DŽ redakcijos nuomonė
Nors Lazdijų valdžia nuolat gyvena savivaldybės struktūros optimizavimo nuotaikomis, tačiau etatų skaičius ne mažinamas, bet kuriami nauji ir skelbiami vieši konkursai jiems užimti.
Reikia pripažinti, jog surasti tinkamus, reikiamą išsilavinimą turinčius specialistus valdžiai sekasi labai sunkiai. Arba tenka nuleisti kvalifikacinių reikalavimų kartelę iki liūdnų žemumų, arba specialistus importuoti iš kitų rajonų.
Tik ar visada tie nauji etatai reikalingi? Ar tikrai reikia ieškoti naujų darbuotojų?
Neseniai savivaldybės tinklapyje pasirodė skelbimas, siūlantis vyriausiojo specialisto darbą Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje.
Šis specialistas turėtų atlikti savivaldybei pavaldžių kultūros įstaigų veiklos analizę ir koordinavimą, taip pat viešųjų kultūros renginių, įvairių kultūros programų, meno kūrėjų iniciatyvų ir profesionalaus meno sklaidos koordinavimą savivaldybės teritorijoje bei koordinuoti savivaldybės teritorijoje veikiančių nevalstybinių kultūros įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų kultūrinę veiklą, taip pat organizuoti joms savivaldybės finansinę paramą.
Įdomu tai, jog tam specialistui keliami itin žemi reikalavimai – jis turi turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštąjį koleginį išsilavinimą su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu, taip pat 1 metų organizacinio darbo patirties.
Ir jokių kitų reikalavimų – nei užsienio kalbos žinių, bent A2 lygio, nei kitų svarbių rimtą išsilavinimą įrodančių dalykų.
Pagal galiojančią tvarką, savivaldybės kultūros įstaigų vadovais gali būti tik universitetinį išsilavinimą ir magistro laipsnį turintys specialistai.
Tai kaip bus, kai konkursą laimėjęs bakalauras su kolegijos išsilavinimu kontroliuos ir koordinuos įstaigos vadovus – magistrus? Kas, pavyzdžiui, iš savivaldybės specialistų galėtų paauklėti itin profesionalų Kultūros centro direktorių? Kažkoks nonsensas ir absurdas.
Įdomu ir tai, jog Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje yra darbuotoja, kuri šiuo metu atlieka tas funkcijas, kurias ketinama deleguoti naujai priimtam specialistui.
Kas galėtų paneigti, jog šis etatas yra specialiai sukurtas konkrečiam žmogui?
Pikti liežuviai plaka, jog į šį etatą pretenduoja viena liaudies pokštininkė, kuri dabar laikinai vadovauja vienai iš savivaldybės kultūros įstaigų. Ji negali tapti visaverte tos įstaigos vadove, nes turi tik labai kuklų išsilavinimą. Bet, pasirodo, jo pakaktų peržengti labai žemai nuleistą vyriausiojo specialisto reikalavimų kartelę.
Kadangi rajone tragiškai mažėja mokinių ir ugdymo įstaigų skaičius, ar negalėtų tos kultūros įstaigų prievaizdo funkcijos būti patikėtos kam nors iš to paties skyriaus švietimą kuruojančių specialistų?
O gal mes nieko nesuprantam, gal Lazdijai rengiasi dideliam kultūros šuoliui, naujų įstaigų atidarymui, todėl reiks ir papildomų specialistų.
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /