Dineta Babarskienė
2019–2021 m. Lietuvos muziejų asociacija ir jos nariai muziejai įgyvendina nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programą „Tėvynės ieškojimas“, skirtą Lietuvos Respublikos atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. 30-mečio sukakčiai 2020 m. pažymėti.
Šią kultūros paveldo aktualinimo projekto „Lietuvos muziejų kelias“ (LMK) programą įkvėpė Nobelio literatūros premijos laureatas ir Lietuvos garbės pilietis Česlovas Milošas (Czesław Miłosz) – vienas didžiųjų XX a. rašytojų, itin jautriai ir tauriai išreiškęs Tėvynės ieškojimo temą, savo kūryba pasauliui apibūdinęs Lietuvos kraštovaizdžius ir jo niekad nepalikusias gimtojo krašto dvasias.
LMK 2019 m. renginių programa kvietė ieškoti Tėvynės per temos „Vandenų kultūrinė atmintis“ vaizdinius ir juos aktualizuojančias veiklas.
2020 m. siekta pasižvalgyti nuo kalnų, kalvų, priekalnių, piliakalnių ir bokštų į erdves, į jų kultūrinį atminimą dailėje, muzikoje, folklore, fotografijose, kitose meno ir istorijos formose.
Trečiaisiais programos „Tėvynės ieškojimas“ metais „Lietuvos muziejų kelias“ siekia atgaivinti istorinių parkų ir sodų kultūrinę atmintį – įvairiomis formomis papasakoti apie jų kūrėjus, objektų kūrimo istorijas, sunykimo pavojus ir kt.
LMK „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“ renginių programa sudaryta pagal kultūros kelio logiką atitinkantį objektų maršrutą. Daugiau kaip 70 kultūros ir gamtos paveldą puoselėjančių Lietuvos institucijų kelio ratą regionuose jau pradėjo sukti nuo Žemaitijos per Mažąją Lietuvą, Sūduvą (Suvalkiją), Dzūkiją. Baigs Aukštaitijoje.
Kelionė, pradėta Palangos Tiškevičių rūmų terasoje, tradiciškai tęsiama per visus etnografinius regionus. Užbaigta bus Užutrakio dvaro sodyboje Pasaulinę turizmo dieną, rugsėjo 27-ąją, konferencija, skirta aptarti, kuo išskirtiniai yra mūsų istoriniai sodai ir parkai, kaip tinkamai juos saugoti ir prižiūrėti, kokia yra Europos ir pasaulio patirtis prižiūrint ir atkuriant istorinius želdynus.
Šiemetinis muziejų kelias Dzūkijoje „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“ prasidėjo rugpjūčio 23 d. ir tęsis iki rugsėjo 5 d. Eiti simboliniu muziejų keliu pradėta Aštriosios Kirsnos dvare istoriniu pasakojimu ir paroda „Aštriosios Kirsnos dvaro paveikslas“, kurį surengė Aštriosios Kirsnos dvaras. „Dėkoju „Lietuvos muziejų keliui“, kad mus pakvietė“, – dėkojo Goda Narauskaitė.
Istorinį pasakojimą sekė menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, ilgus metus rinkusi archyvinę Aštriosios Kirsnos dvaro medžiagą, dr. Aistė Bimbirytė-Mackevičienė. „Nuo 2016 m. Aistė dirba Kazio Varnelio namuose-muziejuje menotyrininke, nuo 2021 m. dėsto Vilniaus dailės akademijoje, taip pat yra projekto „Dvarų dėlionė“ vadovė bei projekto „Lietuvos dvarų vasaros mokykla 2021“ kuratorė. Pagrindinės jos profesinės veiklos kryptys yra Lietuvos ir Vakarų Europos kolekcionavimo istorija, Lietuvos dvarų kultūra, grafų Tiškevičių kultūrinis paveldas, o paskutiniais metais vis dažniau atsisuka ir į kostiumo istoriją“, – taip pristatė viešnią Goda Narauskaitė.
Išgirdome nežinomų, negirdėtų faktų apie Aštriosios Kirsnos dvarą: iki šių dienų išlikusių 19 dvaro statinių istoriją, įspūdingą tvenkinių sistemą ir daugiau nei šimtmečio senumo parką. Istorinio pasakojimo metu, remiantis ne vienerius metus rinkta archyvine medžiaga ir natūros tyrimais, dėliotas „gyvasis“ Aštriosios Kirsnos dvaro paveikslas: įvairūs dvaro raidos etapai, pakilimai ir nuosmukiai, glaudžiai susiję su savininkų asmenybėmis ir jų biografijos posūkiais. Lektorė tarsi atkūrė anuomečio ansamblio architektūrinį rūbą: struktūrą, interjerą, eksterjerą. Didelis dėmesys skirtas pagrindinei šių metų „Lietuvos muziejų kelio“ temai: akcentuotas dvaro parko vaidmuo dvarininkų kasdienybėje, pasakota apie parke vykusias pramogas. „Dabartiniai dvaro šeimininkai tvarkytis pradėjo būtent nuo parko ir tai itin svarbu, o ir teisinga“, – tą pabrėžė ir lektorė. Anot jos, taip mylinčių šią vietą, itin rūpestingų dvaro šeimininkų retai pasitaiko – Aštriosios Kirsnos dvarui labai pasisekė. Išpuoselėtas dvaro parkas sulaukia begalės lankytojų.
O paskaitos klausiusiųjų dargi laukė dvaro šeimininkų staigmena: po paskaitos svečiai buvo pakviesti į dvaro rūmus. Susirinkusiųjų laukė išskirtinė galimybė pirmą kartą išvysti senas Aštriosios Kirsnos dvaro fotofiksacijas.
Daugelis vietinių, o ir atvykusiųjų pasiklausyti paskaitos, pasirodo, turi sąsajų su šia vieta: sovietmečiu čia gyveno, šoko, žiūrėjo kino filmus, tad kalbų, pasakojimų, prisiminimų netrūko. Šurmulys dvare dar ilgai netilo…
Antradienį muziejų kelias vedė į Veisiejus, kviesdamas paklaidžioti Veisiejų dvaro parko istorijos takais, paskui tolyn į Druskininkus, Merkinę, Alytų…