Vasario 27 d. Lazdijų miesto kapinėse buvo minimas kunigo, pedagogo, poeto Motiejaus Gustaičio 149-osios gimimo metinės. Minėjime dalyvavo Lazdijų rajono savivaldybės mero patarėjas Jonas Gudžiauskas, administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai, rajono mokyklų ir kitų įstaigų vadovai bei mokiniai.
M. Gustaičio atminimas buvo pagerbtas gėlių žiedais bei žvakių liepsnelėmis, kurias uždegė visi susirinkusieji. Prie garbaus kunigo, pedagogo, poeto kapo buvo prisiminta ir papasakota jo gyvenimo kelio istorija.
Motiejus Gustaitis gimė Rokuose (Aukštosios Panemunės vls., Kauno apskr.) mokėsi Aukštosios Panemunės vidurinėje mokykloje ir Marijampolės gimnazijoje. 1893 m. baigė Seinų dvasinę seminariją. Religijos mokslus tęsė Šveicarijoje ir Italijoje. Buvo Marijampolės berniukų gimnazijos kapelionas ir tikybos mokytojas. Vienas „Žiburio“ draugijos steigėjų.
1907 m. šios draugijos mergaičių progimnazijos direktorius. Nuo 1918 m. Seinų „Žiburio“ gimnazijos direktorius. Seinus okupavus lenkams, kartu su gimnazija nuo 1920 sausio 12 d. įsikūrė Lazdijuose, kuriuose gyveno iki mirties. 1924 m. jo dėka Lazdijuose buvo atidarytas Dzūkijos krašto muziejus. Eilėraščius spausdinti pradėjo dar spaudos draudimo metais pogrindinėje literatūroje. Vėliau bendradarbiavo daugelyje Lietuvos laikraščių ir žurnalų. Redagavo katalikišką žurnalą „Žiburys“(1911-1913). Išleido poezijos knygas „Aureolė“ (1914), „Tėvynės ašaros“ (1914), „Sielos akordai“ (1914), „Varpeliai“ (1925) ir kt. (iš viso 22 knygas, 10 iš jų parašė gyvendamas Lazdijuose), vertė užsienio autorių kūrinius, rašė monografijas. Jo kapas Lazdijų kapinėse – vietinės reikšmės istorijos paminklas. 1990 m. Lazdijuose Birutės Vanagienės rūpesčiu įsteigtas Motiejaus Gustaičio muziejus. Viena miesto gatvių pavadinta jo vardu, 1995 m. jo vardas suteiktas vidurinei mokyklai, 2005 m., įgijusiai gimnazijos statusą.
Lazdijų r. sav. inf.