Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Nuomonės

KETVIRTADIENIO AIDAS

Aidas Kelionis

Liaudies išmintis byloja: nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Pabandysiu perfrazuoti šį posakį: nėra to gero, kas neišeitų į bloga. Pastarąją frazę pritaikysiu bobų vasarai, kuri mūsų šalyje šiemet gerokai užtruko. Na, atrodo, kad nėra kuo skųstis, bet sąlyginai šilti orai lauke neleido pradėti kūrenimo sezono butuose. Pažįstami pasakojo, kad jų ir kaimynų butuose temperatūra pakilusi per dvidešimt laipsnių šilumos. Klausiausi ir be galo jiems pavydėjau, nes man taip nepasisekė, tad šildymo sezoną savo kambaryje pradėjau pats: įjungiau šildytuvą, kuris pūtė šiltą orą ir neleido sušalti plaštakoms ir pėdoms.
Kiek prakutęs nuo pučiamo šilto oro garso ir skleidžiamos šilumos, pradėjau galvoti apie mažus gyvenimo malonumus. Buto šildymas juk didelis malonumas, nes sąskaitos, gaunamos už jį, nėra mažos, o jas pamačius ne vieną net prakaitas išpila. Sėdėjau ir galvojau, ką tokio darau kiekvieną dieną ir be ko negalėčiau apsieiti? Na, fiziologiniai poreikiai yra įgimti ir savaime aišku, kad jie yra natūralūs. Pirmiausia į galvą ateina vienas toks malonumas, be kurio neįsivaizduoju savo kasdienybės. Tai – keli kavos puodeliai per dieną.
Kartą naršiau po internetą ir netyčia prie kažkokio straipsnio pamačiau puodelį espresso kavos. Kaip tam Pavlovo šuniui burnoje pradėjo kauptis seilės. Pradėjau garsiai svarstyti, kad pėdinti šios kavos į „Circle K“ degalinę toloka. Visa laimė, šalia buvo pažįstama, kuri mane nukreipė teisinga linkme. Paprotino, kad yra gėrusi skanią espresso kavą „Gojaus“ kavinėje. Nelaukęs patraukiau jos link. Įžengęs vidun, atsidūriau prie baro ir malonios padavėjos paprašiau dvigubos espresso kavos porcijos. Netrukus gavau nedidelį puodelį garuojančio aromatingo gėrimo ir vienas atsisėdęs prie stalelio lėtai ir neskubėdamas gurkšnojau šį aukščiausios kokybės nektarą. Vieno cukraus paketėlio į puodelį espresso neužteko, tad įbėriau dar vieną. Dabar pats galiu rekomenduoti visiems patraukti į „Gojaus“ kavinę paragauti tikrai skanios espresso kavos.
Kai gerai pagalvoji, kiek daug mūsų gyvenime reiškia iš pirmo žvilgsnio nedideli malonumai ir kasdieniniai ritualai. Prieš kelerius metus praradau vieną seną bičiulį – kavos aparatą pirmame Lazdijų bibliotekos aukšte. Atrodo, ne taip ir dažnai iš jo įsipildavau kavos, bet kai jį paėmė, kažkaip ėmė ir pasijuto jo trūkumas. Žmonės, išsivežę kavos aparatą, tvirtino, kad jo laikyti paprasčiausiai neapsimokėjo, nes nedavė apčiuopiamos finansinės naudos. Na, jeigu jau taip teigia, reikia tuo tikėti, tik dabar, būdamas eiliniu skaitytoju ir beskaitinėdamas bibliotekoje, kai užsinorėsi kavos, teks kur nors bėgti vietoj to, kad šiltos kavos gautum pačioje bibliotekoje.
Tik keli nedideli puodeliai kavos per dieną. Atrodo, kas gi čia tokio ypatingo? Bet kaip banaliai tai beskambėtų, kiek daug jie reiškia kiekvieno kavos mėgėjo gyvenime. Trumpam prisėdame ir su gera kompanija gurkšnodami paplepame. Prisėdi vienas, neskubėdamas gurkšnoji ir dairaisi pro kambario langą ar žvelgi į knygą, laikraštį ar kompiuterio ekraną. Saulės energija, užkonservuota kavos pupelėse, ir kofeinas maloniai pradeda cirkuliuoti tavo gyslomis keldamas nuotaiką ir ūpą.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: