Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Kultūra

Teizų bibliotekoje smėlio kaip prie Baltijos krantų

Dineta Babarskienė

Nuo pat ryto Teizų bibliotekoje laukta viešnios, kuri žadėjo smėlio atsivežti. Ir ką gi vaikai veiks su tuo smėliu? Ko gero, žais, atsakytume. Šįkart buvo kitaip – iš smėlio kurti… paveikslėliai. Na, truputėlį buvo, žinoma, ir pažaista. Slapčia… O paskui jau darbuotasi iš peties.
Tik įžengusi viešnia iškart sudomino, juolab, kad tas spalvotas smėlis vaikus taip viliojo. Suaugusiems buvo smalsu, ar mokytoja dar nepavargo per visus mokslo metus, kad vaikus kviečia į kūrybines dirbtuves lavinti vaizduotę, regą, smulkiąją motoriką, pojūčius. „Aš tikrai nesu tiek pavargusi per mokslo metus, kad vasarą negalėčiau daryti to, kas man malonu. Smagu, kad tiek vaikų susirinko į biblioteką“, – sakė Laura. Laura Stašauskienė – technologijų mokytoja iš Vilniaus. Pasirodo, ji seirijietė, dabar vasarojanti Meteliuose, tad per atostogas laiką leidžia Dzūkijoje ir užsiima tuo, ką mėgsta, kas jai labai patinka. Tądien ji atsivežė spalvoto smėlio – įvairiausių spalvų. Tuoj paaiškino, ką reiks daryti su juo. „Pamatysite, kad sukurti paveikslėlius iš smėlio daug paprasčiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jums tikrai pavyks“, – šypsodamasi ramino ji. Pirmiausia išsirinkome paveikslėlius, kuriuos ji pati buvo nupiešusi, išsipjaustėme po atskirą dalelytę ir bėrėme smėlį – ant lipnaus popieriaus smėlis lipo kuo puikiausiai. Taip po mažą dalelytę ryškėjo vaizdas. Paskui jau patys piešėme, vėl pjaustėme ir pylėme smėlį. Ir mamytės, ir vaikučiai – didesni ir mažesni – pasinėrė į darbą. Jei kuris per mažas buvo išsipjaustyti paveikslėlį, jam pagelbėjo mama, o smėlį pilti gebėjo net patys mažiausi. Ir pabiro smėlis Teizų bibliotekoje… „Reiks maudytis kaip iš pliažo pajūryje sugrįžus“, – juokavo mamytės. Tačiau rezultatas pranoko visus lūkesčius: paveikslėliai buvo tokie dailūs, kad sunku ir atsižiūrėti. „Smėlio yra pirkti parduotuvėse. „Senukų“ parduotuvėje daug perku“, – sakė mokytoja. O ar galima naudoti Baltijos pakrantės smėlį šiems darbeliams? „Tikrai taip, tik reiks jį paskui spalvinti dažais“, – patikino ji. O tądien Teizų bibliotekoje byrėjo spalvotas smėlis, girkšėjo tarp pirštų, biro ant stalo. Ir kiek neišpasakyto džiaugsmo! „Mums įdomu, nes nauja. Mes visi labai jūsų laukėme“, – sakė Teizų bibliotekos bibliotekininkė Daiva Karaliūnienė dėkodama Laurai už apsilankymą bibliotekoje. O paskui viskas greitai buvo sutvarkyta, nuvalyta, mat visų laukė bandelių kalnai – pasistiprinti po darbų.
Smėlio burtai įtraukė ir apžavėjo ir ne tik vaikus, suaugusiems irgi patiko. „Jei tik jums patinka, aš, žinoma, atvažiuosiu. Juk lankausi jūsų kraštuose“, – pasižadėjo ponia Laura patikindama, kad ir atostogaujant jai malonu kažką įdomaus nuveikti su vaikais, juolab, tokiais žingeidžiais kaip tądien Teizų bibliotekoje. Smėlio burtų magija paprastai įtraukia visus: ir didelius, ir mažus, anot Lauros, net garbaus amžiaus sulaukusius. Sunku atsispirti smėlio burtams. „Amžiaus cenzo nėra, patys matote – visi darbavotės“, – sakė Laura. Tuo, be abejo, įsitikinome visi, „žaidę“ su smėliu Teizų bibliotekoje.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: