2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje įvyko prezidento rinkimai. Skandalingai ir atvirai suklastojus jų rezultatus, prezidentu paskelbtas jau ne vieną dešimtmetį juo esantis A. Lukašenka. Tą pačią dieną visoje Baltarusijoje kilo aktyvūs opozicijos ir jai pritariančių protestai. Visoje šalyje kilę didžiuliai protestai, kartais pritraukdavę iki 200 000 dalyvių, tapo didžiausiu ilgalaikiu iššūkiu A. Lukašenkai per visus dvidešimt šešerius jo represinio valdymo metus. Šiuo metu protestai nuslopo, atšalus orams ir baltarusiams pavargus nuo dažno ir itin žiauraus milicijos smurto – suėmimų, tardymų, mušimo, kankinimų ir net žudynių. Sausio pabaigoje įvyko nedidelių ir padrikų protestų, per kuriuos buvo sulaikyta apie 250 žmonių. Per ilgą, kelis mėnesius trukusią, ir įnirtingą protestų bangą buvo suimta daugiau nei 30 000 žmonių, kurių daugelis buvo sumušti ir patyrė kitas negandas. Nors opozicijos lyderiai pasirinko taikią taktiką, Baltarusijos milicija stiprino represijas ir demonstracijoms išsklaidyti naudojo vandens patrankas, dujas ir gumines kulkas.
Masinių protestų laikotarpiu A. Lukašenka kalbėjo apie „prezidentavimo nuosmukį“ ir galimą atsistatydinimą, tačiau vėliau tokių pareiškimų atsisakė. „Lukašenka atsisako vadinamosios konstitucinės reformos, apie kurią dažniausiai kalbėjo Rusijos lyderiai, kadangi protestai buvo numalšinti ir nebeliko tokio poreikio.
Baltarusija ir Rusija yra susijusios glaudžiais, tačiau nelygiaverčiais ryšiais. Maskva tiekia Minskui pigias paskolas, naftą ir dujas, išlaikydama reformuotą sovietinio stiliaus Baltarusijos ekonomiką. Visgi nuolatiniai ginčai dėl naftos ir dujų kainų dažnai įžiebia viešus skandalus ir A. Lukašenkos pareiškimus, kad Rusija nori „absorbuoti“ ir prisijungti Baltarusiją. Tuo tarpu Kremliui nerimą kelia A. Lukašenkos nepastovumas. Kad ir koks nepatogus Lukašenka gali būti Putinui, jie priversti kęsti vienas kitą. „Garsūs kaltinimai ir skandalingas Lukašenkos būdas verčia Kremlių ieškoti pakaitalo, – teigia nepriklausomas analitikas Aliaksandras Klaskovskis. – Tačiau Putinas negali atsisakyti paremti Lukašenką neturėdamas aiškios alternatyvos ir savo scenarijaus.“
Vis dėlto Baltarusijoje taikus protestas ir mėginimai surengti visos šalies streiką žlugo, pareigūnai ir saugumo darbuotojai neperėjo į opozicijos pusę, o giežtos represijos ir opozicijos lyderių įkalinimas sudarė sąlygas valdžios institucijoms išlaikyti padėties kontrolę. Nepaisant to, opozicija mano, kad A. Lukašenka prarado daugumos baltarusių palaikymą ir tai galiausiai paskatins pokyčius šalies viduje. „Kiekvieną dieną mūsų ištekliai didėja, o režimo ištekliai mažėja. Kiekvieną dieną jis turi mažiau pinigų, mažiau žmonių, mažiau šalininkų viduje ir užsienyje, jo reputacija vis blogėja ir atitinkamai mažėja galimybės“, – pareiškė S. Cichanouskaja. Opozicija planuoja atnaujinti masines akcijas kovo 25-ąją, kai bus minima 1918-aisiais trumpam paskelbtos Baltarusijos nepriklausomybės sukaktis. Šią dieną tradiciškai vyksta didelės opozicijos demonstracijos. „Esame nusiteikę ilgalaikiams veiksmams“, – sakė S. Cichanouskaja.