Jau daugiau kaip tris dešimtmečius esame laisvi ir nepriklausomi. Iš visų įgytų laisvių bene didžiausia ir brangiausia yra žodžio laisvė. Žinoma, žodžio laisvė ne tik leidžia kritikuoti politines partijas ir politikus, bet nemenkai įpareigoja ir politikos apžvalgininkus. Deja, nemaža dalis Lietuvos ir Lazdijų politikų yra įsitikinę arba galvoja, kad politikos apžvalgininkai apie vietinę politiką ir politikus rašo nesiremdami konkrečiais faktais ir įvykiais ar savo informacijos šaltiniais, o iš lubų ar iš dangaus viską kurdami lyg fantastiniuose romanuose, filmuose ar kituose meno kūriniuose.
Grįžkime į šių metų pavasarį ir prisiminkime Lazdijų rajono savivaldos rinkimus. Jeigu mero rinkimus be jokio vargo ir papildomos įtampos laimėjo ponia A. Miškinienė, tai partijos susigrūmė kaip reikiant. Apie rinkimų laimėtojus ir jų rezultatus jau rašyta ne vieną kartą. Šiuo atveju atidžiau pažvelkime į Lazdijų konservatorių rinkiminį kraitį. Kažkada buvusi didžiausia be jokios konkurencijos partija Lazdijų rajono savivaldybės taryboje, 2023 metų pavasarį rinkimus prapylė itin žiauriai. Telaimėti vos du vargani mandatėliai, o dešiniųjų pažiūrų Lazdijų rajono gyventojams tai buvo itin skaudus antausis. Bet nuoširdžiai ir atvirai paklauskime: ar galėjo konservatoriai pasirodyti kitaip? Atsakymas vienas: ne, negalėjo. Kai Lazdijų konservatorių partijos vairą perėmė ir jos pirmininku tapo buvęs socialdemokratų partijos narys A. Klėjus, iš pradžių daug kas negalėjo tuo patikėti. Paklauskite užkietėjusių socdemų, ar gali buvęs jų partijos narys tapti konservatorių skyriaus pirmininku? Dešimt iš dešimties kairiųjų jums atsakys, kad jokiu būdu.
Visi prisimename, kai, meru būnant A. Margeliui, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi tapo A. Klėjus ir kuo tai baigėsi. Skirti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi A. Klėjų buvo itin didelė valdančiųjų klaida. Ne veltui vienas žmogus iš ankstesnės pono A. Klėjaus darbovietės, sužinojęs, kad Lazdijuose jo kolegai ruošiamas itin aukštas postas savivaldybėje, nepasivargino atlėkti į Lazdijus ir bandė rajono valdžią įtikinti nedaryti itin baisios klaidos ir neskirti pono Audriaus į šį postą. Vėliau, kai Lazdijų rajono mere jau dirbo A. Miškinienė, ponas Audrius taip pat gavo itin aukštą vicemero postą. Šį kartą ponas A. Klėjus atsistatydino pats, nors, mano nuomone, tam nebuvo labai rimto pagrindo.
Šių metų pavasarį konservatoriams pralaimėjus Lazdijų rajono rinkimus ir tepelnius du mandatus, ši partija be valdžios neliko. Su ponios Ausmos vadovaujama Demokratų sąjunga sudarė trapią valdančiąją koaliciją. Konservatorių partijai dar gana ilgai po rinkimų vadovavo A. Klėjus, nors po tokio itin prasto partijos pasirodymo rinkimuose jos pirmininkas turėjo atsistatydinti nedelsdamas.
Vis dėlto Lazdijų konservatorių skyrius išsirinko naują pirmininką – veisiejietį E. Nekraševičių. Atrodo, dabar teliko konservatorių partijai su nauju pirmininku priešakyje dirbti pasiraitojus rankoves, bet patikimas šaltinis konservatorių partijoje teigė, kad buvęs pirmininkas A. Klėjus dar nesusitaikė su posto netekimu ir slapčia nuo naujo pirmininko šiam stengiasi kaišioti pagalius į ratus. Tas pats šaltinis konservatorių partijoje teigė, kad buvęs pirmininkas A. Klėjus savo partiečiams yra pareiškęs, kad gali išeiti į kurio nors kito rajono partijos skyrių.
Ir ką