Apie Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų vykdomą politiką regionų atžvilgiu galima sakyti taip: „Viena ranka duoda, kita – atima“. Iš vienos pusės ministerija skatina gyvulininkystės plėtrą, o iš kitos – iki minimumo mažina veterinarijos specialistų skaičių regionuose, naikina aktualias paslaugas. Reforma piktinasi ir ekspertai, ir ūkininkai, ir savo rajono žmonių gerove besirūpinantys merai.
Planuoja naikinti 20 padalinių
Pagal naujausius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos planus, bus naikinama dvi dešimtys regioninių maisto ir veterinarijos tarnybos skyrių, paliekant juose vos po keletą darbuotojų. Į naikinamų skyrių skaičių patenka ir Lazdijų padalinys, priklausantis Alytaus departamentui.
„Dalis teritorinių tarnybų turi per daug nereikalingo ploto. Čia vienas dalykas. O antras dalykas – kai kuriuose rajonuose tikrai nėra didelio užimtumo, tai, norint suvienodinti patikrų krūvius ir kitus dalykus, daromas optimizavimas, kurio metu paskirstomas krūvis, atsisakoma kai kurių skyrių“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Mantas Staškevičius. Jo teigimu, įstaiga, kurioje dirba apie 1,3 tūkst. žmonių, ketina atsisakyti maždaug 70 darbuotojų – vairuotojų ir administratorių – paslaugų.
„Darbuotojų šiuo metu yra šiek tiek per daug. Atsisakius tiek jų, tiek patalpų, mes lėšas nukreipsime į atlyginimų didinimą. Kaip matome, atlyginimas pas mus, lyginant su kitomis valstybės institucijomis, yra pats žemiausias“, – teigė VMVT direktorius.
Šiuo metu Lazdijų padalinyje dirba 12 darbuotojų, kuriems tikrai netrūksta darbo. Padalinys turi savo patalpas, kurių greitai neteks.
Redakcijos duomenimis, Lazdijuose keliskart bus sumažintas darbuotojų skaičius, likusieji čia dirbti turėtų būti perkelti į savivaldybei priklausančias patalpas. Kiek Lazdijuose liks šios tarnybos darbuotojų, dar nėra tiksliai žinoma, tačiau jau dabar aišku, jog rajono gyventojams šis tarnybos optimizavimas nieko gera nežada. Tie, kam reikalingos šios tarnybos darbuotojų paslaugos, dažnai jų ieškoti turės važiuoti į Alytų.
Ūkininkams bus sudėtingiau
Kaip teigė Lazdijų rajono ūkininkas Nerijus Sukackas, jis apie tarnybos pertvarką sužinojo iš Lazdijų savivaldybės informacijos, kur parašyta, jog po reformos Lazdijuose liks du specialistai.
„Niekas nekalba apie tokios pertvarkos naudą ūkininkams. Nedaug esu su šia tarnyba susidūręs, tačiau galiu pasakyti, jog nepatogumai prasidėdavo tada, kai galvijus reikdavo parduoti eksportui ir reikdavo sertifikato, kuris būdavo išduodamas pateikus dokumentus ir atlikus patikrą vietoje. Jiems šioje situacijoje trūkdavo žmogiškųjų išteklių, tekdavo ilgai laukti to sertifikato. Dabar, jei liks du specialistai, tai vienas bus atsakingas už maisto saugą, o kitas – už veterinariją. Tai kokiu operatyvumu jie dabar sugebės spręsti pateiktus prašymus, atlikti patikras, konsultuoti, tvarkyti kasdienius reikalus”, – retoriškai klausė ūkininkas.
Jo nuomone, specialistui tai bus didžiulis krūvis, taip pat ir nepatogumas eiliniam ūkininkui, su problemomis susidurs ir jauni žmonės, kurie kviečiami kurti kaime gyvulininkystės ūkius.
„Vykdant reformą, visai nepagalvota apie kaimiškąsias vietoves, kur šios tarnybos paslaugos ypač aktualios. Viskas telkiama į didžiuosius miestus, periferija užmirštama. Manau, kad ši reforma eis toliau, panašu, kad regionuose visai neliks veterinarijos tarnybos specialistų, bus kompiuterizuotos paslaugos ir atleisti visi darbuotojus. To žmogiško bendravimo, ūkiško patarimo iš specialistų tikrai reikia. Niekas nežiūri į žmogaus patogumą, viskas sutelkiama į skaičius – atlyginimus, nuvertinamas žmogiškasis ryšys. Dabar galvą kelia kiaulių maras, reiks spręsti šią problemą, o pajėgos tai sumenkusios”, – sakė N. Sukackas.
Trūks betarpiško bendravimo
Lazdijų krašto ūkininkas, galvijų augintojas Juozas Dainauskas įsitikinęs, jog ši reforma paprastiems ūkininkams neduos nieko gera.
„Man, kaip stambaus ūkio savininkui, su šia tarnyba tenka nedaug bendrauti, nes daugelį klausimų išsprendžiu internetu, tačiau smulkiems ūkininkams bus tikrai nelengva, kai dėl menkiausio reikalo teks palikti gyvulius namie ir važiuoti problemų spręsti į Alytų”, – kalbėjo ūkininkas.
Juozo nuomone, veterinarijos tarnyba rajono žmonėms, ypač ūkininkams, reikalinga taip pat, kaip ir gyvai veikiantis banko skyrius.
„Ne viską galima išspręsti internetu, kartais reikia gyvos veterinarijos specialisto konsultacijos, patarimo. Panašiai, kaip ir su banko skyriumi. Kai gali gyvai pasikonsultuoti su specialistu, yra viena, o kai reikia bendrauti internetu ar elektroniniu paštu, visai kas kita. Neturėtų naikinti regionuose žmonėms svarbių institucijų”, – įsitikinęs J. Dainauskas.
Reformą kritikuoja ekspertas ir Širvintų merė
Tarptautinis veterinarijos ekspertas (pavardė redakcijai žinoma) „Dzūkų žinioms” teigė, jog jam nerimą kelią Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos situacija.
„Buvo netrumpas laiko tarpas, kai mūsų veterinarijos tarnyba buvo viena geriausių Europos Sąjungoje, laimėjusi per 50 įvairių tarptautinių projektų, rengdavusi mokymus kitų šalių specialistams. Dabar situacija pasikeitė. Tos reformos yra niekinės, jos nenaudingos eiliniams šios tarnybos paslaugų gavėjams, ypač periferijoje. Tai nieko gera neduos”, – kalbėjo tarptautinis ekspertas.
Šia reforma nepatenkintos ir kai kurios savivaldybės, tačiau Lazdijų rajono savivaldybės vadovai viešai neišreiškė savo pozicijos šios reformos klausimu. O štai Širvintų rajono, kur irgi naikinamas veterinarijos tarnybos padalinys, merė Živilė Pinskuvienė socialiniuose tinkluose atvirai piktinosi šia reforma ir reikalavo ją stabdyti.
„Tai dar viena konservatorių bomba, sprogdinanti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Žmonėms, daugiausia ūkininkams, konsultacijų, pažymų ir kitų dokumentų teks važiuoti į Ukmergę. Arba Vilnių“, – rašė merė. „Pagrindinis reformos tikslas – sutaupyti. Sako, tam, kad didesnėse tarnybose dirbantiems galėtų didesnes algas mokėti. Galbūt. Tačiau esmė – o kur mūsų regionų žmonės? Kodėl ir vėl niekas nepagalvoja, pvz., apie smulkius ūkininkus, melžiančius karves tolimose seniūnijose ir už pieną gaunančius centus? Apie tai, kad ir į rajono centrą nuvykti reikia ir laiko, ir vis brangstančio kuro, o čia teks vykti dar toliau į kitą miestą?“ – tęsė Ž. Pinskuvienė.
„Dzūkų žinių“ informacija