Mūsų tautietį Joną Vaičiulį, Punsko valsčiaus sekretorių ir viršaičio pavaduotoją, pažįsta daugelis Lazdijų krašto žmonių, taip pat tūkstančiai lietuvių iš kitų mūsų šalies miestų ir miestelių.
Vasario 16 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda „Už aktyvų lietuvybės puoselėjimą, už nuoširdų ilgametį indėlį į Lietuvos ir Lenkijos diplomatinį ir kultūrinį bendradarbiavimą“ apdovanojo Punsko valsčiaus sekretorių ir viršaičio pavaduotoją Joną Vaičiulį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Prieš kelerius metus J. Vaičiulis buvo apdovanotas Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklo ,,Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Jonas Vaičiulis dar Atgimimo laikotarpiu palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos Sąjūdžiu, todėl simboliška, kad 1990 m. jis buvo paskirtas lietuviško Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotoju ir šias pareigas eina iki šiol. Per visą tą laikotarpį, keičiantis valsčiaus vadovams, J. Vaičiulis yra tarsi stabilumo garantas, užtikrinantis darbų tęstinumą ir lietuviškų pozicijų išsaugojimą vietinėje valdžioje.
J. Vaičiulis, profesionaliai ir atsakingai atlikdamas savo tiesiogines pareigas, daug dėmesio skiria regioniniam Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimui stiprinti. Jo dėka Punsko savivaldybė įgyvendina ne vieną bendrą projektą su kaimyninėmis Lietuvos savivaldybėmis.
Siekdamas stiprinti ryšius su Lietuva, J. Vaičiulis organizuoja valsčiaus mokytojų, ūkininkų, verslininkų ir kultūros veikėjų išvykas į Lietuvą. Jau tradicinėmis tapo bendros Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šventės, žygiai dviračiais, motociklais, žirgais ir kitos visuomeninės iniciatyvos.
J. Vaičiulis yra aktyvus visuomenininkas. Jis yra ilgametis Seinų apskrities darbo biržos tarybos narys, Punsko savanoriškos ugniagesių komandos pirmininkas, aktyviai dalyvauja Lenkijos lietuvių draugijų veikloje.
Apie bendradarbiavimą su Lietuva, ryšius su Lazdijų kraštu, savo svarbiausią misiją „Dzūkų žinios“ kalbasi su Jonu Vaičiuliu.
– Gerbiamas Jonai, sveikiname garbingo apdovanojimo proga. Ką Jums reiškia šis Lietuvos Prezidento įteiktas apdovanojimas?
– Tai labai aukštas mano veiklos įvertinimas, panašu, kad einu teisingu keliu.
– Kokią matote savo misiją?
– Matau, kad reikia kuo daugiau bendrauti su Lietuva visose srityse. Mes labai laimingi, kad nuvažiuojame į Lietuvą, džiaugiuosi, kad turiu tūkstančius pažįstamų visuose Lietuvos kampeliuose. Tai labai geras ir nuoširdus bendravimas. Iš Lietuvos pas mus atvažiuoja tautiečiai su koncertais, labai malonu susitikti, gerai, kad atidarytos sienos. Jei nebendrautume, tai būtume besmegeniai. Geras bendravimas su Lietuva – tai didžiulė vertybė.
– Kada tas bendravimas tapo toks aktyvus?
– Šis bendravimas prasidėjo Sąjūdžio laikais, tada kasdien pas mus atvykdavo po tris delegacijas iš Lietuvos. Paskui buvo pagalba Lietuvai, rinkome vaistus, kai popiežius Jonas Paulius II lankėsi pas mus, Lomžoje, tai tarpininkavome lietuvių maldininkų atvykimui. Punsko krašte vyko daug konferencijų, kuriose dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos atstovai, paskui pas mus Lazdijų rajonas organizavo žygį žirgais „Skubėk, žirgeli“, bričkos atvažiavo ir iš Anykščių. Per tuos tris dešimtmečius buvo gausybė renginių, apie juos reikėtų pasakoti dvi dienas.
– Kaip gyvena Lenkijos lietuvių jaunimas?
– Asimiliacija vyksta, bet didelių problemų nėra, daug kas lieka čia, lietuviškame krašte. Viskas priklauso nuo tėvų, jei jie duos stimulą, tai išsaugosim jaunimą. Nemažai mūsų jaunimo po studijų lieka Lietuvoje, pavyzdžiui, mano marti iš Lietuvos, ji su mano sūnumi planuoja apsigyventi Punske.
– Prieš keletą metų Punsko kraštas nukentėjo nuo lenkų ekstremistų išpuolių. Kokia dabar situacija?
– Buvo tokių problemų, bet dabar jau nėra. Mes tokių dalykų nepastebime, manau, kad tai pranyko visam laikui. Dabar santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos labai geri, aktyviai bendrauja prezidentai, turime daug bendrų dalykų.
– Kaip Lenkijos lietuviai reaguoja į Ukrainos įvykius?
– Mes nematome nerimo, panikos nėra. Pas mus yra viena ukrainiečių pabėgėlių šeima, mes jiems padedame. Mes Ukrainai rinkome pinigus, labdarą, nupirkome elektros generatorių, viską kartu su ugniagesių mašina išsiuntėme į Lietuvą, kad iš ten viskas pasiektų Ukrainą.
– Gerbiamas Jonai, Jūs esate dar ir ugniagesys?
– Esu Punsko savanorių ugniagesių komandos pirmininkas. Labai gerai bendraujame su Kauno rajono ugniagesiais, įgyvendinome bendrus projektus, vyko mokymai, bendros šventės, padėjau jiems surasti partnerių kitose Lenkijos savivaldybėse.
– Kokie punskiečių santykiai su Lazdijų rajonu?
– Punskas ir Lazdijai esame vieni šalia kitų. Anksčiau santykiai su Lazdijais buvo labai glaudūs, jie ir dabar nenutrūko, visada gauname pakvietimus į šventes, renginius. Reikia mums bendrauti, nes tai – didelė vertybė.
„Dzūkų žinių“ informacija