Birželio mėnesio pabaigoje vykusiame Lazdijų rajono savivaldybės tarybos posėdyje turėjo vykti labiausiai atlyginimų dydžiu nuskriaustų Lazdijų administracijos direktorės I. Šaparauskienės ir jos pavaduotojo S. Petrausko gelbėjimo akcija. Jos didenybės merės A. Miškinienės iniciatyva atlyginimai minėtiems asmenims turėjo būti padidinti net 40 procentų prie algos kiekvieną mėnesį. Viskas turėjo būti aišku kaip pačią giedriausią ir karščiausią vasaros dieną kur nors Dusios paplūdimyje surengtame smagiame vakarėlyje, bet situacija virto sudėtinga šachmatų partija, kuria galėjo mėgautis ne tik eiliniai rajono gyventojai, bet ir patys išrankiausi politinių šachmatų žinovai, mėgėjai ir net ekspertai.
Opozicija šiame tarybos posėdyje atrodė pasmerkta ir bet kokie jos veiksmai net negalėjo pabandyti sutrukdyti iš anksto numatyto veiksmų plano. Viskas turėjo būti nuobodu lyg kažkada žaistame simultane Lazdijų Nepriklausomybės aikštėje, kai prieš būrelį šachmatų mėgėjų stojo pati didmeistrė Viktorija Čmilytė Nielsen. Susirinkom, pabalsavom ir visi patenkinti ar kiek mažiau laimingi patraukėm namo. Nors įgavusi nemenką jėgą Lazdijų rajono savivaldybės opozicija padarė viską, kas nuo jų priklauso, ir sulošė iš tiesų gražiai, to jokiu būdu nebūtų pakakę norint užblokuoti atlyginimų padidinimą valdžios atstovams. Valdantieji, kurie žaidė baltosiomis figūromis, sulaukė netikėto ir stipraus smūgio iš savo rato. Du baltųjų bokštai (A. Žymančius ir V. Simanynas) ėmė ir užblokavo baltųjų valdovę (A. Miškinienę). Prisiminus klasiką, vietoj „Žmonės mėgėją muša!“ taip ir norisi sušukti: „Chebra, savi savus muša!“
Žinoma, nedalyvavusieji Lazdijų rajono savivaldybės tarybos posėdyje liko kalti savųjų rate, nes dėl jų veiksmų labiausiai liko nuskriausti I. Šaparauskienė ir S. Petrauskas. O čia, mielieji, jau visai menki juokai. Kaip dabar gi, sakykit, minėti Lazdijų politikai pragyvens iš tokių menkučių ir varganų atlyginimų?! Kuo ilgiau galvoji, tuo baisiau darosi… Nejaugi taip viskas ir bus palikta ir niekas neišties pagalbos rankos ir neištrauks nelaimėlių iš finansinio liūno?.. O juk nenumaldomai artėja nauji savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, o po jų jau ne tik kad gali nuplaukti dabartiniai I. Šaparauskienės ir S. Petrausko postai, bet ir jų kuklios algelės, kurios vis dėlto geriau nei nieko. Juk kol esi valdžioje, verkiant reikia pasigerinti finansinę padėtį, kad ir kukliais 40 procentų priedais prie kuklios administracijos direktorės ir dar kuklesnio jos pavaduotojo atlyginimuko.
Iš vienos pusės, niekas valdantiesiems netrukdo pateikti šį klausimą kitam ar kitiems tarybos posėdžiams ir drausmingai susirinkus visoms rajono valdžios figūroms ištaisyti negirdėtą neregėtą neteisybę… Iš kitos pusės, dar kartą įžūliai bandyti pakelti saviškiams algas gali tikrai prastai ir nesimpatiškai atrodyti vis mažiau laiko liekant iki savivaldos rinkimų. Tad ką daryti? Štai kur klausimas, vertas milijono! O gal tai jau valdančiosios koalicijos pabaigos pradžia? Niekas negali to patvirtinti, bet niekas negali to ir paneigti. Bent jau rašantiems apie Lazdijų rajono politiką nuo to tik įdomiau. Kaip ir gerbiamiems skaitytojams. O nuo rudens prasidės toks priešrinkiminis festivalis, kad Pasienio fiesta ir visos kitos rajono šventės atrodys tik menkutis ir kuklus klojimo teatro pasirodymas. Tad gerai pailsėkite vasarą, kad rudenį būtumėte pasiruošę tikram šou!