Dzūkų žinios

Jaunoji mūsų krašto rašytoja bando pasibelsti į paauglių širdis ir protus

Dalintis:
„Širdis šoka iš laimės! Antroji mano knyga vaikams žengia į knygų lentynas! Tiesiog dainuoju iš džiaugsmo!“

Mūsų kraštas augina naują rašytojų kartą. Vieną po kitos savo knygas pristato iš Lazdijų kilę jaunieji rašytojai. Naujausia literatūrinė premjera – dabar sostinėje gyvenančios lazdijietės Jovilės Jurkonytės knyga „Olivija. Devyni pasauliai“, kuri neseniai buvo pristatyta Vilniaus knygų mugėje. Netrukus su šia knyga ir jos autore turės galimybę susitikti ir Lazdijų krašto skaitytojai.

Tai jau antroji Jovilės knyga, kuri skirta paaugliams. Pirmoji – „Abejur. (Ne)paprastos pasakos“ – mažesniųjų skaitytojų auditorijai skirtas lazdijietės kūrinys.

Apie tai, kaip Jovilė susidomėjo knygomis, kas ją paskatino kurti, jaunoji rašytoja detaliai pasakoja savo socialinio tinklo paskyroje:

„Kai buvau maža mergytė, man nuolat kildavo daug klausimų apie viską. Mama buvo mokytoja, todėl kantriai stengdavosi į visus tuos klausimus atsakyti. Ak, tiesa! Ji buvo ne šiaip mokytoja, o mano mokytoja, kol mokiausi pradinėse klasėse.

Lietuvių kalba buvo mano mėgstamiausia pamoka, todėl natūralu, jog daugiausiai klausimų kildavo būtent apie knygas. Smalsaudavau apie viską – kaip atspausdinamos knygos? Kaip rašytojas sugalvoja, apie ką jis rašys? Ar rašo ant popieriaus, sėdėdamas gamtoje po medžiu, o gal tekstą surenka kompiuteriu?

Domėjimasis knygomis skatino jų skaitymą, gilinimąsi į tekstą, į kalbos stilių, gramatiką, vizualus. Būdama mokytoja ir gerai išmanydama vaiko raidą, mama žinojo, jog skaitymas yra nepakeičiamas gėris, auginantis vaiką visomis prasmėmis. Ji noriai pirkdavo man knygas, vesdavosi į renginius, biblioteką ir ten leisdavo man pačiai išsirinkti, kokios knygos noriu. Tuomet knygą turėdavau perskaityti ir apie ją papasakoti. Po to ieškodavome kitos knygos.

Kai šiek tiek ūgtelėjau, pradėjau rašyti. Labai gerai prisimenu, kad pirmąją savo knygą parašiau būdama trylikos metų. Tai buvo eilėraščių rinkinys, kurį iš juodraščių perrašiau ant balto popieriaus, o po to lapus suklijavau vieną po kitu ir susukau į ritinėlį, kad knyga atrodytų senoviška ir rimta. Tą knygą tada padovanojau savo lietuvių kalbos mokytojai. Po to parašiau dar daug, daug kūrinių. Niekada nebijojau rodyti savo kūrybos kitiems ir nesvarbu, kad labai dažnai man žmonės pasakydavo, jog kūrinys „visai įdomus, bet nepakankamai geras“. Jeigu myli tai, ką darai, – jokios kliūtys nebaisios, o visos pastabos – naudingos pamokos, kurias verta išmokti“.

Prieš naujosios knygos pristatymą Lazdijuose „Dzūkų žinios“ pateikė jaunajai kraštietei keletą klausimų.

– Kas inspiruoja Jūsų saviraišką rašyti knygas? 

– Daug kas. Manau, kad mūzos slypi visur ir kiekviename. Bet jeigu reikėtų išskirti pačius pagrindinius įkvėpimo šaltinius – tai gamta ir vaikai.

– Kuo ši knyga Jums svarbi? 

– Kas mane pažįsta, tai žino, jog apysaką „Olivija. Devyni pasauliai“ rašiau 8 metus. Ne todėl, kad tiek truko surinkti tekstą, kuris šiandien yra kūrinyje, bet todėl, jog knygą aš 3 kartus perrašiau, o tarpuose rezgiau 105 naujas idėjas, apie ką dar noriu rašyti! Vis perrašinėjau dėl vienos priežasties – man labai svarbu savo kūriniais TIKĖTI. Taigi, ši knyga man reikšminga tuo, jog ją kurdama aš atskleidžiau vertybes, kuriomis vadovaujuosi gyvenime: tikėjimą savo kūriniu, meilę vaikams ir savo šeimai, tikslų siekimą ir kt.

– Kaip pasirinkote knygos iliustruotoją? Kaip Jums atrodo, ar knygos iliustracijos yra svarbios kuriant knygos visumą? 

– Knygą iliustravau pati. Taip, iliustracijos yra labai svarbios, nes jos turi atspindėti tiek siužetą, tiek ir patį rašytoją. Tiesą sakant, iš pradžių buvo planuota, kad knygą iliustruos kitas žmogus, tačiau nupiešus dalį iliustracijų tapo akivaizdu, jog iliustracijų kūrėjo „braižas“ nesutampa su mano. Taigi su leidėjais pasitarėme, kad bus geriausia, jeigu iliustruosiu pati.

– Kovo 18 dieną savo naująją knygą pristatysite gimtuosiuose Lazdijuose. Ką Jums reiškia knygos pristatymas gimtinėje? 

– Vaikai yra vaikai, todėl visai nesvarbu, ar jie Vilniuje, ar Lazdijuose, o gal dar kitur. Vilnių pasirinkau kaip pirmąjį miestą, kuriame knyga debiutuos, o Lazdijus – kaip antrąjį, nes savo kraštą myliu ir čia gyvena mano senelė, kuriai skyriau knygą. Tikiuosi vėliau kūrinį pristatyti ir kituose Lietuvos miestuose.

„Dzūkų žinių“ informacija

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: