Algimantas Mikelionis
Šiemet, kai Rusija užpuolė Ukrainą, kai kuriems Lietuvos žmonėms tai galėjo pasirodyti kaip labai keistas ir netikėtas dalykas. Bet tai neturėtų stebinti mūsų piliečių, kurie gerai išmano istoriją ir jų galvos nėra pilnos raudonosios propagandos. Juk daug metų Lietuva okupantų iš Rytų buvo niokojama, engiama ir žudoma pačiais baisiausiais būdais. O juk dar visai neseniai net ne eiliniai žmonės, o prekybininkai ir politikai sakydavo, kad su Rusija reikia ne kariauti, o draugauti, prekiauti ir kitaip gražiai santykiauti. Negana to – tikrų lietuvių vis dar buvo garbinami įvairūs komunistėliai ir panašaus raudono raugo veikėjai. Ir vėl buvo lipama ant to paties grėblio. Įdomu, ar Rusijos gerbėjai pagaliau suvoks, kas per velnias yra ši valstybė? Ar tik trumpam apsimes, kad dabar jau simpatizuoja Ukrainai.
Kai prof. V. Landsbergis ir kiti konservatoriai ar šiaip sveikos nuovokos nepraradę dešiniųjų politinių pažiūrų Lietuvos gyventojai jau seniai kalbėjo apie karinę Rusijos grėsmę, daug kas juokdavosi, šaipydavosi arba vadindavo išvardintuosius paranojikais. Dabar tie, kurie šaipėsi, tyli it musę kandę ir savo akimis mato, ką išdarinėja Rusija. Ukraina visiems atvėrė akis. Na, tiksliau sakant, daug kam, nes vis dar atsiranda tipų, kuriems Rusijos propaganda ima ir išplauna smegenis. Bet kai nėra intelekto ir sveiko proto, Maskvos melas tampa be galo mielas ir užpildo tuščią makaulę. Karas su Rusija Ukrainai jau kainavo daug gyvybių ir lėšų, o jo pabaigos dar nematyti. O Ukraina juk tenorėjo būti laisva ir nepriklausoma, į Vakarus ir jų vertybes orientuota valstybė. Bet to nenorėjo Rusija, kuri, būdama didžiausia pagal plotą valstybė pasaulyje, siekia atsiplėšti kitų šalių teritorijos, o taikų ir ramų gyvenimą paversti karo pragaru ir ekonomiškai nustekenti laisvės siekiančias šalis. Žinoma, Ukrainos be galo gaila. Gerai, kad Lietuva nepaliko šios valstybės nelaimėje ir padėjo bei padeda, kiek išgali. Nesvarbu, esi didelis ar mažas, bet elementarus žmogiškumas reikalauja padėti nelaimės ištiktiems.
Kai Rusija nežmoniškai ir net ne žvėriškai, o dar žiauriau elgiasi Ukrainoje peržengdama visas įmanomas ribas, Lietuvos viešosiose erdvėse vis dar stūkso įvairūs paminklai okupantams, kurie „išvadavo“ Lietuvą, bet pamiršo išeiti ir padarė tai tik po 50 metų. Kada, jeigu ne dabar, atėjo pats laikas tuos raudonus balvonus nuimti ir su jais atsisveikinti. Tiesiog nekultūringa ir nepadoru, kai rusų karių kapuose stovi paminklai su raudonomis žvaigždėmis, po kurių priedanga vyksta masinės žudynės Ukrainoje. Taip, raudona žvaigždė tik simbolis, bet kiek juo prisidengdama Rusija nužudė taikių ir niekuo dėtų žmonių.
Pirmadienį Maskvoje vyko karinis paradas. Kažkoks pilkas, niūrus ir išsikvėpęs. Nebėra Rusijos karinės galybės, nebėra antros pagal pajėgumą pasaulyje kariuomenės jėgos. Kažkada gąsdinę visą pasaulį nukariauti rusai jau daugiau kaip du mėnesius vargsta ir žūsta Ukrainoje, ką jau ten kalbėti apie norą kariauti kitur…