Ne draugų ieškoti susirinkome
Kartais pagalvoju, kaip būtų smagu, jeigu darbiniai kontaktai imtų daugiau dalintis ne tik apie savo darbą, bet ir apie SAVE.
Kas juos veda į priekį, kuo jie domisi, kokia jų aistra TADA, kai darbas lieka nuošalėje.
Visada buvau orientuota į žmogišką ryšį, man įdomu pažinti žmones daugiau, nei tik dalykiškai. Dėl šios priežasties šimtą kartų esu girdėjusi frazę:
„Draugų darbe neieškok“.
Vis dėlto, nemoku įsijungti „atėjau čia dirbti, pasiimti pinigus ir eiti namo“ režimo.
Pavydžiu tiems, kurie tą moka.
Nors vieniems darbe tai atrodo visiškai nereikalinga, tačiau man nuoširdžiai įdomu, tarp kokių žmonių dirbu ir kokia aplinka mane supa.
Nemėgstu small talkint – man iš tikrųjų įdomios žmonių istorijos.
Kadangi pati daug metų domiuosi psichologija, sąmoningumu ir kitais dvasiniais dalykais, nuolat mokausi naujų kalbų – mėgaujuosi galėdama pažinti įvairių kultūrų, profesijų žmones su įvairiausiais background‘ais.
Žinau, kad yra žmonių, kurie prisijungę prie komandos mėgsta socializuotis ir leisti su kolegomis laiką po darbo, ir yra tokių, kuriems to visiškai nereikia.
Idealiausia tuomet, jei darbuotojas gali laisva valia tai pasirinkti.
Kad ir kiek darbų pakeisčiau, vis dar nusistebiu, kad apie atsitiktinai sutiktą praeivį per 5 minutes gali sužinoti kur kas daugiau negu apie šalia sėdintį kolegą, su kuriuo dirbi ne vienerius metus.
Monika
@monikapasakoja