Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Seimas – prieš papildomą individualios pensijų dalies didinimą
Seimas nutarė nepritarti, kad kitais metais būtų sparčiau didinama pensijų individualioji dalis. Seimas antradienį nepritarė, kad nuo 1,02 iki 1,04 didėtų šios dalies indeksavimo koeficientas. Tokį pakeitimą siūlė socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Tuo mes prisidėtume prie pensijų kėlimo“, – Seimo posėdyje teigė A. Sysas.
Jo pataisa biudžetui būtų kainavusi 93,8 mln. eurų, o ne 46,9 mln. eurų, kaip numatyta dabar. Už jo pataisą balsavo 56 Seimo nariai iš opozicijos ir vienintelė valdančiosios koalicijos atstovė „laisvietė“ Silva Lengvinienė, prieš buvo 30, o 36 susilaikė.
Tokį sprendimą Seimas priėmė svarstydamas 2024 metų „Sodros“ biudžetą ir jam po svarstymo pritarė: už balsavo 66, prieš buvo 11, o susilaikė 45 Seimo nariai.
Audito komitete dirbanti socialdemokratė Rasa Budbergytė teigė, kad lėšų didinti socialines išmokas ir pensijas „Sodroje“ pakaktų, nes 2024 metų pajamos viršys išlaidas 577 mln. eurų, o rezervas ir toliau didės: šių metų pabaigoje sieks 2,5 mlrd. eurų, o 2024-ųjų – 3,1 mlrd. eurų.
„Tuo tarpu Europos Sąjungos Taryba 2023 metų rekomendacijose nurodė, kad Lietuvoje socialinės išmokos yra gana mažos ir jų aprėptis siaura, o senatvės pensijos, palyginti su darbo pajamomis, yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Taryba rekomenduoja Lietuvai sustiprinti socialinės apsaugos adekvatumą, tačiau svarstomame projekte išlaidos šiai sričiai didėja nepakankamai“, – kalbėjo R. Budbergytė.
Pasak jos, nėra reikalo laikyti lėšų pertekliaus Ilgalaikio darbo išmokų bei Garantiniame fonduose.
„Ilgalaikio darbo išmokų fonde 2024 metų pabaigoje likučiai sieks beveik 200 mln. eurų. Garantiniame fonde 2024 metų pabaigoje – 168 mln. eurų. Nėra aišku, kam tokio dydžio likučiai yra reikalingi, ir ar jie yra pagrįsti atitinkamais poreikiais“, – svarstė parlamentarė.
Prognozuojama, kad kitais metais vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį darbo stažą bus 644 eurai, arba apie 70 eurų daugiau nei šiemet. „Sodros“ rezervas šių metų pabaigoje sieks 2,536 mlrd. eurų, o 2024 metų pabaigoje – apie 3,076 mlrd. eurų.
Individualiosios pensijos dalies indeksavimas taikomas nuo 2022 metų. Taip siekiame palaikyti žmones, kurie, būdami darbo rinkoje, sumoka didesnes socialinio draudimo įmokas.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) sumos ir apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Parlamentarai svarsto siūlymą prezidentą ir premjerą įpareigoti persikelti į rezidenciją
Parlamentarai antradienį pradėjo svarstyti iniciatyvą įpareigoti prezidentą ir ministrą pirmininką apsigyventi tarnybinėse rezidencijose.
Šiam konservatoriaus Mato Maldeikio pasiūlymui pritarta po pateikimo, toliau jį nagrinės Seimo komitetai.
Parlamentaro teigimu, dabar galiojantys teisės aktai nustato galimybę dviem svarbiausiems šalies pareigūnams turėti valstybės išlaikomas rezidencijas, tačiau nenumato prievolės jose apsigyventi įgaliojimų laikotarpiu.
„Ne kartą ir ne du viešoje erdvėje esame susidūrę su situacija, kai dėl šiuo metu galiojančių įstatymų nuostatų aukščiausi šalies pareigūnai atsisako gyventi valstybės paskirtose rezidencijose“, – antradienį sakė M. Maldeikis.
Anot jo, toks politikų elgesys demonstruoja nepagarbą šalies institucijoms, į kurias jie išrinkti ar paskirti, be to, kyla sunkumų užtikrinti tinkamą jų apsaugą.
„Rezidencijos įrengiamos užtikrinant maksimalų galimą saugumą, tuo metu gyvenant kitose patalpose tokio lygio saugumo užtikrinti objektyviai nėra galimybės, nesant tinkamos infrastruktūros“, – sakė M. Maldeikis.
Be to, jo teigimu, aukščiausiems pareigūnams palikta galimybė pasirinktinai nuspręsti dėl gyvenamosios vietos reikalauja daug lėšų įrenginėjant papildomus apsaugos postus, stebėjimo kameras prie jų gyvenamųjų vietų, apsunkina Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų darbo sąlygas.
Politiko teigimu, ši prievolė turėtų būti nustatyta jau kitąmet išrinktam prezidentui ir paskirtam Vyriausybės vadovui.
„Prezidentas yra išrenkamas, o ne nuteisiamas tam laikotarpiui, dėl to jam pasakyti, kad gyvensi ten, turbūt ne mūsų valia, o jo pasirinkimas ir toliau turėtų likti“, – sakė buvęs Seimo pirmininkas, dabar Liberalų frakcijos narys Viktoras Pranckietis.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, maloniau gyventi namie nei rezidencijoje, tačiau ten kraustytis reikia dėl saugumo.
„Ką aš čia galiu vertinti, aš gyvenu valstybinėje rezidencijoje. Ir ne todėl gyvenu, kad man labai patinka gyventi valstybinėje rezidencijoje, nes kaskart parvažiavusi namo, aš labai noriu namo. Bet vis dėlto valstybinė rezidencija, matyt, yra tam, kad žmonėms, kurie priskirti saugoti valstybės saugomus asmenis, būtų tiesiog lengviau atlikti savo darbą“, – antradienį žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.
Juokaudama ji patarė laikyti daiktus taip, kad pasibaigus įgaliojimams juos būtų nesunku susirinkti ir išsivežti.
Premjero ir prezidento rezidencijos yra įrengtos Vilniaus pakraštyje, Turniškėse, uždaroje aptvertoje ir saugomoje teritorijoje.
Prezidentu 2019 metais išrinktas Gitanas Nausėda atsisakė kraustytis į Turniškes. Jis liko gyventi savo namuose Pavilnyje, ties Pučkorių atodanga.
Prezidentūra tuomet teigė, kad toks sprendimas priimtas įvertinus rezidencijos atnaujinimo kainą.
Premjerė I. Šimonytė 2021 metų sausį persikėlė gyventi į vyriausybinę rezidenciją Turniškėse. Tuo metu jos pirmtakas Saulius Skvernelis į rezidenciją nesikėlė, eidamas šias pareigas jis gyveno savo name Vilniaus rajone, Smiglių kaime.
„Darbiečių“ iniciatyva ketvirtadienį Seimas nesvarstys valstybės biudžeto projekto
„Darbiečių“ siūlymu Seimas ketvirtadienį nepradės 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo.
Už tai, kad iš ketvirtadienio plenarinių posėdžių darbotvarkės projektas būtų išbrauktas, balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 53, o šeši susilaikė.
Klausimo išbraukimą iš darbotvarkės parėmė visa opozicija ir du valdančiųjų atstovai, taip pat šeši susilaikę valdantieji. Balsavime nedalyvavo 17 parlamentarų, iš kurių 12 – valdančiųjų.
Už balsavo du Laisvės frakcijos nariai (Ieva Pakarklytė ir Tomas Vytautas Raskevičius), penki buvo prieš, o du susilaikė (Marius Matijošaitis ir Vytautas Mitalas). Dar vienas frakcijos narys (Monika Ošmianskienė) registravosi, bet nebalsavo.
Devyni Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai ir 39 konservatoriai buvo prieš klausimo išbraukimą, už nebuvo nė vieno, vienas liberalas (Andrius Bagdonas) ir trys konservatoriai (Mindaugas Skritulskas, Audrius Petrošius ir Sergejus Jovaiša) susilaikė, dar du liberalai ir aštuoni konservatoriai nedalyvavo balsavime.
Tarp jų buvo ir premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Darbietis“ Andrius Mazuronis pareiškė, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, vertindamas parlamentarų ir komitetų bei komisijų išvadas, pažeidė Seimo statutą, reikalaujantį, kad komitetas apsvarstytų visus siūlymus.
„Mes turime šiokį tokį konfūzą dėl biudžeto svarstymo. Iš tikro Biudžeto ir finansų komiteto išvada, kurią jie yra suformulavę, neatitinka Seimo statute keliamų reikalavimų. Frakcijos vardu prašome grąžinti išvadą į Biudžeto ir finansų komitetą tam, kad būtų laiko ir galimybių suformuluoti tokią komiteto išvadą, kokia ji turi būti pagal įstatyme esančias nuostatas. Grįžkite, pasiskaitykite Statutą ir padarykite darbą iš naujo“, – teigė jis.
Jo teigimu, procesas turi būti tinkamai „sutvarkytas dabar“, nes norint eliminuoti galimybę kvestionuoti biudžeto priėmimo teisėtumą ir atitikimą visoms procedūroms Seimas privalo jį apsvarstyti iki lapkričio 25 dienos.
„Nes jeigu dabar jūs nuvažiuosite buldozeriu pasinaudodami tuo, kad šiuo metu turite daugiau balsų salėje, tai jokiu būdu nereikš, kad tas sprendimas tampa teisingesnis arba teisėtesnis. Ir jeigu kažkas iki šiol istorijoje kažkada kažką blogai darė, tai nereiškia, kad dabar tą patį blogai kartodami mes tampame teisesni“, – aiškino A. Mazuronis.
Tai pačiai frakcijai priklausantis Viktoras Fiodorovas pabrėžė, kad valstybės biudžeto projekto svarstymą komitete turėtų apsvarstyti Seimo etikos sargai.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad dėl kiekvieno siūlymo buvo balsuojama, jei to prašė komiteto nariai.
„Mes, kai buvo komitete iškilę klausimų dėl balsavimų pritarti pasiūlymui, balsavome, apsisprendėme alternatyviai siūlyti svarstyti Vyriausybėje, kuri ir įvertintų galimybes, yra tie papildomi pinigai ar nėra, nes visi nurodyti pajamų šaltiniai nėra tinkami ir ne pagal biudžeto ir įstatymų reikalavimus“, – aiškino M. Lingė.
Parlamentarams ir Seimo komitetams kitų metų biudžete iš viso paprašius įvairioms reikmėms papildomai skirti 1,3 mlrd. eurų, komitetas siūlymus įvertino ir valdančiųjų balsais nusprendė perduoti svarstyti Vyriausybei. Pats komitetas nepritarė nė vienam siūlymui.
Spalį didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 26 proc. – „Elektrum Lietuva“
Spalio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina buvo 26 proc. mažesnė nei rugsėjį ir siekė vidutiniškai 87,4 euro už megavatvalandę (MWh). Tokia pati ji buvo ir kitose Baltijos šalyse, Latvijoje sumažėjusi 25 proc., Estijoje – 23 procentais.
Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga sako, kad elektros kainų mažėjimą Baltijos regione daugiausia skatino didesnė atsinaujinančių energijos išteklių gamyba.
„Nors elektros energijos gamyba saulės jėgainėse sumažėjo 47 proc., palyginti su rugsėjo duomenimis, tai sėkmingai kompensavo 95 proc. padidėjusi vėjo elektrinių gamyba, taip pat 45 proc. padidėjusios gamybos apimtys hidroelektrinėse. Kainų mažėjimui regione įtaką darė ir 146 proc. didesnis energijos srautas iš Švedijos SE4 prekybos zonos“, – pranešime sakė jis.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina spalį didėjo 95 proc. ir vidutiniškai siekė 26,5 euro.
Spalį Baltijos šalyse elektros paklausa augo 6 proc., palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu, arba 18 proc., palyginti su rugsėju. Iš viso suvartota 2284 GWh elektros. Per metus Lietuvoje vartojimas kilo 8 proc. iki 1016 GWh, Latvijoje – 4 proc. iki 563 GWh, Estijoje – 6 proc. iki 705 GWh.
Baltijos šalyse spalį pagaminta 1228 GWh elektros – 6 proc. daugiau nei prieš metus ir 18 proc. daugiau nei rugsėjį. Lietuvoje gamyba per mėnesį augo 37 proc. iki 635 GWh, Latvijoje – 7 proc. iki 262 GWh. Estijoje nepakito ir siekė 331 GWh.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 54 proc. joms reikalingos elektros. Lietuvoje šis rodiklis siekė 63 proc., o Latvijoje ir Estijoje – po 47 proc.
G. Nausėda lieka prezidentinių reitingų lyderiu, rodo Delfi/Spinter apklausa
Jei prezidento rinkimai vyktų šį savaitgalį, didžiausio Lietuvos gyventojų palaikymo sulauktų dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, rodo antradienį paskelbta naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.
Jos duomenimis, spalį už G. Nausėdą būtų balsavę 19,3 proc. apklaustųjų, rugsėjį jo palaikymas siekė 23,2 procento.
Artimiausiais dabartinio prezidento varžovais, kaip rodo apklausa, išlieka premjerė Ingrida Šimonytė ir advokatas Ignas Vėgėlė.
I. Šimonytės reitingas išaugo 3,5 proc. punkto – rugsėjį už ją prezidento rinkimuose būtų balsavę 6,6 proc. respondentų, o spalį – 10,1 procento.
Tuo metu rugsėjį už I. Vėgėlę būtų balsavę 8,5 proc. apklaustųjų, o spalį – 8,8 procento.
Toliau reitinge rikiuojasi opozicijoje veikiančios Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė su 7 proc. palaikymu (rugsėjį buvo 8,3 proc.), Seimo narys Remigijus Žemaitaitis su 3,6 proc. palaikymo (rugsėjį 2,4 proc.), visuomenininkas Andrius Tapinas – 3,5 procento (tiek pat ir rugsėjį).
Apklausos duomenimis, Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen spalį būtų sulaukusi 3 proc. palaikymo (rugsėjį – 4,2 proc.), opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis – 2,8 proc. (rugsėjį – 2,4 proc.).
Tuo metu buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus reitingų lentelėje atsidūrė pirmą kartą. Jis spalį būtų sulaukęs 2,2 proc. palaikymo, buvęs sveikatos apsaugos ministras, opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga būtų sulaukęs 2,1 proc. palaikymo (1,7 proc. – rugsėjį).
Už kitą, neįvardytą, kandidatą balsavę būtų 11,1 proc. apklaustųjų, nebalsavę – 8,4 proc. respondentų.
Pasauliniame pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos reitinge Lietuva – devinta
Pasauliniame pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos reitinge Lietuva šiais metais krito per vieną poziciją ir yra devintoje vietoje tarp 152 šalių su 3,47 taško (2022 metais – 3,43 taško), skelbia Šveicarijoje įsikūręs Bazelio korporatyvinės elgsenos institutas.
Europos Sąjungos (ES) ir Vakarų Europos grupės vertinime Lietuva šiemet krito iš septintos vietos į aštuntą tarp 34 šalių, skelbiama 2023 metų „Basel Anti-Money Laundering index“ ataskaitoje.
Latvija pasaulyje užima 21 vietą, ji įvertinta 4 taškais (2022 metais – 18 vieta, 3,96 taško), o Europoje – 17 vietą (15 vieta). Estija tiek Europos, tiek pasaulio vertinime užima trečią vietą su trimis taškais (2022 metais ji nebuvo vertinta, nes vertinimui neužteko duomenų).
Geriausiai tiek pasaulio, tiek ES ir Vakarų Europos regionuose įvertintos Islandija (2,87 taško) ir Suomija (2,96 taško). Prasčiausiai Europoje įvertinta Bulgarija – ji buvo paskutinėje vietoje (5,16 taško), o pasaulyje – 78 vietoje.
ES ir Vakarų Europos šalys įvertintos vidutiniškai 3,96 taško, pasaulio – 5,31 (2022 metais – atitinkamai 3,97 ir 5,25 taško).
Anot ataskaitos, santykinai žema regiono vidutinė rizika nereiškia, kad visose ES ir Vakarų Europos šalyse pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika žema – šalys turi itin didelių skirtumų.
„Santykinai žemas regiono vidutinis rizikos taškas slepia didelius skirtumus tarp šalių, ypač pagal pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo sistemų kokybę. Daugelyje šalių AML/CFT (kovos su pinigų plovimu, kovos su terorizmo finansavimu – BNS) priežiūra, prevencinės priemonės ir tikrosios nuosavybės skaidrumo sistemos yra veiksmingos“, – teigiama ataskaitoje.
Aukščiausią poziciją tarp pasaulio valstybių Lietuva užėmė 2018 metais – tuomet ji buvo įvertinta 3,12 taško ir užėmė trečią vietą pasaulyje ir Europoje. Estija tuomet užėmė antrą vietą (2,73 taško), Latvija – 13 vietą (3,98 taško). 2018 metais vertintos 129 šalys.
„Basel AML Index“ yra nepriklausomas kasmetinis reitingas, vertinantis pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikas pasaulyje. Jis skelbiamas nuo 2012 metų ir apima 17 viešai prieinamų informacijos šaltinių duomenis, pavyzdžiui, Tarptautinės kovos su pinigų plovimu organizacijos (angl. Financial Action Task Force), Pasaulio banko ir Pasaulio ekonomikos forumo duomenis.
Vertinant šalių riziką apžvelgiamos penkios sritys: pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo sistemos kokybė, korupcija, finansinis skaidrumas ir standartai, viešasis skaidrumas ir atsakomybė, teisinės ir politinės rizikos.
Seimo pirmininkė su popiežiumi Pranciškumi aptarė pagalbą Ukrainai
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį Vatikane susitikusi su popiežiumi Pranciškumi aptarė Lietuvos ir Šventojo Sosto santykius, kalbėjo apie Katalikų bažnyčios vaidmenį ir paramą karo pabėgėliams iš Ukrainos, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
„Popiežiaus žodis stabdant karą ir nutraukiant agresiją yra labai svarbus. Audiencijos metu taip pat sakiau, kad Lietuva vertina Šventojo Sosto dėmesį, maldas už kenčiančią ukrainiečių tautą ir pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos. Štai neseniai popiežius Pranciškus pervedė Lietuvos „Caritui“ 100 tūkst. eurų pabėgėlių reikmėms“, – pranešime cituojama Seimo pirmininkė.
Parlamento vadovė pažymi, kad Lietuva ragina tarptautinę bendruomenę paremti prezidento Volodymyro Zelenskio taikos planą.
„Jei Ukraina nelaimės, vieną dieną karas gali atsiristi ir į Lietuvą“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.
Susitikime Seimo pirmininkė pabrėžė, kad Lietuvos ir Šventojo Sosto santykiai – ypatingi, o vienas iš svarbiausių Šventojo Sosto paramą Lietuvai iliustruojančių momentų yra tai, jog jis niekada nepripažino sovietinės okupacijos bei pasitarnavo, kad šis režimas žlugtų.
„Mūsų žmonės popiežiaus vizitą 2018 metais priėmė kaip išskirtinį Lietuvos, šventusios valstybės atkūrimo 100-metį, palaikymo ženklą. Praėjusiais metais minėjome Šventojo Sosto Lietuvos pripažinimo de jure šimtmetį – svarbią progą, sustiprinusią mūsų tautos ir Katalikų bažnyčios ryšius“, – sako V. Čmilytė-Nielsen
Lietuvoje daugėja susirgimų niežais
Lietuvoje daugėja susirgimų niežais, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Jo duomenimis, šiemet sausio–spalio mėnesiais Lietuvoje registruotas 591 susirgimas šia liga, 2022 metais tokių atveju buvo 575.
„Daugiausia atvejų užregistruojama rudens ir žiemos mėnesiais. Dažniau serga vaikai ir kiti šeimos nariai ar kolektyve (darželyje, mokykloje, globos namuose) su sergančiuoju artimai kontaktavę asmenys“, – teigiama centro pranešime.
Niežus sukelia smulkios niežinės erkės. Ligai būdingas stiprus odos niežėjimas, dažniau pasireiškiantis vakare ar naktį.
Erkės gali išplisti viso kūno odoje, bet paprastai pakenkia rankų, riešų, alkūnių, krūtinės, pažastų, juosmens ir kirkšnių odą.
Niežinės erkės plinta nuo žmogaus žmogui glaudaus kontakto metu arba dalijantis lovos skalbiniais, drabužiais ir kitais asmens higienos reikmenimis su žmogumi, sergančiu niežais.
Sergantysis platina ligą ir gali užkrėsti kitus nuo pat užsikrėtimo pradžios iki gydymo pabaigos.
Asmenys, kurie niekada nebuvo užsikrėtę niežais, pirmuosius požymius pastebi praėjus keturioms–šešioms savaitėms nuo sąlyčio su sergančiuoju niežais.
„Niežais galima užsikrėsti ir pakartotinai. Šiuo atveju užsikrėtę asmenys pirmuosius požymius gali pajusti daug greičiau – jau 1–7 dieną po užsikrėtimo“, – teigė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.
Ilgai sergant šia liga, intensyvus niežėjimas gali sukelti nervines ir psichologines problemas bei antrines odos infekcijas.
Lietuvos liaudies buities muziejus vadinsis Lietuvos etnografijos muziejumi
Kultūros ministro Simono Kairio įsakymu Rumšiškėse esančio Lietuvos liaudies buities muziejaus pavadinimas keičiamas į Lietuvos etnografijos muziejaus, pirmadienį pranešė Kultūros ministerija.
„Kultūros ministerijos ir muziejaus darbuotojų požiūris sutapo, kad senasis pavadinimas nebeatitinka šio amžiaus vertybių, požiūrio, naujų muziejaus veiklų, giliau pristatančių gyvąją tautos istoriją ir papročius“, – pranešime spaudai cituojamas kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.
Pasak viceministro, naujasis pavadinimas, kurį išrinko patys muziejaus darbuotojai, yra glaustesnis ir tiksliau nusakantis muziejaus ekspozicijų, esamų muziejinių vertybių rinkinių ir veiklų turinį.
Naujasis muziejaus pavadinimas įsigalios jį užregistravus Juridinių asmenų registre, kultūros ministro įsakymu atitinkamai pakeisti ir muziejaus nuostatai.
Muziejus prie Rumšiškių buvo įkurtas 1966 metais, lankytojams jis atvertas 1974 metais. Pasak pranešimo, tai vienas didžiausių pagal plotą etnografijos muziejų po atviru dangumi Europoje.
TS-LKD sudarė kandidatų į Europos Parlamentą eilę, pirmasis – A. Kubilius
Sekmadienį baigėsi valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pretendentų tapti partijos kandidatais Europos Parlamento rinkimuose sąrašo reitingavimas, jo lyderiu tapo europarlamentaras Andrius Kubilius.
Kaip pranešė partija, toliau rikiuojasi europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, europarlamentaras Liudas Mažylis, Seimo vicepirmininkė, TS-LKD frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Seimo narys Matas Maldeikis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Seimo narys Audronius Ažubalis ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Lazdijų konservatorius Audrius Klėjus reitinge užėmė 41-ąją vietą.
S. Gentvilas: rekonstruotas zoologijos sodas žymi kitokį požiūrį į gyvūnų teises
Pirmadienį visuomenei atvertas Kaune įsikūręs Lietuvos zoologijos sodas žymi naują požiūrį į gyvūnų teises, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Tai yra dovana Lietuvos vaikams, tai yra dovana ateinančios kartoms, kurios keis požiūrį į tai, kaip mes elgiamės su gyvūnais, kaip mes juos prižiūrim“, – sekmadienį vykusiame rekonstrukcijos pristatyme sakė ministras.
Pasak S. Gentvilo, tiek šis bei kiti gyvūnų gerovei skirti projektai, paskutiniu metu priimtas draudimas laukinius gyvūnus rodyti cirke, sugriežtintos jų laikymo, rodymo sąlygos, byloja „visiškai kitokį požiūrį į Lietuvos gyvūnų teises“.
„Mes visiškai kitaip pradėjome žiūrėti į gyvūnų apsaugą, kad tai nebūtų cirkas ir disneilendas, bet kad tai būtų zoologijos sodų veikla, susijusi su saugomų rūšių išsaugojimu, edukacija“, – kalbėjo jis.
Rekonstrukcija apėmė 80 proc. zoologijos sodo. Jos metu pagerintos gyvūnų laikymo sąlygos, pastatyti septyni nauji pastatai, senuose atliktas remontas, atnaujinti gyvūnų voljerai, įkurtos naujos erdvės lankytojams, darbuotojams, sutvarkyti takai, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, įkurtas egzotariumas su edukaciniu centru, o teritorijoje iškilo apžvalgos bokštas su liftu.
Zoologijos sodo duomenimis, čia galima susipažinti su 149 gyvūnų rūšimis, iš kurių daugiau nei 50 yra saugomos. Per artimiausius penkerius metus saugomų rūšių skaičių ketinama didinti.
Lietuvos zoologijos sodas iš pagrindų renovuotas nebuvo nuo pat veiklos pradžios 1938 metais.
Lietuvos zoologijos sodo infrastruktūros atnaujinimo projekto vertė – 18,3 mln. eurų.
Oficialiai prasideda 2024-ųjų prezidento rinkimų kampanija
Sekmadienį oficialiai prasidėjo 2024-ųjų prezidento rinkimų kampanija.
Kaip pranešė Vyriausioji rinkimų komisija, įsigaliojus Seimo nutarimui dėl prezidento rinkimų skyrimo ir likus lygiai šešiems mėnesiams iki šių rinkimų dienos, oficialiai prasideda šių rinkimų politinė kampanija ir jau galima registruotis dalyvauti ar kelti kandidatus prezidento rinkimuose.
Rinkimų kodeksas numato, kad politinės kampanijos dalyviais registruotis privalo politinės partijos, kurios planuoja kelti kandidatus į prezidentus. Taip pat – teisę būti kandidatais turintys fiziniai asmenys, ketinantys išsikelti savarankiškai ir kandidatuoti į valstybės vadovo poziciją.
Prieš užsiregistruodami visi politinės kampanijos dalyviai turi turėti banko sąskaitą, kuri bus naudojama tik politinės kampanijos tikslais, sudaryti sutartį su kampanijos iždininku bei užpildyti prašymą, jei registruojama politinė partija arba asmuo, planuojantis keltis kandidatu, arba teikimą, jei registruojamas politinės partijos keliamas kandidatas.
Pagal Konstituciją, prezidento rinkimų datą skiria Seimas, jis ketvirtadienį apsisprendė, kad šie rinkimai vyks kitąmet gegužės 12-ąją.
Pavasarį Seimas paskelbė, kad gegužės 12 dieną Lietuvoje vyks ir privalomasis referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo.
Nepavykus per pirmąjį turą išrinkti valstybės vadovo, antrasis būtų rengiamas po dviejų savaičių – gegužės 26 dieną.
R. Žemaitaitis skelbia įkūręs partiją, sieks dalyvauti visuose kitų metų rinkimuose
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis šeštadienį paskelbė įkūręs politinę partiją ir sako, jog ji rengiasi dalyvauti visuose trejuose kitais metais vyksiančiuose rinkimuose bei kelti savo kandidatą į prezidentus.
„Super partija NEMUNO AUŠRA įkurta!“ – feisbuke paskelbė politikas.
„Pirma – prezidento rinkimai, turėti kandidatą prezidento rinkimuose, antras yra Europos Parlamento, na, ir Seimo rinkimai. Kitais metais pagrindinis uždavinys yra politinei jėgai ir žmonėms, kurie įsijungė į tą veiklą, sudalyvauti visuose trejuose rinkimuose“, – BNS sakė R. Žemaitaitis.
Pasak jo, partija svarsto turėti savo kandidatą prezidento rinkimuose. Pats R. Žemaitaitis sako nesieksiantis juo tapti, tačiau jau esantis numatęs galimą kandidatą, tačiau jį paskelbti žadėjo sausį arba vasarį.
„Ne, dėl prezidento tai dar ne. Aš turiu kitą žmogų, esame perkalbėję, bet pas mus kai pasakai, tai tą žmogų suėda, ištraukia net ką jis vaikystėje darė, darželyje koks buvo – blogas ar geras“, – kalbėjo politikas.
Anksčiau šeštadienį R. Žemaitaitis skelbė, kad partijai kurti subūrė per 3 tūkst. steigėjų.
„Šiandien yra būtent ta diena, būtent tas rytas, kaip aš vadinu, „Nemuno aušros“ rytas, kada susirinks labai daug žmonių. Pagal mūsų politinių partijų įstatymą, daugiau kaip 2 tūkst. žmonių turi įkurti (partiją – BNS). Realiai pasirašė 3164 žmonės ir šiandieną būtent čia, Klaipėdos piliavietėje, mes drąsiai galėsime žengti nauju keliu“, – vaizdo įraše kalbėjo Seimo narys.
Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji turėtų ne mažiau kaip 2 tūkst. steigėjų. Partijos steigėjai ir jų atstovai sušauktame politinės partijos steigiamajame suvažiavime turi priimti politinės partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus.
R. Žemaitaitis BNS sakė, jog partijos pirmininku siekia tapti jis bei Klaipėdos vicemerė Lina Šukytė-Korsakė.
Jo teigimu, steigiamajame suvažiavime dalyvavo 2950 delegatų.
Politinės partijos steigėjas gali įgalioti kitą politinės partijos steigėją atstovauti jam politinės partijos steigiamajame suvažiavime. Vienas politinės partijos steigėjas gali pagal įgaliojimus atstovauti ne daugiau kaip dešimt kitų politinės partijos steigėjų.
R. Žemaitaitis partiją kuria Seimui šiuo metu svarstant specialiosios komisijos išvadą, kad yra pagrindas pradėti jam apkaltą dėl antisemitinių pasisakymų. Galutinis balsavimas dėl to planuojamas kitą savaitę.
Dėl vieno iš minėtų pasisakymų partija „Laisvė ir teisingumas“ sustabdė R. Žemaitaičio narystę.
Politikas teigia, kad į naująją politinę jėgą ateina didelė dalis „Laisvės ir teisingumo“ skyrių.
„Laisvės ir teisingumo“ tai praktiškai visi skyriai išėjo“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto laikinasis „Laisvės ir teisingumo“ vadovas Artūras Paulauskas sakė, kad apie jokį masinį išėjimą negirdėjo, ir abejojo, ar toks gali įvykti.
„Dar praeitą savaitę negirdėjau jokių, kad būtų skyriai išėję ar dar kažkas. Neturiu aš tokių duomenų. Anksčiau truputį, prieš gal mėnesį, keturi žmonės iš Kelmės buvo išėję ir iš Klaipėdos“, – BNS sakė A. Paulauskas.
Tarp šių asmenų yra ir L. Šukytė-Korsakė. A. Paulauskas sakė, kad pažįstamų veidų nepastebėjo ir R. Žemaitaičio iš partijos steigiamojo suvažiavimo įkeltoje nuotraukoje.
Jis sakė nesureikšminantis buvusio bendražygio sprendimo kurti naują partiją ir didesnės grėsmės „Laisvei ir teisingumui“ neįžvelgė.
„Gal ten vienas kitas ir gali pereiti. Bet su juo iš „Tvarkos ir teisingumo“ ne tiek ir atėjo daug“, – pastebėjo A. Paulauskas.
„Laisvė ir teisingumas“ susikūrė 2020 metų vasaros pradžioje, susijungus „Tvarkai ir teisingumui“, Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) ir judėjimui „Pirmyn, Lietuva“.
Ministerija siūlo griežčiau riboti žemės įsigijimą
Draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims praktiškai neveikiant, siūloma griežtinti tvarką.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo drausti įsigyti daugiau žemės nei dabar leidžiama, sudarant iki 25 proc. įmonės akcijų ar iki 10 ha žemės valdančios įmonės perleidimo sandorį bei įsteigiant kelias įmones.
Tokius pirminius siūlymus keisti Civilinį kodeksą ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą penktadienį susitikime su Aplinkos ministerijos bei žemdirbių atstovais pristatė viceministras Donatas Dudutis, pranešė ministerija.
Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė sako, kad taip siekiama užkirsti kelią pertekliniam ūkių stambėjimui ir išsaugoti šeimos ūkius, kad jie turėtų galimybę įsigyti žemės. Ji sako, kad ministerija palaikys Žemės ūkio ministerijos siūlomą kryptį.
„Politiką šioje srityje formuoja Žemės ūkio ministerija ir mes palaikysime kryptį, kurią ministerija nubrėš, nes jie už tai atsakingi, kokie tie ūkiai Lietuvoje turi būti, ir mes palaikysime tai, ką Žemės ūkio ministerija siūlys. (…) Pavasarį teiktas pasiūlymas dėl naikinimo 500 ha ribojimo – tai buvo kvietimas pradėti diskusiją“, – BNS sakė M. Juodvalkė.
Kovą viceministrė teigė, kad ribojimui neveikiant ministerija siūlo apskritai jo atsisakyti. Tačiau vėliau ministras Simonas Gentvilas kalbėjo, kad ribojimas įsigyti daugiau nei 500 ha žemės išliks, tačiau stiprės kontrolė.
M. Juodvalkės teigimu, skirtingose Europos Sąjungos šalyse žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas reguliuojamas skirtingai, priklausomai nuo to, kieno interesus – nuomininkų, savininkų, ūkininkų – labiau siekiama ginti.
„Analizė rodo, kad Lietuva viena iš tų šalių, kuri apima įvairias priemones, tiek ūkininkų, tiek nuomininkų apsaugai skirtas priemones, yra labai mišrus priemonių rinkinys“, – sakė viceministrė.
Anot jos, Valstybės saugumo departamento (VSD) ministerijos prašymu konkrečių grėsmių nacionalinio saugumo požiūriu, susijusių su ūkių stambėjimu, nenurodė.
Susitikime sutarta, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos lauks ūkininkų organizacijų pastabų, o tada bus ieškoma galutinio sprendimo. Pasiūlymus žadama dar kartą aptarti gruodžio pradžioje.
Traukinys iš Vilniaus į Rygą turėtų kursuoti nuo gruodžio 27 dienos
Pirmasis traukinys iš Vilniaus į Rygą turėtų išvykti gruodžio 27 dieną, pranešė „Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“. Tačiau pirmojo reiso data dar gali būti tikslinama.
„Tikimės, kad ateityje jis (maršrutas – BNS) pasipildys jungtimi iki Talino, o nutiesus „Rail Balticos“ geležinkelio liniją pas kaimynus keliausime dar greičiau ir patogiau“, – pranešime sakė susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Traukiniai kursuos maršrutu Vilnius–Kaišiadorys–Šiauliai–Joniškis–Jelgava–Ryga, jie galės konkuruoti su automobiliais.
Pasak „LTG Link“ laikinojo vadovo Gedimino Šečkaus, šiuo maršrutu žmonės galės keliauti be persėdimų, o traukinys bus pritaikytas ir individualiems žmonių poreikiams.
Bendrovė šiuo metu atlieka paruošiamuosius naujo maršruto darbus – jau pasirašytas susitarimas su Latvijos infrastruktūros valdytoja dėl šalies geležinkelių naudojimo.
„LTG Link“ kreipėsi į Latvijos ir Europos institucijas dėl tarptautiniams maršrutams būtinų leidimų kursuoti Latvijos teritorijoje, sprendžiami ir kiti naujojo maršruto organizavimo klausimai, kad jis atitiktų Latvijos reikalavimus.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją