Jau praėjo ketverius metus laukti Lazdijų rajono savivaldybės tarybos ir mero rinkimai, tad po truputį atvėso įkaitusios iki raudonumo politikų ir jų gerbėjų galvos. Nors yra sakoma, kad po mūšio kumščiais nemojuojama, bet kai kuriuos procesus ir dalykus, vykusius rinkiminės kampanijos metu, analizuoti ne tik verta, bet ir reikia. Kai nurimsta aistros, žmonės labiau pradeda vadovautis šaltu protu, o ne emocijomis, ir tampa atskiru individu, o ne bandos dalimi.
Mero rinkimuose buvo du aiškūs favoritai, kurie ir susigrūmė antrajame rinkimų ture: ponia A. Miškininenė ir ponas A. Margelis. Rinkimus įtikinama persvara laimėjo dabartinė merė ir dar ketveriems metams nutūpė mero kėdėje. Įdomu buvo stebėti merės rinkiminę kampaniją. Per rinkiminius debatus ji demonstravo nekaltą avelę, o ponui Artūrui Ausmos gerbėjai suteikė pikto vilko vaidmenį. Atseit A. Margelis buvo piktas, netaktiškas ir nemandagus ir savo ruožtu skriaudė vargšę Ausmą, kuri dažnai, priremta prie sienos A. Margelio argumentų, vaizduodavo mažą skriaudžiamą mergaitę, kurią nori įskaudinti piktas dėdė. Reikia pripažinti, kad A. Miškininenė puiki aktorė, o minėti vaidmenys buvo pasirinkti ir atlikti nepriekaištingai. Dar vienas momentas, pastebėtas debatuose, yra toks, kad kai merė A. Miškininenė būdavo prie sienos priremta rimtų argumentų, ji ištardavo žodelį „tęsiam“ ir lyg niekur nieko pati pereidavo prie kitos temos. Čia buvo kaltas debatų vedėjas, kuris moderavo finalinius debatus tarp A. Miškininenės ir A. Margelio.
Dar vienas mitas, legenda ir padavimas, kuris Ausmos komandos buvo pumpuojamas rinkėjams į smegenis, buvo tai, kad Ausma davė rajonui žymiai daugiau nei A. Margelis. Šiuo atveju tinkamiausias yra Veisiejų miestelio pavyzdys. Čia per ketverius metus, o ypač per rinkimų kampaniją, gyventojams į makaulę buvo brukte įbruktas teiginys, kad Ausma Veisiejams davė labai daug, o A. Margelis nieko arba beveik nieko. Ir kas svarbiausia, šiuo atveju devynis kartus pakartotas melas virto tiesa. Bet remkimės ne jausmais ir emocijomis, o pakalbėkime konkrečiais faktais. Valdant A. Miškinienei, Veisiejuose buvo atnaujintas takas per pelkę, einantis iki kelio į Kapčiamiestį, atnaujintos aikštelės ir eilė kitų einamųjų darbų, kurių dalis buvo A. Margelio veiklos pratęsimas. Reikia pripažinti, kad A. Miškininenė grąžino Veisiejams pirmosios vagos šventę. Kadangi rinkėjų atmintis labai trumpa, jie matė, kad per savo kadenciją Ausma buvo aktyvi, bet pamiršo, jog daug svarbių darbų atliko Veisiejuose ir A. Margelis. Vien ko vertas Veisiejų kultūros namų atnaujinimas iš esmės. Visi Ausmos darbai vargu ar tesudaro bent dvidešimtąją dalį Veisiejų kultūros namų atnaujinimo proceso. O kur dar prie A. Margelio renovuota aibė Veisiejų daugiabučių, nutiestas kelias per parko pelkę, įrengtas tuo metu Lietuvoje pirmas grojantis ir šviečiantis fontanas, sutvarkytas miestelio centras. Taigi, mieli ponai veisiejiečiai, ne tik ponia Ausma Veisiejuose kažką nuveikė, bet dar iškyla labai rimtas klausimas: ar tik ne ponas A. Margelis Veisiejuose nuveikė dar daugiau. Reikia pripažinti, kad ponios Ausmos viešieji ryšiai itin galingai paveikė ir pavergė veisiejiečių protus, o šio miestelio gyventojams kaip niekad pritrūko kritinio mąstymo, arba, kitaip sakant, žmonėms buvo išplautos smegenys.