Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos mokytojai Rita Babarskaitė, Gediminas Kanapickas, Jūratė Sutkuvienė (šių eilučių autorė) ir socialinė pedagogė Jūratė Juodzevičienė sausio mėnesio pabaigoje dalyvavo mokymuose „Social Emotional Learning for Sucsessfull, Schools“ (liet. „Socialinis emocinis ugdymas(is) (SEU) – mokyklos sėkmė“ Europos Mokytojų akademijoje Barselonoje, nes gimnazija vykdo programos ,,Erasmus+“ bendrojo ugdymo mobilumo projektą ,,Emocinis raštingumas taip pat svarbus kaip skaitymas ar matematika“ (projekto Nr. 2022-1-LT01-KA122-SCH-000068744). Į Barseloną minėti gimnazijos atstovai vyko, kad giliau suprastų SEU poveikį bei įgyvendinimo būdus, nes mano, jog mokytojai turėtų didesnį dėmesį sutelkti į emocinį vaikų ir savo pačių gyvenimą, kuris konkurencingoje, tik akademinius rezultatus sureikšminančioje švietimo sistemoje dažnai tebeignoruojamas. Šią mintį praplečia psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio įžvalga: „Jausmai yra tas pagrindas, ant kurio gyvename, o protas yra tik irklai valtyje.“ Juk kiekvieną pokytį lydi emocijos, todėl emocinis raštingumas yra ir bus pagrindinė kompetencija.
Taigi, Barselona. Kursai vyko penkias dienas, trylika mokinių iš penkių šalių (Gruzijos, Kazachstano, Suomijos, Italijos ir Lietuvos) nepramintais emocinio ir socialinio raštingumo keliais žaismingai vedžiojo žavingoji vadovė Marta Mandolini, Europass Teacher Academy lektorė. Mokymuose grakščiai pynėsi teorija su praktika, pagražinta vaidybiniais elementais. Čia mokėmės, koks turėtų būti sąmoningas rytas, kaip mažais žingsneliais kurti laimę, įveikti nerimą ar įsikibus Plutchiko emocijų rato, įvertinti savo ir/ar aplinkinių emocinę būseną. Juk dažnas vaikas, o taip pat ir suaugęs, tegali įvardinti tris jausmų, savijautos, emocijų pavadinimus: gerai, blogai, normaliai. Tad akivaizdu, kad plėsti jausminių žodžių žodyną mums visiems – dideliems ir mažiems – turėtų būti vienas iš rimtų asmeninių tikslų. Tą akcentuoja ir Emocinio Intelekto (EI) ir asmeninio ugdymo trenerė Vilma Juškienė: „EI nėra matematika, ar vieną kartą išsprendžiamas uždavinys, tai – nuolatinė asmens būsena, bendravimas, komunikavimas, jis aktyviai naudojamas nuo tos akimirkos, kai ryte išlipi iš lovos ir net kai miegi ar sapnuoji.“
Barselonoje dar mokėmės atpažinti pasyvią, agresyvią, ryžtingą komunikaciją, kaip pozityviai perteikti neigiamą žinutę, nagrinėjome emocinės raiškos būdus, sužinojome, kodėl svarbu mokykloje turėti mediatorius ir kaip juos parengti, dalyvavome sąmoningo, o ne turistinio fotografavimo procese. Dirbome tarptautinėmis grupėmis ir poromis. Neišmatuojamos vertės yra bendravimas su kolegomis iš užsienio šalių, neskaitant užmegztų ryšių, juk ir žinios, kaip sakoma, yra iš pirmų lūpų. Taip subliuško populiarus mitas, jog Suomijoje mokiniams namų darbai neužduodami, o siekis ugdymo subtilybes iš vienos šalies perkelti į kitą dažnai virsta karikatūra. Tokia liūdna patirtimi pasidalino Kazachstano švietimo atstovai: jie geriausias Suomijos praktikas bandė perkelti į savo šalies švietimo sistemą, bet patyrė fiasko, nes posovietiniam mentalitetui patrauklesnis autoritarinis režimas.
Sakyti, kad Barselonoje tik mokėmės, būtų netiesa. Nors Ernestas Hemingvėjus apie Ispaniją yra sakęs, kad naktinio gyvenimo čia nėra, nes ispanai vakaroja ilgai, bet ir keliasi vėlai (tokiu būdu tolėliau pastumdami dieną), įsitikinome, kad gyvenimas šiame Katalonijos mieste verda ir vakare, ir naktį. Taigi, ne tik dienomis, bet ir vakarais įstabiame Antonio Gaudi šedevrų mieste gėrėjomės stulbinančio dydžio ir grožio Sagrada Familia šventove, kitais jo statiniais: Casa Batllo, Casa Mila, Park Guel ir kita, aikčiojome Pablo Picaso muziejuje iš arti matydami žymaus dailininko drobes. Muzika ir plastika užbūrė Liceu operos ir baleto teatre žiūrint šokio spektaklį „Jungle Book Reimagined“, o po ekspresyvių flamenko garsų bei vaizdų buvo sunku sugrįžti į realybę. O kur dar gąsdinantys, o kartu ir beprotiškai kerintys kaštelininkai, t. y. žmonių bokštai, kurie kyla čia pat prieš tavo akis…
Į šiuos kursus vykome keturiese, nes vieno 2015 m. atlikto tyrimo rezultatai sako, kad mokyklos tarptautiškumo stiprinimas yra veiksmingesnis, kai organizuojamas ne individualus, bet mokytojų komandos kvalifikacijos tobulinimas. Vienas iš tikslų buvo susipažinus su geriausiais tarptautinės praktikos pavyzdžiais į gimnaziją parvežti žinių bei patirčių emociniam raštingumui gerinti. Neabejotinai sutvirtėjome kaip komanda. Paskutinė mūsų užduotis – paruošti veiklos planą. Ir paruošėme, ir datą paskyrėme, ir plano labai tiksliai laikėmės. Savo žiniomis, patirtimi, metodine medžiaga grįžę dalinomės su kolegomis. Džiaugiamės, kad esame „Erasmus+“ programos dalyviai, kad galime išgyventi ir apmąstyti skirtingas mokymosi patirtis įvairiose kultūrinėse aplinkose ir tobulindami ugdymo(si) procesą siekti mokinių mokymosi pasiekimų ir emocinio pažinimo pažangos.
Jūratė Sutkuvienė