Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Žmonės

Edvinas Akromas: „Man sužvaigždėjimas negresia, visada liksiu toks, koks esu“

Žiūrovų ir autoritetingos komisijos akivaizdoje atlikęs savos kūrybos dainą, Edvinas sulaukė žiūrovų ovacijų ir vienbalsio teisėjų palaikymo, suteikusio teisę jam dalyvauti kitame konkurso etape.

Lazdijų kraštas Lietuvai ir pasauliui yra padovanojęs ne vieną iškilią asmenybę, garsinusią Dzūkiją Lietuvoje ir pasaulyje. Jaunoji Lazdijų karta irgi nesnaudžia, kūrybingas, talentingas ir užsispyręs jaunimas sugeba sužibėti ir sulaukti bendraamžių ir profesionalų įvertinimo.
Vienas iš naujausių talento ir užsispyrimo pavyzdžių – neseniai į pramogų pasaulį įžengęs 27-erių lazdijietis Edvinas Akromas, per vieną dieną iš paprasto medinių pavėsinių gamintojo tapęs žinomu visoje Lietuvoje. Jis sulaukė sėkmės populiariame muzikos talentų konkurse „X Faktorius“.
Žiūrovų ir autoritetingos komisijos akivaizdoje atlikęs savos kūrybos dainą, Edvinas sulaukė žiūrovų ovacijų ir vienbalsio teisėjų palaikymo, suteikusio teisę jam dalyvauti kitame konkurso etape.
Apie meilę muzikai, kūrybos procesą, netikėtai užgriuvusią šlovę, ateities planus kalbamės su Edvinu.

– Edvinai, iki lemtingosios „X Faktoriaus“ transliacijos apie tave niekas nieko nežinojo. Tai gal trumpai papasakok apie save.
– Visą laiką gyvenu Lazdijuose, niekur kitur nebuvau išvažiavęs gyventi. Čia mokiausi, domėjausi muzika, lankiau Meno mokyklą. Po mokyklos baigimo mokytis nestojau, nes buvo brangus mokslas, nebuvo galimybių už jį mokėti, todėl likau Lazdijuose ir ėmiausi medžio darbų.

– Iš kur tas pomėgis dirbti su medžiu?
– Gal genai, tėtis užsiiminėdavo, paskui ir man susidomėjimas atsirado.

– Ar su medžiu dirbai savo malonumui, ar duonai užsidirbti?
– Pradžioje viską dariau dėl savęs, smulkmes visokias, paskui ir nameliai išeidavo. Patiko ir kitiems mano darbai, todėl pradėjau juos pardavinėti. Tai ir buvo mano duona. Medis ir dabar leidžia pragyventi.

– Ką gamini?
– Gaminu pavėsines iš kreivų medžių. Rudenį ir žiemą, kai lauke šalta, darydavau mažesnius gaminius – suolus, stalus, lauko baldus.

– Kada tavo gyvenime atsirado muzika? Kada supratai, kad tau jos reikia, kad gali kurti?
– Visą laiką sau reikėjo įrodinėti, kad galiu muzikuoti. Dalyvaudavau įvairiuose konkursuose čia, vietoje, bet turėjau norą išeiti į platesnius vandenis. Tos dainos atsirasdavo savaime, sunku nupasakoti tą procesą. Susidomėjimas muzikine kūryba visą laiką buvo, tik neturėjau rimto savo kūrybos vertinimo. Kurdavau naktimis, bet paskui nusvirdavo rankos, nes nesulaukdavau savo kūrybos įvertinimo. Kai sulauki profesionalų nuomonės, tada kyla dar didesnis noras kurti ir pateikti savo dainas žmonėms. Visada norėjosi didesnės scenos, kad mane išgirstų ne tik Lazdijai, bet ir platesnė auditorija.

– Kur mokeisi muzikos?
– Baigiau Lazdijų meno mokyklą, akordeono klasę, dar pusantrų metų mokiausi dainavimo. Muzikinį raštą pažįstu.

– Kaip sugalvojai dalyvauti „X Faktoriuje“?
– Pernai dalyvavau „Lietuvos balse“, bet tada po mano dainavimo neatsisuko nė vienas teisėjas. Buvau taip nusprendęs – jei man kuris nors iš teisėjų atsisuks, tai tada viskas gerai, toliau dirbsiu su muzika, o jei neatsisuks – toliau eisiu kalti pavėsinių. Nors ir nepasisekė, bet nenuleidau rankų, galvojau, jog reikia toliau dirbti su muzika, bandyti dar kartą. Net nežinau, iš kur tas varikliukas atsirado, gal tai užsispyrimas.

– Ar daug kas žinojo, kad dalyvausi „X Faktoriuje“?
– Nedaug tokių buvo ir negalėjau jiems pasakoti apie tai, kaip man sekėsi perklausose, nes tokios yra šio konkurso sąlygos.

– Kas tavo gyvenime pasikeitė, kai tave per televiziją pamatė dešimtys tūkstančių žiūrovų ir sulaukei puikių profesionalų įvertinimų?
– Buvo keista, kai dar žiūrėdamas konkurso transliaciją, sulaukiau gausybės dėmesio, kurio iki tol nebuvau tiek sulaukęs. Telefonas netilo, žinučių srautas užstrigdė telefoną. Atrodė, kad žmonės giria, jiems patinka, neigiamų komentarų lyg ir nebuvo. Keista, kad nepažįstami žmonės, mane sutikę gatvėje, šypsosi, man sunku prie to įprasti. Buvau paprastas vaikinas, kuris gamina pavėsines. Stengiuosi to dėmesio nesureikšminti, nes buvo tokių žmonių, kurie man sakė, jog galiu ir sužvaigždėti. Esu paprastas žmogus, man visi žmonės lygūs, o tie sužvaigždėjimai yra nulio vietoje. Stengiuosi likti toks, koks esu.

– Ar turi širdies draugę?
– Dabar ne.

– Bet žinai, kad prie tokių išgarsėjusių vaikinų labai puola merginos?
– To dėmesio sulaukiau, bet į viską stengiuosi žiūrėti blaiviu protu, juolab kad turėjau nelaimingos meilės istoriją. Po išsiskyrimo su drauge norėjau išvažiuoti į užsienį, pakeisti aplinką, bet paskui susilaikiau.

– Kaip tau dėliojasi dainos, kaip vyksta kūrybos procesas?
– Man daina gimsta ne tada, kai būna labai gerai, bet kai būna labai blogai, todėl į ją sutelpa daug tikrų jausmų, nuotaikų, išgyvenimų, praeities. Jos nėra labai liūdnos, bet ateina iš gyvenimo, iš vidaus. Jos tikros, nepagamintos. Kartais būna, kad norisi linksmesnę dainą sudėlioti, bet nepavyksta, daryk ką tu nori! Kartais, kai užplaukia nuotaikos ir mintys, dainą parašau per 10 minučių, todėl stengiuosi visada su savimi turėti popieriaus lapą ir rašiklį.

– Medį gal padėjai į šoną, daugiau dėmesio skirsi muzikai?
– Medis nustumtas į šoną, visas įsitraukiau į muziką. Tai labai brangus užsiėmimas, įrašyti fonogramą kainuoja milžiniškus pinigus, atima daug laiko. Pirmą dainą įrašinėjau beveik du mėnesius. Bet dabar galvoju, kad gyvenime reikia daryti tai, ką sako širdis. Laikas eina, o tu nieko nedarai, vėliau imsi save graužti, kad turėjai progą, bet nedarei. Galvoju, kad iš paskutiniųjų reikia judėti į priekį. Važinėju į Vilnių, į garso įrašų studiją. Buvau pas rimtą muzikos prodiuserį, jam patiko balso tembras ir jau rengiamės naują dainą įrašinėti.

– Ar didžiuojiesi, kad patekai į „X Faktorių“?
– Taip, smagu, kad nuskambėjo Lazdijų vardas.

– Sėkmės, kad papultum į geras profesionalų rankas!

„Dzūkų žinių“ informacija

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: