Liko šiek tiek daugiau nei dvi savaitės, kai rinksime savivaldybių tarybas bei miestų ir rajonų merus. Jau tapo tradicija, kad prieš rinkimus rengiami kandidatų į merus debatai, kuriuos rengia pilietinės organizacijos.
Praėjusį ketvirtadienį Lazdijų kultūros centre vyko kandidatų į Lazdijų rajono savivaldybės merus debatai, kuriuos surengė organizacija „Žinau, ką renku”.
Debatai Lazdijuose sulaukė didelio susidomėjimo, jų klausyti ir stebėti susirinko pilna kultūros centro salė. Debatai taip pat buvo tiesiogiai transliuojami internetu.
Debatus moderavo „Žinių radijo”, „Laisvės TV”, „15 min.” žurnalistė Aistė Čiučiurkaitė, atstovaujanti organizacijai „Žinau, ką renku”.
Debatuose dalyvavo:
Saulius Petrauskas, Lietuvos socialdemokratų partija, Ausma Miškinienė, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos”, Artūras Margelis, Krikščionių sąjunga, Audrius Klėjus, Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai, Vilma Danauskienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Jolita Bakšaitė, Darbo partija.
Dėl ligos debatuose nedalyvavo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas Valdas Petras Mikelionis ir Lietuvos regionų partijos kandidatas Albinas Žymančius.
Pasisakymams buvo skirta po vieną minutę, o replikavimui – po pusę minutės.
Klausimus debatams pateikė moderatorė, keletą klausimų kandidatams pateikė ir debatus salėje stebėję žiūrovai.
„Dzūkų žinios”, siekdamos išlikti objektyvios, kandidatų pasisakymų nekomentuoja, nevertina, pateikia tik per debatus pateiktas kandidatų mintis.
Kodėl lazdijiečiai už mane turėtų balsuoti ?
Jolita B.: Jūsų kiekvieno problema yra mano problema.
Vilma D.: Visi po rinkimų nakties dirbsime Lazdijams.
Audrius K.: Darbas savivaldybėje leido pažinti problemas, turime patirties ir galime dirbti žmonėms.
Artūras M.: Mane visi pažįsta, per keletą kadencijų mūsų atlikti darbai matomi visame krašte. Mes surinkome puikią komandą, kuri gali dirbti žmonių labui.
Ausma M.: Turime surinkę stiprią komandą, esame pasirengę tęsti pradėtus darbus. Mes turime ne tik žinių, bet ir kompetencijos ir empatijos tam, kad padėtume kiekvienam.
Saulius P.: Jei vertinate nueitą kelią ir ištikimybę savo partijai, pasirinkite Saulių Petrauską.
Bloga rajono kelių būklė. Kaip planuojate pagerinti situaciją ir iš kokių lėšų?
Saulius P.: Gyventojų lūkesčiai yra didesni, nei leidžia finansinės galimybės. Kelius tvarkyti dideli finansiniai kaštai, trukdo meteorologinės sąlygos. Reikia padidinti finansavimą žvyrkelių tvarkymui, dalyvauti įvairiuose konkursuose.
Artūras M.: Domėjausi Lenkijos praktika. Ūkininkai gali tvarkyti kelius, jų kainos mažesnės nei kelių tvarkymo bendrovių.
Ausma M.: Mes turėtume tęsti tai, ką darome, turime skaidriai skirstyti lėšas. Kai kurioms politinėms jėgoms pageidaujant, buvo tvarkomi keliai kaimo turizmo sodyboms.
Artūras M. replikavo: Kodėl administracijos direktorės kaime buvo sutvarkyti keliai?
Vilma D.: Ne visi keliai yra savivaldybės žinioje. Daug kelių yra Kelių direkcijos, jie ir skirsto lėšas. Iki kiekvienos trobos asfalto nenutiesi, reikia peržiūrėti finansus ir nustatyti prioritetus. Reikia peržiūrėti lėšas seniūnijoms, skirti joms daugiau lėšų keliams tvarkyti.
Jolita B.: Reikia peržiūrėti lėšas.
Ausma M.: Mes turime aštuonis šimtus kilometrų blogų kelių, kasmet sudaromas planas, pagal kurį tie keliai tvarkomi, atsižvelgiant į seniūnaičių ir bendruomenių pasiūlymus. Šiemet biudžete keliams numatėme penkis su puse milijono eurų.
Artūras M. replikavo: Jūsų informacija netiksli, keliams biudžete skirta pustrečio milijono eurų.
Audrius K.: Smagu, kad keliai buvo inventorizuoti. Reikia susidėlioti prioritetus ir judėti toliau. Reikia pasitelkti bendruomenes ir sudaryti galimybę seniūnijoms pirkti paslaugas iš ūkininkų.
Rajone didelis nedarbas, trūksta darbo vietų, mažai investicijų. Kaip spręsti šią problemą?
Jolita B.: Pas mus verslui kurtis yra nepatrauklu. Didžiuosiuose miestuose įsikūrusios įstaigos galėtų darbinti Lazdijų gyventojus, kurie čia ir dirbtų. Reikia kalbėtis ir su privačiomis įmonėmis, kad lazdijiečiai pas juos galėtų dirbti nuotoliniu būdu.
Vilma D.: Didžiausi darbdaviai rajone – savivaldybė, ligoninė, penketuke yra tik viena verslo įmonė. Jei nebus remiamas smulkus ir vidutinis verslas, bus blogai, reikia startinės sumos pradėti verslą, ta parama turėtų būti nuo dešimties iki trisdešimt tūkstančių eurų. Ji galėtų būti ir paskolos forma.
Ausma M.: Ligoninėje – du šimtai keturi darbuotojai, tai didžiausias darbdavys. Žmonės, kurie nori dirbti, kuria smulkų ir vidutinį verslą. Mes turime suteikti tokios rūšies paramą, kurios žmonės negali gauti iš kitų paramų šaltinių. Mes turime spręsti socialines problemas, tada atsiras ir darbo vietų.
Artūras M.: Noriu priminti liūdnus faktus, kaip ši valdžia elgėsi su verslu. Buvo privatizuotas pastatas Dumblyje, verslas buvo priverstas išeiti į kitą miestą. Buvome įsteigę įstaigą, kur ūkininkai buvo mokomi, kaip teikti paraiškas. Neliko šios įstaigos. Nesudarėme sąlygų dirbti „Kataraktai”, ji išvyko į Druskininkus. Manau, kad reikia skatinti privataus verslo kūrimąsi, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos. Taip pat nereiktų rajono įstaigose įdarbinti kvalifikuotų specialistų iš kitų miestų, turime puikių vietinių specialistų.
Audrius K.: Tai didelė problema, tačiau savivaldybė neturi funkcijos kurti darbo vietas. Reikia sukurti gerą socialinę aplinką, kad žmogus Lazdijuose jaustųsi komfortabiliai, tada žmonės norės kurti verslą. Reikia ieškoti didesnių investicijų į rajoną.
Vilma D.: Lazdijų rajone nedarbas sudaro tik pusdevinto procento. Žmonės nenori dirbti. Didžioji dauguma darbo vietų yra biudžetinėse įstaigose. Jei nebus verslo, nieko nebus. Meras kiekvieną rytą turi nusiimti kepurę prieš verslininką, kad jis yra jo rajone.
Saulius P.: Turime ieškoti sprendimų. Vis dar turime šalia mūsų rajono „Via Baltica” ir „Rail Baltica”, tai perspektyvu, turime surasti sklypus ir kviesti investuotojus.
Audrius K.: Reikia mažinti socialinę atskirtį, tačiau ne per pašalpas. Reikia investuoti į paslaugos teikimą tam, kad sugrąžintume žmogų į darbo rinką.
Ausma M. replikavo: Reikia džiaugtis tuo, ką turime. Meras neturi nusilenkti verslui.
Kaip planuojate sugrąžinti jaunus žmones į Lazdijus? Sakoma, kad čia jaunimui nėra kas veikti.
Saulius P.: Reikia suvokti, kokioje sudėtingoje geografinėje situacijoje yra Lazdijų rajonas ir kaip sunku juos pritraukti. Reikia skatinti jaunus žmones apie Lazdijų rajoną skleisti gerą patirtį. Reikia skatinti bendruomeninį verslą, kad jaunimas turėtų vietų, kur rinktis ir mažesniuose miesteliuose.
Ausma M.: Jie turi turėti čia ką veikti. Mes ta linkme dirbame, mažėja tuščių trobų.
Artūras M.: Kalbame ne apie moksleivius, bet apie suaugusius jaunus žmones. Reikia spręsti darbo vietų klausimą, kad jaunimas pas mus turėtų darbą.
Audrius K.: Turime kurti jaunimui palankią aplinką. Jei bus kokybiškas mokymas ir medicinos paslaugos, jaunimas sugrįš ir pasiliks. Reikia skirti lėšų jaunoms šeimoms remti ir būstui įsigyti su galimybe išsipirkti tuos būstus.
Vilma D.: Nesutinku, kad rajone nėra ką veikti. Renginių rajone yra daug, visų nespėsi aplankyti. Ar kas nors atėjo pas seniūną su iniciatyvomis? Kreipkitės, mes padėsime.
Jolita B.: Jaunimas savaitgaliais turi ką veikti, vien TIC turi daug renginių. Jaunas šeimas susigrąžinti matau galimybę per verslo skatinimą ir pagalbą, kuriant verslą.
Antros užsienio kalbos pasirinkimas. Ar lenkų kalba būtų tinkama vietoj rusų kalbos?
Visi pretendentai šiuo klausimu buvo vieningi – jie sakė, kad antrosios kalbos pasirinkimo galimybę reiktų suteikti patiems moksleiviams.
Kandidato pažadai, jei jis ar ji taptų meru.
Artūras M.: Pasirūpinsime, kad Lazdijuose būtų pastatyta autobusų stotis, sporto centrą pastatysime per dvejus metus. Pažadu, kad savivaldybės įstaigų vadovai pagarbiai elgsis su savo pavaldiniais, nebus mobingo. Jei bus kitaip, tokie vadovai bus pakeisti.
Audrius K.: Einame dirbti žmonėms, gerinti paslaugas, kad mūsų žmonės jaustųsi saugiai ir galėtų oriai gyventi Lazdijuose. Pastatysime sporto centrą.
Jolita B.: Sutvarkysime žvyrkelius, sukursime mobilias ambulatorines medicinos komandas, kurios važiuos į kaimus. Įgalinčiau bendruomenes, priiminėjant svarbius sprendimus.
Ausma M.: Sporto centras bus pastatytas. Žmonės gaus kokybiškas medicinos paslaugas, nemažės finansavimas jaunimui, bendruomenėms, kultūrai. Toliau dirbsime, gerbdami oponentų nuomonę, gerbdami kiekvieną sektorių.
A. Čiučiurkaitės replika: „Ar nebūtų keista, jei būtų kitaip?
Vilma D.: Kaip merė, galiu pažadėti vieną dalyką – nevogsiu ir kitiems neleisiu. Atsakau ir už komandą, kuri eina su manimi, žinau, kad jie nevogs. Tikrai pažadu, kad ir toliau su jumis visais sveikinsiuosi, galėsite rašyti man feisbuke, tai nieko nekainuos. Noriu, kad į valdžią žiūrėtume, kaip į mamą, visada ji bus tavo pusėje.
Saulius P.: Daugiau veiklos viešumo, rengčiau išvažiuojamuosius tarybos posėdžius vis kitame rajono miestelyje, kad kartu su vietos žmonėmis svarstytume svarbius klausimus. Pažadu, kad sveikatos reforma taps prioritetiniu klausimu, gerinant paslaugų prieinamumą kiekvienam Lazdijų gyventojui. Investicijos į „Rail Baltica” aplinkines vietoves, kuriant ten darbo vietas.
Klausimai iš salės
Kaip padidinti rajono biudžeto pajamas?
Jolita B.: Reikia geriau naudotis projektinėmis lėšomis.
Saulius P.: Reikia didinti mokesčių surinkimą, imtis daugiau investicinių projektų.
Artūras M.: Naujų darbo vietų steigimas, tada sumažėtų socialinėms pašalpoms išleidžiamos lėšos.
Audrius K.: Kuo daugiau darbo vietų, tuo daugiau bus pajamų. Aktyvesnė investicinių lėšų paieška.
Vilma D.: Mes nesugebame įsisavinti ES lėšų, šiemet tų lėšų tik šiek tiek daugiau nei du šimtai tūkstančių, tai yra visiškas nulis.
Ausma M.: Mūsų biudžetas didėja, reikia neiššvaistyti to, ką turime, dalyvauti konkursinėse programose, projektuose.
Kas bus daroma su sovietiniais paminklais, ar jie bus nugriauti?
Saulius P.: Sovietiniai simboliai jau yra nuimti.
Artūras M: Viską galėjome daryti operatyviau.
Audrius K.: Mes stipriai pavėlavome. Buvo prašoma administracijos, kad greičiau jie būtų pašalinti, mes galėjome bent uždengti užrašus, neatitinkančius tikrovės.
Vilma D.: Pavėlavome, valdžia įsivėlė į biurokratiją. Mes skolingi žmonėms, kurie nusipelnė mūsų laisvei ir nepriklausomybei.
Kas atsakys už kultūros centro pavogtą generatorių?
Ausma M.: Lazdijuose veikiančios vaizdo stebėjimo kameros neveikia arba blogos raiškos. Mes jas pakeisime. Generatoriaus policija nerado, gal jis ne Lietuvoje, viliuosi, kad jis Ukrainoje.
Kaip be jokių įrankių galėjo dirbti bendrovė „Lazdijų paslaugos“?
Artūras M.: Mes inicijavome tos firmos uždarymą. Tai buvo nuostolis, vadovai ėmė pinigus, veiklos nevykdė. Reikėjo ją uždaryti, kad nešvaistytume pinigų.
Vilma D.: Geriausi sprendimai, kuriuos priėmė tuo klausimu taryba, tai buvo įmonės įkūrimas ir panaikinimas, nes ji nevykdė veiklos. Galimai šį įmonė buvo įkurta tam, kad prieš rinkimus valdžia pademonstruotų žmonių įdarbinimą.
Ausma M.: Kitose savivaldybėse tokios įmonės veikia, mūsų įmonė irgi galėjo veikti.
Vilma D.: Viskas buvo paruošta, bet įmonė neveikė, nors ten galėjo būti įkurta šimtas darbo vietų.
Audrius K.: Per pusantrų metų nepradėjo dirbti. Niekas nebuvo padaryta.
Kur pažadai prieš anuos rinkimus, kad visi galėsime dirbti. Daug žmonių išsilakstė į kitas savivaldybes, nes mūsų įstaigose vyksta mobingas. Kaip tvarkysitės su personalo problemomis?
Ausma M.: Kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti, kokį darbą dirbti. Mes darbuotojus atrenkame konkurso keliu.
Artūras M.: Mobingo mūsų įstaigose negali būti. Įstaigų vadovai žinos, kas jų laukia, jei jie nepagarbiai elgsis su savo darbuotojais. Susigrąžinsime specialistus, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių buvo priversti ieškotis darbo kitur, nes lazdijiečiai – patys gabiausi.
„Dzūkų žinių“ informacija