Lazdijų krašto žmonės kasmet mini ne vieną svarbią mūsų tautos istorijos datą, tačiau viena iš iškiliausių patriotinių švenčių – Kalniškės mūšio metinės.
Praėjusį šeštadienį vyko Kalniškės mūšio 78-ųjų metinių minėjimas, sukvietęs gausų būrį garbingų svečių. Pagerbti Lietuvos didvyrių, kovojusių už laisvę, atvyko Lietuvos Respublikos Seimo nariai Vilius Semeška ir Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, jo vyriausiasis patarėjas Aivydas Keršulis, Lietuvos kariuomenės Adolfo Ramanausko karinio rengimo vadas pulkininkas Rimantas Jarmalavičius, Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės vadas, ats. kpt. Skirmantas Valatkevičius, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariai.
„Kalniškės mūšio memorialas, esantis Lazdijų rajone, Šeštokų seniūnijoje, visada mums primins nepaprastą partizanų narsą kovoje su okupantais. Ši svarbi mūsų šalies istorijai vieta per artimiausius porą metų bus atnaujinta ir deramai sutvarkyta, įrengtas informacijos centras lankytojams“, – renginyje kalbėjo LGGRTC vadovas dr. A. Bubnys.
Pasak Centro vadovo dr. A. Bubnio, bendradarbiaujant su Lazdijų rajono savivaldybe, bus siekiama sukurti modernią, interaktyvią istorinę erdvę, kuri būtų patraukli ne tik Lietuvos, bet ir užsienio turistams, o ypač jaunajai kartai. Tai vieta, reikšminga ne tik Lazdijų rajonui, bet ir visai šaliai.
Už Kalniškės mūšyje kovojusius ir žuvusius partizanus buvo aukojamos šv. Mišios Simno Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Padėtos gėlės bei uždegtos žvakelės Simno kapinėse prie paminklo Žuvusiems patriotams, taip pat ir Kalniškės mūšio vietoje. Skambant himnui, į dangų kilo Lietuvos Respublikos vėliava, aidėjo salvės, taip pagerbti mūšyje žuvę didvyriai. Vėliau susirinkusiems buvo skirtas patriotinių-partizaninių dainų koncertas „Teskamba dainos milžinkapių šaly“.
Kalniškės mūšis į mūsų tautos istoriją įrašytas kaip vienas didžiausių lietuvių rezistencijos mūšių. 1945 m. gegužės 16 d. Kalniškės miške įvyko vienas pirmųjų ir didžiausių mūšių tarp Lietuvos partizanų ir sovietinės armijos. 1945 metų gegužės 16 dieną puskarininkio Jono Neifalto-Lakūno vadovaujami partizanai atkakliai priešinosi kelis kartus gausesniam NKVD kariuomenės pulkui. Dėl Lietuvos nepriklausomybės į kovą stojo vyrai iš Didžiosios Kirsnos, Rudaminos, Šeštokų, Šventežerio, Simno, Krosnėnų, Atesnykėlių, Krosnos, Kalvarijos apylinkių. Kalniškės miške ir jo apylinkėse buvo susitelkę apie 100 ginkluotų partizanų. Prieš partizanus buvo mestos daug skaitlingesnės NKVD kariškių pajėgos. Priešas, jausdamas savo jėgų persvarą, drąsiai kilo į mūšį. Kalniškės mūšis, prasidėjęs auštant, baigėsi temstant. Mūšyje žuvo 44 partizanai, kitiems pavyko prasiveržti ir pasitraukti.
1990 m. Kalniškės mūšio vietoje žuvusiems partizanams ant kalvos, dabar Didvyrių kalneliu vadinamos, pastatytas paminklas. Kasmet žuvusiųjų giminės, artimieji bei draugai čia stato paminklus, kryžius, koplytstulpius. Partizanų atminimui čia pasodinti 44 ąžuolai.
Lazdijų kultūros centro nuotr.