Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Kultūra

Tiki, kad po penkerių metų vėl stovės Baltijos kely

Dineta Babarskienė

Visuotinio susikabinimo akcija pakvietė atkurti prieš 30 metų lietuvius suvienijusią gyvą Baltijos kelio grandinę, kuri primena apie nepalaužiamą lietuvių tautos dvasios tvirtybę ir stiprų laisvės troškimą. Šiais metais sukako 30 metų nuo Baltijos kelio, kai praradusių nepriklausomybę Baltijos šalių sostines Vilnių, Rygą ir Taliną sujungė gyva grandinė.
Tą dieną prie akcijos prisijungė ir norą taikiai siekti laisvės išreiškė apie 2 milijonai žmonių, o Baltijos kelias Lietuvai, Latvijai ir Estijai tapo laisvės simboliu. Manoma, kad tuomet, prieš 30 metų, apie 2 tūkstančiai mūsų krašto žmonių taip pat stovėjo Baltijos kelyje tvirtai surėmę pečius, susikibę rankomis su besiplaikstančiomis vėjyje trispalvėmis, iš dangaus pylėsi ne lietus, o rudeninės gėlės iš visos Lietuvos darželių, barstomos iš lėktuvų. Virtinės automobilių, autobusų ir begalinis noras būti ten, Baltijos kely. Gerai menu tą jausmą ir aš, ko gero, pamiršti to neįmanoma. Tą patvirtino ir ponia Aldona Mikalonienė, buvusi Baltijos kely prieš 30 metų, stovėjusi jame ir šiemet, minint Baltijos kelio 30-metį. Ponios Aldonos Mikalonienės širdyje gyvena brangios ir didingos akimirkos ir šiandien.

Dieve, Dieve, kaip gražu buvo!
„Aš tik ką buvau išėjusi į pensiją. Kalbos apie organizuojamą Baltijos kelią vis pasigirsdavo, o kai viską sužinojome tiksliau, aš tvirtai nusprendžiau vykti. Buvo ir tokių, kurie juokėsi iš tokio pasiryžimo, tačiau aš, mano vyras ir mama nuvažiavome“, – prisimena ponia Aldona tvirtindama, jog tuomet jos mamai buvo 80. „Mamai buvo panašiai tiek, kiek dabar man. Aš – dar nepilnametė. Man be penkiolikos metų šimtas“, – ir juokais, ir rimtai kalba ponia Aldona. Pasak jos, tuomet buvo prašoma turėti juodų kaspinų, jei žmonių pritrūktų. „Bet tų kaspinų nereikėjo, žmonių buvo jūra, stovėjome vienas prie kito, susikibome ranka rankon. Dieve, Dieve, kaip gražu buvo! Pravažiuojančių automobilių vairuotojai mums signalizavo, mojo. Ir dabar tas pats buvo“, – su jauduliu pasakoja moteris. Jos prisiminimai gyvi širdyje, o tądien Baltijos kely, minint 30-metį, išgyventi dar kartą.

Į autobusą su glėbiu kardelių
Ir šiemet pakviesta ponia Aldona nė neabejojo – važiavo. „Kad manęs ir kviesti nereikia, aš pati žinau, kad man reikia ten būti“, – patikina senjorė. Kitaip būti negali, mat ponia Aldona Baltijos kely stovėjo ir prieš trisdešimt metų, buvo, kai buvo švenčiamas 10-metis, paskui ir 20-metis, ir 25-metis. Anot jos, kaip ir šiemet, taip ir tuomet, lazdijiečių buvo daug kelyje. „Tada važiavo ir iš kaimų, ir iš miesto“, – sako ji. Ir šiemet plaikstėsi vėliavos, žmonių rankose rudeninės gėlės – kardeliai. „Tuomet gėles barstė ir iš lėktuvų, kaip ir dabar“, – prisimena ponia Aldona. „Ir aš į autobusą nusinešiau 20 kardelių ir išdalinau moterims“, – tarsteli ji.
„Suglauskime pečius, susikabinkim rankom, lai plaka širdys Lietuvos ritmu“, – kvietė pajusti tą nenusakomą jausmą Aldona Mikalonienė apie 70 lazdijiečių, rugpjūčio 23 dieną vėl stovėjusių Baltijos kely. Anot ponios Aldonos, ji girdėjo, kad tai kone gausiausias būrys šiemet atvykusių į savo kelio ruožą. „Mes labai apsidžiaugėme“, – sako ji. Jų vieta, kaip ir prieš 30 metų, buvo autostrados Vilnius–Panevėžys 40,5 kilometre.

Baltijos kelią pamini išsiuvinėdama vėliavą
Ponia Aldona Baltijos keliui ruošiasi iš anksto – siuvinėja vėliavas. Šiemet visos vėliavos ir gairelės, skirtos Baltijos keliui, ponios Aldonos rankomis išsiuvinėtos, buvo pasiimtos ir nusivežtos ten, Baltijos kelin. Ji išsiuvinėjusi 10-mečio, 20-mečio, 25-mečio proga vėliavas, mininčias šias svarbias datas. Ir šiemet Baltijos kelio 30-mečio proga ponia Aldona vėl išsiuvinėjo naują vėliavą, skirtą šiai atmintinai datai, užsakė ir gairelių. „Dar išsiuvinėjau ir užsakiau gaireles su užrašu „Tegul žydi laisvė““, – rodė pasakodama auksarankė savo dailiąsias gaireles. Baltijos kelio 25-mečiui ji buvo išsiuvinėjusi vėliavą ant šilko, o 30-mečio proga – ant lino. Visas šias vėliavas galima pamatyti Laisvės kovų muziejuje.
„Ir aš savoj širdy iš naujo tą pakilų jausmą pajutau. Šiandien aš beprotiškai didžiuojuosi tuo keliu. Džiaukimės, didžiuokimės, kad esam mes, lietuviai, ir galim susitikti šiam kely“, – sako Aldona Mikalonienė. Ji tiki, kad Baltijos kely stovės ir po 5 metų. Tuomet jai bus 90.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: