Lazdijų krašto tikintieji per šventes gausiai lankė bažnyčias

Šeštokų Švč. M. Marijos Nuolatinės Gelbėtojos bažnyčia.

Visą savaitę prieš Velykas rajono bažnyčiose vyko gausybė apeigų, kurias gausiai lankė Lazdijų krašto žmonės.


Maloniai buvo nudžiuginti Krikštonių parapijos tikintieji, turėję galimybę dalyvauti šventinėse pamaldose. Neseniai išėjus Amžinybėn šios parapijos klebonui Vytautui Prajarai, kai kurie parapijos žmonės nerimavo, ar Krikštonių bažnyčioje per šv. Velykas bus aukojamos Mišios.
Tačiau Velykų sekmadienio rytą Krikštonių bažnyčia buvo pilna tikinčiųjų, čia šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupo generalvikaras, mons. teol. lic. Gintautas Kuliešius. Pagal tradiciją, Krikštonių krašto tikintieji dalyvavo iškilmingoje procesijoje, kai tris kartus nešant bažnytines vėliavas ir kitą katalikišką atributiką, buvo einama aplink bažnyčią.

Kaip teigė Lazdijų dekanato dekanas, kunigas Nerijus Žvirblys, laikinai Krikštonių parapija neturi klebono, todėl Vyskupijos vadovybė pasirūpino, kad šioje bažnyčioje šv. Mišias aukotų Vilkaviškio vyskupo generalvikaras.
„Manau, kad jau greitu laiku į šią parapiją bus paskirtas naujas klebonas“, – patikino N. Žvirblys.

Ypač daug apeigų ir ritualų prieš šv. Velykas vyko Šeštokų ir Krosnos parapijose, kurioms vadovauja klebonas Valdemaras Smulskis.
Kai kurie šio krašto tikintieji pripažino, jog prieš Velykas bažnyčioje pamatė tokių apeigų, kurių ir čia, ir kitose bažnyčiose nebuvo matę.
Viena iš jų – kojų mazgojimas, kai kunigas bažnyčioje viešai plauna kojas dvylikai vyrų.


Klebonas V. Smulskis teigė, jog kojų mazgojimas aprašytas Mišiole (lot. missale – Mišių knyga), o jis stengiasi, kad būtų viskas daroma pagal Mišiolą.
„Tai yra tradicija, tai nuolankumo gestas, pagal Šventąjį Raštą, kai Kristus plovė kojas savo mokiniams. Remiantis Evangelija, taip ir turėtų būti, todėl Mišiole yra ta apeiga, mes ją turime atlikti. Žinoma, tai priklauso nuo kunigų, ar jie tai daro, ar nedaro. Vieną kartą per metus yra atliekamas šitas veiksmas, žmonės turėtų tai matyti. Tu turi prieš žmogų atsiklaupti ir numazgoti kojas. Tai artimo meilės ženklas. Laikausi tos tradicijos ir ateityje laikysiuosi“, – sakė V. Smulskis.
Jis pripažino, jog tai buvo tam tikras iššūkis, nes, anot klebono, parapijoje nėra daug vyrų, todėl pavyko surinkti ne 12, bet tik 10 vyrų.
„Visą savaitę juos rinkau, vieną šnekinau, kitą šnekinau, žmonės nelabai norėjo dalyvauti, sarmatinosi. Žmonės sakė: „Mes pirmą kartą tai matome“. Po to parapijos tikintieji liko nustebinti, sakė, jog parapijoje tokio gesto nebuvo gal trisdešimt metų“, – pasakojo klebonas.
Jis pripažino, jog savaitė prieš Velykas visiems kunigams labai įtempta ir sunki.
Vienas iš dar nedažnai pasitaikančių ritualų, kurio laikosi V. Smulskis, – melstis, atsigulus prieš altorių.
„Tu privalai, raudonais rūbais apsirengęs, atsigulti prieš altorių. Iš tikro, kunigui derėtų ateiti per salę basam ir tada gultis prieš altorių. Tai reiškia gilų nusižeminimą ir karštą maldą“, – sakė klebonas.

Klebonas V. Smulskis teigė, jog kojų mazgojimas aprašytas Mišiole (lot. missale — Mišių knyga), o jis stengiasi, kad būtų viskas daroma pagal Mišiolą.

„Dzūkų žinių“ informacija

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: