Šiandien sukanka lygiai dvi savaitės, kai Rusija metusi visą savo milžinišką ginkluotę ir kariuomenę užpuolė Ukrainą. O juk toli gražu ne to maskoliai laukė. Jie galvojo ir planavo per dvi paras užimti Kijevą arba net visą Ukrainą. Žiūrim, ką turim. Jau praėjo dvi savaitės karo, o ruseliai su savo daugiau kaip 60 kilometrų kolona sustojo, o eiliniai kareivukai pas vietinius gyventojus vaikšto ir kaulija maisto arba jį atiminėja. Metai bėga, keičiasi amžiai, o rusai kaip neišmoko kariauti garbingai karys prieš karį, taip neišmoko. Na, žinoma, prieš okupantus su dviguba ar net triguba jėga kovojančius ukrainiečius grumtis, oi, kaip nelengva. Kur kas lengviau ir paprasčiau atakuoti iš oro niekuo dėtus taikius žmones ir gyvenamuosius rajonus. Ko jau ko, bet garbingai kautis rusai niekada nemokėjo ir nemoka, juo labiau dabar, prie galvažudžio V. Putino.
Na, ką gi darysi žiemą basas, kaip kažkas pasakė. Jeigu jau pokaryje Lietuvoje su partizanais reguliari Rusijos kariuomenė vargo kone dešimt metų, tai Ukrainoje mintis ir siekius apie greitai baigtą karą maskoliai gali pamiršti. Ką gi gali nuveikti jų maži ir liesi kareivukai prieš savo šalį ginančius ukrainiečius, jiems padedančius kitų šalių piliečius ir Vakarų valstybių teikiamą pačią naujausią ir tobuliausią karinę techniką. Apie kokį karą su NATO gali kalbėti ir svaičioti, ir sapnuoti Kremlius, jeigu net ne su NATO šalimi ar visu aljansu turi milžiniškų problemų. Net pats putinėlis raudonasai nekiūto Kremliuje, o slepiasi bunkeryje kažkur toli toli ar dar kuo toliau, tuo labiau siunta, rėkauja ir siautėja besiraudamas paskutinius plaukus nuo plikės. Jis drąsus tik apsuptas būrio iki dantų ginkluotų apsaugininkų. Karas parodo, kas yra berniukas, o kas tikras vyras. Štai Ukrainos prezidentas V. Zelenskis per kelias dienas parodė, kad yra šios garbingos šalies didvyris, kai berniukas putinėlis analogiškoje situacijoje jau seniai būtų pabėgęs, kur akys mato.
Rimtas karas parodo, kas yra paprasta kariuomenė, per apgaulę ar net pusiau prievartą atvesta į laisvą ir nepriklausomą šalį, kuri tikrai be galo myli laisvę, ir kaip sunku ir net baisu yra maskoliams Ukrainoje kariauti su ukrainiečiais, pasiryžusiais iki paskutinio kraujo lašo kautis už kiekvieną savo gimtosios šalies centimetrą. Nepaisant laukinių rusų ordų iš Rytų, Rusijoje gyvena ne vien padugnės, niekšai ir išsigimėliai. Išsilavinę ir išprusę rusai kasdien eina į savo miestų gatves ir protestuoja prieš savo kariuomenę, darančią žiaurius karo nusikaltimus Ukrainoje, ir pasisako prieš putinėlį raudonąjį pabalusiais iš baimės žandais.
V. Putinas matydamas, kad į karą įklimpo ilgam ir beviltiškai, nes kad ir Ukrainą sulyginsi su žeme, to nepadarysi su visa ukrainiečių tauta, kuri ateityje atstatys savo kraštą, bet niekada neužmirš ir neatleis jį sugriovusiems maskoliams ir putkos gaujai. Pamatęs, kad Ukrainoje visai ne juokai, Kremliaus neūžauga bandė net atominiu ginklu pagrasinti, bet jį panaudojęs atgal gautų tiek, kad maža nepasirodytų. Ir kaip apgailėtinai ir juokingai atrodo putinėlio grasinimai NATO, jeigu jau su Ukraina vargsta kaip rupūžė molyje.
Galima pagaminti daugybę galingiausių tankų, patrankų, raketų, naikintuvų, bombonešių ir dar pačių įvairiausių ir galingiausių žudymo mašinų, bet jos niekada neįveiks laisvę mylinčios tautos.