvažiuoti gyventi ir dirbti į miestą?
– Ne, tokios minties nebuvo, nes savo gyvenimą susikūriau čia, Veisiejuose. Čia buvo mano gyvenimo meilė, tai ir likau savo gimtajame miestelyje.
– Ar keitėsi vaikai per Jūsų darbo laikotarpį? Ar dabar vaikai kitokie, nei, pavyzdžiui, prieš tris dešimtmečius?
– Yra skirtumas, dabar jie judresni, juos labai žavi naujos technologijos, todėl mokytoja irgi turi ne atsilikti, o žengti kartu. Bet tokio amžiaus vaikai liko nuoširdūs, geri, šiuo atžvilgiu jie man nepasikeitė, vaikiškumas išliko. O gal aš taip visada žiūriu į juos?
– Kokių savybių reikia žmogui, kad jis būtų geras mokytojas?
– Pirmiausia, reikia daug kantrybės, taip pat reikia mylėti vaikus, be tų dalykų gerai neatliksi šito darbo. Reikia ir pačiam būti nuoširdžiam, geranoriškam, darbščiam. Reikia ir pačiai nuolat mokytis.
– Ar per tuos pedagoginio darbo dešimtmečius nebuvo tokių minčių, kai norėjosi viską mesti ir užsiimti kitais dalykais?
– Ne, nebuvo tokių minčių. Nežinau, ką kita galėčiau dirbti. Man įdomus mano darbas, gera matyti, kaip keičiasi vaikai. Matai, kiek įdedi į juos, stebi, kiek jie gali.
– Ko norėtumėte palinkėti savo kolegoms, vaikams ir tėvams?
– Kolegoms – kantrybės, nepavargti, nes darbas sunkus, bet įdomus, rasti kuo daugiau laiko sau. Tėveliams – surasti daugiau laiko pabūti su vaikais. O vaikams – kuo didžiausios sėkmės, kad jie savo gyvenime surastų tą takelį, kuriuo jie eitų ir būtų laimingi. Kad rastų teisingą savo gyvenimo kelią, kad laimė juos lydėtų.
Mokytojos R. Savukynienės pristatymas konkurso „Lietuvos mokytojas 2026“ svetainėje:
„Mūsų mokytoja Rasa – tai žmogus, kuris kiekvieną dieną į mokyklą ateina su šypsena, šiluma ir nuoširdžiu noru būti kartu su vaikais. Ji yra ne tik puiki pradinių klasių mokytoja ir klasės vadovė, bet ir saugus, įkvepiantis bei pasitikėjimą suteikiantis autoritetas, padedantis vaikams augti ir drąsiai atrasti pasaulį. Mokytojos Rasos pamokos visada įdomios, gyvos ir kūrybiškos. Ji išsiskiria inovatyviu požiūriu į ugdymą – geba tradicinį mokymą paversti atradimu, derindama žaidybinius metodus, patyriminį mokymąsi, projektines veiklas, kūrybines užduotis ir šiuolaikines ugdymo priemones.
Vaikai jos pamokose mokosi tyrinėdami, diskutuodami, bendradarbiaudami ir drąsiai reikšdami savo mintis, o mokymosi procesas tampa prasmingas ir įtraukiantis. Didelis mokytojos Rasos inovatyvumo privalumas – gebėjimas prisitaikyti prie kiekvieno vaiko poreikių. Ji nuolat ieško naujų sprendimų, kaip sudominti skirtingų gebėjimų mokinius, skatinti jų smalsumą, kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi. Kiekvienas vaikas jos klasėje jaučiasi svarbus, pastebėtas ir palaikomas. Mokytoja Rasa skiria daug dėmesio ne tik pamokoms, bet ir popamokinei veiklai, kurią organizuoja kūrybiškai ir novatoriškai – tai išvykos, projektai, stovyklos, šventės, integruotos edukacinės veiklos, stiprinančios vaikų patirtinį mokymąsi ir socialinius įgūdžius.
Šios veiklos suburia vaikus, skatina bendradarbiavimą, atsakomybę ir kuria tikrą klasės bendruomenę. Dėl to mokykla vaikams tampa vieta, į kurią norisi eiti su džiaugsmu. Mums, mokiniams ir tėvams, mokytoja Rasa yra ir patarėja, ir pagalbininkė, ir įkvėpėja. Ji visada randa laiko pasikalbėti, padrąsinti, pasidžiaugti pasiekimais ar padėti įveikti sunkumus. Jos atsidavimas, kantrybė ir nuoširdus rūpestis vaikais jaučiamas kiekviename žingsnyje.
Mokytoja Rasa yra ir šauni kolegė bei švietimo bendruomenės lyderė, aktyviai besidalijanti savo inovatyvia patirtimi su kolegomis, palaikanti naujus pedagogus ir prisidedanti prie bendruomenės augimo. Jos pozityvus požiūris, atvirumas naujovėms ir gebėjimas telkti žmones daro ją autoritetu ir pavyzdžiu kitiems. Didžiuojamės turėdami tokią mokytoją ir norime pasakyti nuoširdų ačiū už viską, ką ji daro kasdien – dažnai tyliai. Ir linkime, kad jos įdėtas darbas būtų pastebėtas ir įvertintas visos šalies mastu.“
