Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Politika Žmonės

Kaip vicemeras A. Klėjus ieškojo Lazdijų dugno

Tai, kad politikams dėstant viešojoje erdvėje savo mintis, reikia būti ypač dėmesingiems ir pasverti kiekvieną žodį, rodo neseniai pasirodžiusi publikacija Lietuvos savivaldybių asociacijos leidžiamame žurnale „Savivaldybių žinios“.
Ten publikuojamame straipsnyje apie Lazdijų savivaldybę „Su nauja karta ateina proveržis“ kontraversiškai atrodo Lazdijų vicemero Audriaus Klėjaus kai kurie pasisakymai. Pateikiame citatas iš straipsnio ir paprašėme jas pakomentuoti jų autorių A. Klėjų.

– Jūs teigėte, jog „mūsų pagrindinis siekis – ne postai, bet konkretūs pokyčiai“. Jei Jums nesvarbūs postai, tai kodėl pats tapote vicemeru, o administracijos direktoriaus pavaduotojo postą atidavėte koalicijos partneriams – socialdemokratams?
– Demokratija svarbi tuo, kad leidžia įgyvendinti valdžių simbiozę ir kartu išlaikyti visų valdžių nepriklausomybę. Atstovaujamoji valdžia yra piliečių išreikštos politinės valios forma, suteikianti galimybę politikams kaip atstovaujamosios valdžios atstovams įgyvendinti savo politinę programą.
Vykdomoji valdžia – tai priemonė atstovaujamosios valdžios siekiams įgyvendinti. Deja, vakarietiškos sampratos demokratija jau daugelį amžių nesugalvojo kito būdo, kaip tik vienų ar kitų pareigų užėmimas tam, kad rinkimų politika būtų įgyvendinta.
Kaip Jūs teisingai pastebite, mums svarbūs ne postai. Aš didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad mūsų valdančioji koalicija, suvienijusi politiškai skirtingų polių politines jėgas, susitarė vardan bendros programos įgyvendinimo. Vieno ar kito asmens užimamos pareigos – tai būdas įgyvendinti bendrą koalicinę programą ir pasiekti tų tikslų, kurie Lazdijų rajono gyventojams atneštų didžiausią naudą ir pažangą visam kraštui.
Personalijų pavardžių, kaip neabejotinai Jums žinoma, Koalicijos sutartyje nebuvo numatyta. Vieno ar kito asmens delegavimas į pareigas buvo tų partijų vidinis susitarimas ir teikimas, kurį savivaldybės taryba patvirtino.

– Jūs teigiate, jog per ilgas užsisėdėjimas valdžioje nėra geras dalykas, tai iškreipia demokratiją, susidaro palankios galimybės feodalizmo apraiškoms rastis. Merams vertėtų įvesti kadencijas. Ar Jūs manote, jei meras puikiai dirba ir vykdo tęstinius projektus, savivaldybė pasiekia puikių rezultatų, jo veiklą reiktų sustabdyti kadencijomis? Ir kokio ilgio tos kadencijos turėtų būti, kad išvengtume feodalizmo? Ar manote, jog geriau naujas ir nieko nesugebantis, ar patyręs ir situaciją puikiai valdantis meras?
– Yra tokia patarlė apie stovintį vandenį – jis ima gesti. Panašiai yra ir su valdžia. Deja, tenka pripažinti, jog dar nesame pakankamai brandūs, kad politikai, užimdami vienas ar kitas pareigas ilgesnį laiką, sugebėtų atsispirti labai žmogiškoms, tačiau ydingoms savybėms – nepotizmui, valios primetimui aplinkiniams, susireikšminimui, net savęs perdėtam vertinimui.
Esu ir būsiu už tai, kad savivaldybių vadovams ir kitų valstybės institucijų vadovams būtų įvestos kadencijos. Tai leistų atskiriems asmenims nesusitapatinti savęs su valdžia, nebaudžiamumu, galia.
Esu tikras, kad ne vien tik užimamos pareigos leidžia siekti tikslų ir juos pasiekti. Taip, postas galbūt leidžia tai įgyvendinti greičiau, tačiau neabejoju, kad geras meras, net ir įvedus kadencijas, tikrai rastų, kur pritaikyti savo žinias ir sugebėjimus, kad būtų maksimaliai naudingas kraštui ir bendruomenei.
Kitą kartą trumpas atokvėpis ant atsarginių suolelio leidžia į situaciją pažvelgti iš šalies, pamatyti ją kitomis akimis ir net įžvelgti galimai padarytas klaidas – kad su nauja energija ir naujomis idėjomis imtumeisi visko iš naujo.

– Jūs teigiate, jog Lazdijų savivaldybė vis dar ieško dugno, nuo kurio atsispyrę galėtume pradėti gaivinti rajoną. Ar tai reiškia, kad stengiatės kristi vis žemiau, kad suvoktumėte, kaip reiks iš to išlipti? Ką reiškia ši Jūsų tezė? Sakote, jog jau radote tą dugną. Tai kur tas dugnas? Ar jau visi Lazdijai dugne?
– Kad ir kaip norėčiau būti optimistas, deja, tuomet tektų būti melagiu. Po rinkimų naujoji koalicija pamatė labai prastą Lazdijų rajono savivaldybės padėtį – finansinę, ekonominę, net psichologinę.
Tuščias biudžetas, neplanuojamos išlaidos, nesuskaičiuoti finansiniai įsipareigojimai vykdomiems projektams, ant bankroto ribos balansuojančios savivaldybės įmonės „Lazdijų vanduo“ ir „Lazdijų šiluma“, įbauginti specialistai, kompetencijų ir atsakomybės stoka iš kai kurių darbuotojų… Galima vardinti daug, tik ar to reikia? Ir ką toks įvardinimas pakeis? Pakeisti gali tik darbas – bendras darbas, nesidairant atgal, neieškant priešų ir neverčiant visko buvusiesiems valdžioje.
Tai – jau praeitis. Ateitis – telktis naujiems darbams.
Klausiate, ar tai jau dugnas? Tai atsakysiu, kad kas kaip tą dugną supranta. Galima nukristi duobėn ir jos krante kasti laiptelius, kad išliptumei. Bet galima ir raustis dar giliau, kol pasieksi Kinijos šachtininkus – ir šaukti, kad dugno dar nėra.

– Jūs sakote, jog dabar neigiamą informaciją apie Lazdijus keičia teigiama. Kaip šio teiginio kontekste vertinate nacionalinėje žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Jūsų galimus įstatymų pažeidimus ir darbą dviejuose darbuose vienu metu – vicemeru ir Seimo narės padėjėju? Ar tai teigiama informacija?
– Vienareikšmiškai tokia informacija nebuvo teigiama, kalbant apie mūsų įvaizdį, tiek mano kaip politiko, tiek savivaldybės. Dėl ko aš dar kartą, naudodamasis proga, atsiprašau rajono gyventojų.
Tačiau ši informacija turėjo ir savo teigiamą vertę. Ji parodė, kad visi mes žmonės ir klystame, svarbu tik, kad toje klaidoje nepasiliktume, o išmoktume pamokas ir ateityje jų nekartotume.
Tai taip pat parodė ir tai, kad rajone nėra ir nebus neliečiamų, nebaudžiamų, „savų“ ir kad turime išmokti priimti kritiką ne kaip asmeniškumą, o kaip demokratijos vaistus, kurie gydo, bet ne užmuša. Kaip vaistus, kurie stiprina mūsų atsakomybę.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: