Seimas stabdys elektrinių plėtrą žemdirbystės plotuose

V. Pranckietis: „Neturėtume galvoti, kad mūsų žemė yra skirta ne javams auginti“

Lazdijų valdžios norai ir priimti sprendimai, kuriais suteikti didžiuliai dirbamos žemės plotai aplink Lazdijų miestą saulės jėgainių įrengimui, gali būti sustabdyti Seimo. Tokiems Lazdijų valdžios planams pasipriešino ir buvęs savivaldybės vyriausiasis architektas Ričardas Vyšniauskas (nuotraukoje kairėje), kuris savo parašu nederino Bendrojo plano pakeitimo. Jo nuomone, tokių apimčių saulės jėgainių parkų steigimas šalia Lazdijų sudarkytų kraštovaizdį ir prieštarautų teisės aktams. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis (nuotraukoje dešinėje) sako, kad derlingos žemės negalima aukoti energetikos plėtrai: „Neturėtume galvoti, kad mūsų žemė yra skirta ne javams auginti“.

Lazdijų valdžios noras suteikti didžiulius plotus saulės jėgainių įrengimui gali būti sustabdytas. Vyriausybė ruošia saugiklius, kurie netrukus pasieks Seimą, kad žemės ūkio veiklai skirtose žemėse nevyktų saulės elektrinių statybos.

Planams sutrukdė principingas architektas

Lazdijų valdžia norėjo verslininkams leisti didžiuliuose dirbamos žemės plotuose, esančiuose šalia Lazdijų miesto ir teritorijose link Krosnos, įrengti saulės elektrinių masyvus.
Tokiems valdžios planams pasipriešino buvęs savivaldybės vyriausiasis architektas Ričardas Vyšniauskas, kuris savo parašu nederino Bendrojo plano pakeitimo. Jo nuomone, tokių apimčių saulės jėgainių parkų steigimas šalia Lazdijų sudarkytų kraštovaizdį ir prieštarautų normatyviniams dokumentams.
Dėl šios savo tvirtos pozicijos R. Vyšniauskas buvo priverstas palikti vyriausiojo architekto
postą. Tiesa, rajono valdžia daugiau nei metus ieškojo naujo vyriausiojo architekto, tačiau taip ir nesurado.
Dėl šios priežasties nebuvo patvirtinti Bendrojo plano pakeitimai, o verslas negalėjo pradėti saulės jėgainių statybų.
Nerasdami kitos išeities, kaip pajudinti saulės jėgainių statybas iš mirties taško, rajono vadovai pasiskolino vyriausiąją architektę iš Varėnos rajono savivaldybės, kad ji pasirašytų su saulės jėgainių statybomis susijusius
dokumentus.

Naujo saulės jėgainių parko statybos prie kelio LazdijaiKrosna.

Ministerija parengė saugiklius

Tačiau Žemės ūkio ministerija, suvokdama galimą žalą, kai saulės jėgainių įrengimui paimama derlinga žemė, jau parengė tam tikrus saugiklius.
Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis teigė, jog, siekiant, kad saulės elektrinių statybos nevyktų derlingose žemėse, įstatyme bus sudėti saugikliai. „Saugiklių apsaugoti dirbamą žemę nuo kitų galimų veiklų tikrai reikės, saugikliai po mėnesio pasieks Seimą“, – teigė viceministras.
„Ministerija tvirtai laikosi pozicijos, kad dirbamai žemei ir visų pirma derlingai žemei, žinoma, turi būti atiduotas prioritetas pagrindinei funkcijai – maisto produktų gamybai. Subalansuoti poreikiai tarp žemės ūkio ir kitų veiklų galėtų būti per tam tikrus saugiklius, juos jau esame
pasiūlę, jau yra nugulę į įstatymo projektą“, – teigė D. Dudutis.
Viceministro teigimu, žadama savivaldybėms drausti daugiau negu bus nustatyta keisti dirbamos žemės paskirtį. Išimtys būtų numatytos tik tada, jeigu žemė būtų perimama valstybės poreikiams, kitais atvejais verslas turėtų susimokėti kompensacijas.
„Ten, kur žemės našumas didesnis nei vidutinis Lietuvoje, ši kompensacija galėtų gerokai didėti, net gal ir dvigubai“, – tvirtino jis. Viceministro teigimu, energetikų įvardinti valstybės poreikiai iki 2025 metų įžalinti 1,5 tūkst. ha plotai nėra gąsdinantys, tačiau verslo poreikiai, pasak D. Dudučio, kartais net dešimtis kartų viršija valstybės tikslus. Pasak jo, verslas norėtų kur kas didesnės galios nei Energetikos ministerijos numatytas 1 GW. „Verslo poreikiai, mūsų preliminariais duomenimis, kartais ar net dešimtimis kartų viršija valstybės tikslus. Verslas, panašu, turi platesnį polėkį ir poreikį“, – kalbėjo D. Dudutis.

Projektas pakėlė žemės kainą

Jis pabrėžė, kad Žemės ūkio ministerija nepritars Energetikos ministerijos pozicijai, kad gali būti žalioji energija plėtojama nekeičiant žemės ūkio paskirties žemės. „Tai saviapgaulė, kai plėtojama saulės energetikos veikla, tas plotas mažiausiai 15 metų iškrenta iš žemės ūkio veiklos“, – skaičiavo viceministras.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sutinka, kad derlingos žemės negalima aukoti energetikos plėtrai: „Neturėtume galvoti, kad mūsų žemė yra skirta ne javams auginti“.
Jis siūlo taikyti tą patį principą dirbamai žemei, kaip ir miško žemei – leisti saulės ar vėjo elektrines statyti tik tada, jeigu žemė nenaši. „Šis projektas kai kur žemės nuomos kainą pakėlė tris kartus, nes vietos, kur galima statyti elektrines, tapo labai patrauklios“, – aiškino V. Pranckietis.
Pasak jo, prieš saulės elektrinių statymą būtina išsiaiškinti, ar bus palanki infrastruktūra prisijungti prie bendro tinklo.

„Dzūkų žinių“ informacija

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: