Dažnai mėgstama diskutuoti, kokia santuoka yra stipriausia: iš meilės ar iš išskaičiavimo? Na, meilė, kad ir kokia karšta bebūtų santykių pradžioje, anksčiau ar vėliau išblėsta, o racionalus išskaičiavimas duoda naudą abiems pusėms labai ilgai, o gal ir iki grabo lentos.
Sekmadienį Lietuvoje įvyko miestų ir rajonų merų ir savivaldybių tarybų rinkimai. Lazdijuose dar prieš rinkimus buvo aišku, kad sąjungai iš išskaičiavimo yra pasmerkti „Žalieji valstiečiai“ ir konservatoriai, kurie žada permainas, demokratiją ir visokį kitokį gėrį ant mūsų galvų. Tik sutuoktiniai tokie skirtingi, kad apie meilės jausmą niekaip neišeina kalbėti, o tik apie sąjungą iš elementaraus išskaičiavimo – ne vardan tos Lietuvos, ne vardan Lazdijų rajono žmonių, o vardan valdžios, tiksliau, lovio. Nors Lazdijų konservatorių vadas dievagojasi ir mušasi į krūtinę, kad užsiima politika ne dėl valdžios, o dėl žmonių. Nieko naujo – jo demagogija liejasi laisvai putodama ir šniokšdama. Jeigu jau jis eina į rajono tarybą ir į galimai aukštą postą ne dėl valdžios, tegul atsisako nors atlyginimo ir dirba visuomeniniais pagrindais. Apskritai labai blogas toks politikas, kuris eina į politiką nesiekdamas valdžios. Taip sakydamas jis paprasčiausiai elementariai meluoja. Geras politikas toks, kuris atkakliai siekia valdžios, nes tik ją turėdamas gali įgyvendinti savo programą. Ne tik siekia valdžios, bet ir stengiasi joje kuo ilgiau išsilaikyti. Tad itin keistai ir veidmainiškai skamba Lazdijų „žaliųjų valstiečių“ ir konservatorių kritika A. Margelio atžvilgiu, jog jis neva kažkoks caras ar kunigaikštis ir labai ilgai valdo rajoną. Lyg A. Miškinienė ir A. Klėjus nesiekia valdžios, o joje atsidūrę nesistengtų kuo ilgiau joje išbūti. Ir iš viso, jeigu A. Klėjui per rajono tarybos posėdį nebūtų išreikštas nepasitikėjimas, galima neabejoti, kad jis iki šios dienos sėdėtų administracijos direktoriaus poste.
Lietuvos nacionalinėje politikoje konservatoriai ir „žalieji valstiečiai“ nesutaria ir pešasi kaip katė su pele, o štai Lazdijuose šių politinių jėgų santykiai tokie puikūs, kad ir kvailiui aišku, jog tokie jie yra tik dėl valdžios ir postų savivaldybėje. Apskritai pagal politinę ideologiją tarp šių partijų mažai bendro. O ir ką bendro gali turėti dešinieji su iš kolchozų pirmininkų kilusių stambiųjų žemvaldžių politine jėga. Bet Lazdijų rajone tokia sąjunga tapo įmanoma. Prie koalicijos dar prisijungė Lazdijų socdemai ir „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas. O gal Lazdijų konservatoriai ne tokie ir dešinieji, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio? Juk jiems vadovauja buvęs rajono socialdemokratų partijos pirmininkas. Gerai žinome, kad buvusių komunistų nebūna. Jei tokiu kartą tapai, tai jau visam gyvenimui. Toks atvejis yra, ko gero, vienintelis net respublikos mastu. Na, negali gi žmogus, vadovavęs socdemams, taip persiversti ir kaip niekur nieko vadovauti konservatoriams. Vienas mano pažįstamas paėmęs Lazdijų konservatorių sąrašą jį ilgai studijavo ir ištarė: „Nieko nesuprantu… Sąrašas konservatorių, o jame pilna komunistų.“
Sekmadienį Lazdijų „Gojuje“ gimusi „Kardo ir žagrės sąjunga“ nieko gero nežada rajono žmonėms. Minėtą „žaliųjų valstiečių“ ir Lazdijų konservatorių sąjungą taip pat galima pavadinti raudonųjų khmerų ir chunveibinų sambūriu. Panašu, kad rajonas gali grįžti į karinio komunizmo laikus, kurie 2000 metais vyravo savivaldybėje į valdžią atėjus J. Matulevičiui. Tuomet buvo aibė pasitarimų ir darbuotojai turėjo rašyti ataskaitas, ką veikia kiekvieną mielą minutę. Buvo užsiimama visiškais niekais ir smulkmenomis. Perskaičius kai kurias A. Klėjaus įžvalgas net gūdu darosi, kaip jos primena karinio komunizmo laikus savivaldybėje.
„Žaliųjų valstiečių“ mohikanas rajone B. Rūtelionis, švelniai pasakius, nemėgsta konservatorių, o iš tikrųjų jų nuoširdžiai nekenčia. Kaip šis politikas tarsis su konservatoriais, sunkiai turbūt įsivaizduoja net jis pats. Kiek ilgai A. Miškinienei pavyks Benių valdyti ir tramdyti? Juk gerai žinoma, kad B. Rūtelionis sako, ką galvoja, ir nekalba užuolankomis ar pasitelkęs diplomatiją, nes tai ne jo stilius. Taip pat gerai pažįstant Lazdijų konservatorių partijos pirmininką A. Klėjų drąsiai galima prognozuoti, kad jis negalės ilgai būti šešėlyje ar antroje pozicijoje pagal svarbą rajono savivaldybėje.
Rajono politinėje dėlionėje įdomus yra pažįstamos žurnalistės vaidmuo. Juk ne veltui sekmadienio vakarą ji „Gojuje“ tapo „Kardo ir žagrės sąjungos“ atsiradimo liudininke. Šiaip ji žinoma kaip konservatorių ir asmeniškai G. Landsbergio gerbėja. Bet juk ideologine prasme tarp jos numylėtinių konservatorių ir „žaliųjų valstiečių“ nieko bendro. Šios dvi politinės jėgos labai džiaugiasi pažįstamos žurnalistės dėmesiu ir palankumu. Kas juokingiausia, kad Lazdijų „žalieji valstiečiai“ ir konservatoriai galvoja, kad ji jiems palanki bus net tuo atveju, jeigu šios politinės jėgos atsidurs valdžioje. Taip, ji bus joms palanki tik tuo atveju, kol pastarieji jos klausys. Kitu atveju jie suvoks, kaip stipriai klydo, ir pažįstamos žurnalistės nuotrauka su Benium teliks gražus prisiminimas.