Dzūkų žinios

Monika Mazaliauskaitė: „Lazdijai – mano šeima, tad čia esu pati tikriausia aš“

Dalintis:
Monika Mazaliauskaitė: „Lazdijai – mano šeima. Čia gimiau ir užaugau, tad čia esu pati tikriausia aš. Džiaugiuosi matydama, kaip Lazdijai keičiasi, auga, gražėja. Čia be galo daug kūrybiškų ir talentingų žmonių.“ (J. Stacevičiaus LRT nuotr.)

Malonų jos balsą kasdien girdi šimtai tūkstančių Lietuvos žmonių, jos išraiškingos akys kiekvieną rytą, atrodytų, žvelgia į kiekvieną iš mūsų, žiūrintį „Labo ryto“ televizijos laidą. Šią jauną merginą jau spėjo įsidėmėti ir pamilti Lietuvos televizijos žiūrovai. Tačiau nedaugelis televizijos žiūrovų žino, jog ši televizijos žurnalistė yra mūsiškė – lazdijietė Monika Mazaliauskaitė. Monika atkakliai siekė savo tikslo, dabar ji – nacionalinio transliuotojo žinių pranešėja. Ji ne tik stengiasi tobulai atlikti savo darbą televizijoje, bet turi ir kitų įdomių ir prasmingų užsiėmimų. Monika užsiima saviugda, dalijasi savo patirtimi ir įžvalgomis su socialinių tinklų lankytojais, aktyviai domisi astrologija.

Apie pasirinktą profesiją, kelionę iki žinių pranešėjos kėdės, bendravimą su socialinių tinklų auditorija, astrologijos subtilybes, meilę savo gimtinei „Dzūkų žinios“ kalbasi su M. Mazaliauskaite.

Kaip atsitiko, kad mergina iš Lazdijų pasirinko žurnalistiką? Koks buvo profesinis kelias iki LRT Žinių tarnybos?

– Komunikacija ir žiniasklaida visada buvo mane dominančios kryptys. Šios disciplinos persipynė ir mano studijų metu. Savo karjerą pradėjau televizijoje, esu buvusi ir orų, ir žinių vedėja, dirbau TV reportere. Vėliau pasukau į komunikaciją ir tik po penkerių metų nusprendžiau grįžti į žurnalistiką. Tempas, aktualijos, dinamika yra tai, kas man įdomu. Kiekviena diena čia atneša kažką naujo ir įdomaus.

Jums, kaip TV veidui, labai svarbi taisyklinga tartis, gera dikcija. Kaip pavyko įvaldyti bendrinės lietuvių kalbos tartį? Ar teko padirbėti?

– Kadangi mano mama – lietuvių kalbos mokytoja, taisyklės ir kirčiuotės lydėjo nuo mažens. Be abejo, įtaką mano kalbai turi ir dzūkiška tarmė, tad su kirčiavimu kartais dar tenka padirbėti. Tą kasdien darome kartu su kalbininkėmis – vis dar atsiranda žodžių, kuriuos visą gyvenimą kirčiavau blogai. Nors jau žinau, kaip reikia kirčiuoti teisingai, išsijungus kameroms, kartais vėl įsijungia mano dzūkiška tarmė. Ypač pabuvus Lazdijuose (juokiasi).

Dar besimokydama mokykloje dalyvavau raiškiojo skaitymo konkursuose, esu užėmusi prizines vietas, anksčiau esu garsinusi reklamas, tad bendrinė kalba yra tapusi mano darbo dalimi.

Kas Tave labiausiai žavi dabartiniame darbe?

– Tai, kad čia niekada nėra nuobodu. Kiekviena diena kupina aktualijų, skirtingų pašnekovų, visada jautiesi svarbiausių įvykių epicentre. Taip pat tiesioginiame eteryje kasdien susiduri su situacijomis, kurios tave išspiria iš komforto zonos. Būna, kad eterio metu lieki be suflerio ir tenka improvizuoti. Kartais tenka pranešti naujieną, kurios esi neskaitęs ir ją pirmąkart skaitai visų žiūrovų akivaizdoje. O kur dar naujienos, kurios nutinka jau bekalbant tiesioginiame eteryje. Už kadro dirba gausi profesionalų komanda, su kuria net ir eterio metu komunikuojame. Visi turime būti pasiruošę netikėčiausioms situacijoms, o tai skatina tiek profesinį, tiek asmenybinį augimą.

Ar tai, kad šimtai tūkstančių žmonių kasdien mato Tavo veidą, pakeitė Tavo gyvenimą?

– Tai labiau pakeitė mano pačios įsitikinimus apie tai, ką galiu ir ko negaliu. Kol nedirbau televizijoje, tiesioginis eteris kėlė milžinišką baimę – atrodė, kad to daryti nesugebėčiau, o kur dar ankstyvi rytai, kuomet tenka keltis ketvirtą valandą ryto. Vis dėlto yra smagu perlipti savo baimes ir savo pačios susikurtus, tačiau nebūtinai teisingus įsitikinimus. Pažvelgusi atgal, didžiuojuosi matydama savo pačios progresą. Reiškia, visi galime daugiau, negu galvojame.

Žinome, kad vienas iš Tavo hobių yra astrologija. Kaip ja susidomėjai, kaip naudoji turimas astrologines žinias? Ar rimtai reiktų vertinti viešojoje erdvėje pateikiamus horoskopus ir astrologines prognozes?

– Astrologija susidomėjau karantino metu ir jau trejus metus aktyviai tuo užsiimu. Iki tol astrologija netikėjau ir horoskopų neskaičiau. Viskas prasidėjo nuo to, kai pradėjau analizuoti savo ir savo šeimos narių asmeninius horoskopus. Supratau, kad astrologija yra kur kas daugiau nei trumpas perskaitytas horoskopas, tinkantis praktiškai visiems. Žinant tikslų savo gimimo laiką, galima sužinoti tokių dalykų, apie kuriuos net nepagalvojame – kas kiša koją mums pasiekti tai, ką norime, kuriose srityse esame stipriausi, kaip komunikuoti su tam tikru žmogumi pagal jo emocinę ir komunikacinę išraišką, kur yra mūsų tamsioji pusė ir kaip išmokti su ja gyventi. Taip pat karjera ir santykiai yra plačios temos, kurioms įtaką daro mūsų astrologinėje analizėje užkoduoti aspektai. Pavyzdžiui, pasižiūrėjus į žmogaus asmeninę analizę galima pamatyti, kokia karjera jam tinka labiausiai, ar jo laukia žinomumas, pripažinimas ir panašiai.

Pažinus save, atsiranda didesnis pakantumas kitiems – imi suprasti, kad kiekvienas žmogus individualus ir, priklausomai nuo jo įgimtų savybių, negali savaime tikėtis iš kitų to, kas yra įgimta tau.

Viešoje erdvėje skelbiamus horoskopus reikėtų vertinti labiau kaip pramogą. Nors jie ir remiasi tikra, danguje išsidėsčiusia informacija, neturint konkretaus gimimo laiko, yra sunku prognozuoti, kaip tai paveiks konkretų žmogų.

Monika Mazaliauskaitė: „Man patinka įkvėpti žmones nebijoti pokyčių ir, svarbiausia, nebijoti savęs.“ (Nuotr. iš asmeninio archyvo.)

Socialiniuose tinkluose LinkedIn ir Instagram turi savo rubriką. Ten palieki įvairius įrašus, pasvarstymus, pasidalijimus patirtimi, įžvalgas. Kas yra Tavo įrašų skaitytojai, koks buvo Tavo tikslas, kai pradėjai rengti šią rubriką?

– Socialiniame tinkle LinkedIn žmonės dalijasi savo profesiniais pasiekimais, karjeros pokyčiais, darbinėmis įžvalgomis. Ilgą laiką jame nekomunikavau, nes tuo metu keičiau darbus ir jaučiau, kad pasidalinti nelabai turiu kuo. Kol vieni sistemingai kopė karjeros laiptais, aš jaučiausi įstrigusi savęs paieškose. Tada ir parašiau savo pirmąjį sparčiai išpopuliarėjusį įrašą, kuris buvo ne apie karjeros sėkmes, o apie nesėkmes. Supratau, kad visokia patirtis yra gera ir stengtis parodyti tik gražiąją jos pusę yra akių dūmimas.

Net neįsivaizdavau, kiek žmonių susitapatins su mano įrašu ir kad susilauksiu tokio didelio grįžtamojo ryšio. Pasirodo, yra begalė žmonių, kurie lygiai taip pat išgyvena nežinomybės ir aplinkos spaudimo jausmą, bijo keisti karjerą ir verčiau užsibūna nemėgstamame ar netinkamame darbe. Tokiomis patirtimis ėmiau dalintis dažniau iki kol tai tapo savotišku ritualu rašyti. Man patinka įkvėpti žmones nebijoti pokyčių ir, svarbiausia, nebijoti savęs. Stengiuosi ir pati to nepamiršti, dažniau paklausti savęs, kaip jaučiuosi, ir ar vis dar esu ten, kur šiuo metu norėčiau būti. Tokia savirefleksija yra labai naudinga visose gyvenimo srityse.

Kokie Tavo ryšiai su gimtine? Kas Tau Lazdijų kraštas? Ko norėtum palinkėti Lazdijų krašto jaunimui, rajono bendruomenei?

– Lazdijai – mano šeima. Čia gimiau ir užaugau, tad čia esu pati tikriausia aš. Džiaugiuosi matydama, kaip Lazdijai keičiasi, auga, gražėja. Čia be galo daug kūrybiškų ir talentingų žmonių. Linkiu jiems ir toliau skleisti tą šiltą, energingą ir užkrečiančią energiją, kurios dėka čia visada norisi sugrįžti.

Kokią save matai po 10 metų?

– Mėgstu sakyti, kad save matau ten, kur būsiu laiminga. Daug kas gali pasikeisti per 10 metų, tačiau tikiuosi, kad noras klausytis savo širdies niekur nedings.

Ačiū už pokalbį. Iki pasimatymo „Labame ryte“!

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: