Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Lietuva už daugiau nei 94 mln. eurų perka 36 vidutinio nuotolio amerikietiškas raketas
Lietuva iš Jungtinių Valstijų už 94 mln. eurų (100 mln. dolerių) perka 36 vidutinio nuotolio raketas „AIM-120C-8“ (AMRAAM), skelbia JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra. Į šią sumą taip pat įskaičiuota ir su raketomis susijusi įranga. Raketos AMRAAM yra tinkamos naudoti kartu su vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS.
Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra nurodo, kad šios raketos pagerins „Lietuvos gebėjimus vykdyti savigynos ir regioninio saugumo misijas, taip pat sustiprins sąveiką su JAV ir kitomis NATO narėmis“. Ji taip pat pabrėžia, kad ši karinė technika „nepakeis bazinės karinės pusiausvyros regione“.
NASAMS sistemą Lietuva yra įsigijusi nuo 2020-ųjų pabaigos, šiemet inicijuotas ir antrasis šios technikos įsigijimo etapas. Lietuva NASAMS paleidiklių yra nupirkusi ir Ukrainai.
SAM: visuomenės sveikatos biurai ugdymo įstaigoms ir bendruomenėms dalins COVID-19 testus
Savivaldybėse veikiantys visuomenės sveikatos biurai Lietuvos ugdymo įstaigoms ir bendruomenėms neatlygintinai dalins COVID-19 savikontrolės testus, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Anot ministerijos, už testų paskirstymą bendruomenėms atsakingi savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, jų visoje šalyje veikia 49. Biurai testus taip pat gali dalinti bendruomenėms savivaldybėse vykstančių renginių metu.
SAM primena, kad COVID-19 sukėlėjas vis dar plinta, šiuo metu stebimas sergamumo šia liga augimas, todėl siekiama užtikrinti kuo didesnį simptomus jaučiančių asmenų testavimo prieinamumą.
Pasak pranešimo, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija į savivaldybių visuomenės sveikatos biurus pristatė reikiamą kiekį minėtų testų, kad jie kuo greičiau pasiektų savivaldybių gyventojus. Praktika skatinti testuotis taikoma ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, kur COVID-19 savikontrolės testai gyventojams siunčiami paštu.
Kaip rodo epidemiologinės situacijos duomenys, bendras suminis sergamumo COVID-19 liga, gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis Lietuvoje pastaruoju metu išaugo ir praėjusią savaitę (spalio 16–22 dienomis) siekė 1166 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Savaitę anksčiau šis rodiklis buvo 1082 atvejai 100 tūkst. gyventojų.
Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu stebėti sergamumo rodikliai buvo žemesni – bendras sergamumo rodiklis siekė 819,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Įprastai gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo pikas stebimas sausio mėnesį, pernai sergamumo pikas registruotas gruodį.
SAM rekomenduoja visiems gyventojams, jaučiantiems koronavirusui būdingus simptomus, atlikti testą ligos nustatymui. Tokiu atveju taip pat patariama likti namuose ir kreiptis į gydymo įstaigą.
Dažniausi COVID-19 ligos simptomai yra karščiavimas, sausas kosulys, nuovargis. Tarp rečiau pasitaikančių simptomų – skonio ar kvapo nejutimas, nosies užgulimas, konjunktyvitas (taip pat žinomas kaip paraudusios akys), gerklės skausmas, galvos skausmas, raumenų ar sąnarių skausmas, įvairūs odos bėrimai, pykinimas ar vėmimas, viduriavimas, šaltkrėtis ar galvos svaigimas.
Sunkios COVID‐19 ligos simptomai yra dusulys, apetito praradimas, sumišimas, nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje, aukšta temperatūra.
G. Skaistė: nuogąstaujant dėl piktnaudžiavimo NT mokesčiu, ruošiamas naujas siūlymas
Girdint nuogąstavimus dėl galimo savivaldybių piktnaudžiavimo nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu, rengiamas naujas jo modelio pasiūlymas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Pasigirsta diskusijų iš įvairiausių politinių jėgų ar pasiūlymų, kaip būtų galima tobulinti pasiūlytą mokesčio įstatymo projektą, taip pat girdime ir visuomenės nuogąstavimų dėl to, kad savivaldybės galbūt piktnaudžiaus pasiūlytu plačiu tarifo diapazonu“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė finansų ministrė.
Anot G. Skaistės, šis „platus diapazonas“ atsirado diskutuojant su savivaldybių asociacija, jog savivalda ir bus ta institucija, kuri įgyvendins šio mokesčio modelį, nustatys tarifus, kadangi jo pajamos keliautų savivaldai.
„Tikrai girdime tuos nuogąstavimus, man atrodo, šiuo metu formuojamas tam tikras pasiūlymas, kaip būtų galima užkardyti piktnaudžiavimą ir užtikrinti, kad būtų grįžta prie esmės, ką pasiūlė Vyriausybė. Tai tikrai žemi tarifai ir platesnė mokesčio bazė, tai, koks ir buvo pirminis variantas, išėjęs iš Finansų ministerijos, kur, kaip minėjom, vidutinis mokestis už pirmą būstą būtų 16 eurų“, – sakė ji.
Seimas spalio 10-ąją po svarstymo pritarė naujoms NT mokesčio įstatymo pataisoms, tačiau valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo mokesčio modelio, klausimas išbrauktas iš šios savaitės Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės. Taip įstatymo pataisų paskutinis svarstymas ir balsavimas nukeltas į lapkritį, nebent Seimo valdyba ar seniūnų sueiga grąžintų jas į darbotvarkę.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė praėjusią savaitę teigė, kad toks sprendimas buvo priimtas siekiant platesnio sutarimo.
Pataisomis siūlyta nustatyti 0,05–4 proc. (dabar – 0,5–3 proc.) komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms. Būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinės būsto vertės).
Savivaldai siūloma leisti nusistatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturėtų suformuoto žemės sklypo.
Pasak G. Skaistės, aukštesnius mokesčio tarifus būtų galima palikti apleistam ir nenaudojamam nekilnojamajam turtui, vadovaujantis analogija su žemės mokesčiu.
„Tuo metu normalūs, tvarkingi būstai tikrai turėtų būti apmokestinami žemesniais tarifais. Tiesiog priminsiu, kad pirmas variantas, išėjęs iš Vyriausybės, siūlė pirmam būstui maksimalų tarifą 0,1 proc., antram – nuo 0,1 iki 1 proc., buvo tikimasi, kad savivalda taip pat gali nustatyti mažesnius tarifus“, – sakė G. Skaistė.
Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugsėjį padidėjo
Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugsėjį padidėjo. Ji siekė 351,6 euro už toną – 3,8 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 0,5 proc. daugiau nei prieš metus.
Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 0,5 proc. ir buvo 284,2 euro už toną, skelbia Žemės ūkio duomenų centras.
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės mokėjo vidutiniškai 399,6 euro už toną – 3,1 proc. daugiau nei rugpjūtį.
Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams padidėjo 0,8 proc. iki 317,5 euro.
Rugsėjį buvo supirkta 123,9 tūkst. tonų pieno – 2,9 proc. daugiau nei pernai rugsėjį.
Iš Stėgalių stumbryno į laisvę Dzūkijoje bus paleista 16 stumbrų
Spalio pabaigoje iš Stėgalių stumbryno į laisvę bus paleista 16 stumbrų, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Taip nuspręsta siekiant gerinti stumbrų sveikatą ir išskaidyti didelę bandą, darančią žalą žemės ūkiui.
Į Stėgalių stumbryną perkeltos laisvėje buvusios stumbrų patelės kurį laiką gyveno aptvare. Paleidus pateles į laisvę, tikėtina, kad banda pasipildys iš Baltarusijos ar Lenkijos atklydusiais stumbrais. Tokiu atveju formuosis sveikesnė, ligoms atsparesnė banda.
Analizuojant pastarųjų trijų žiemų stebėjimų duomenis, padaryta išvada, kad Lazdijų ir Varėnos miškuose gyvena apie 27 stumbrai, tikėtina atkeliavę iš Baltarusijos.
Kita stumbrų perkėlimo iš vidurio Lietuvos į Dzūkiją priežastis – būtinybė išskaidyti didelę stumbrų bandą, susiformavusią Panevėžio ir Kėdainių rajonuose, kad būtų sumažinta stumbrų daroma žala intensyviai vystomam žemės ūkiui. Dzūkijoje vyrauja dideli miškų masyvai.
Ruošiantis stumbrų išleidimui, nuo spalio 25 iki lapkričio 8 dienos bus uždaromas transporto eismas keliu nuo stumbryno iki Lynažerio–Marcinkonių sankryžos, kad išeinantys iš aptvaro stumbrai nebūtų trikdomi ir ramiai prisitaikytų prie naujų pasikeitusių sąlygų. Paleistų stumbrų judėjimas bus stebimas naudojant GPS siųstuvus, uždėtus trims stumbrams.
Dvi savaites vartai į aptvarus, iš kurių išėjo gyvūnai, bus atviri. Kad stumbrai nenuklystų toli nuo Stėgalių stumbryno, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija visą žiemą organizuos jų papildomą šėrimą šalia stumbryno.
Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų, vietos gyventojų prašoma stumbryno aplinkoje netriukšmauti ir nevedžioti šunų. Keliamas triukšmas gali išgąsdinti gyvūnus ir sukelti stresą, dėl ko jie gali padaryti daugiau žalos.
Tarnyba pabrėžia, kad stumbrai, kaip ir visi kiti laukiniai gyvūnai, nepuola žmogaus, kol jiems patiems nekeliamas pavojus. Pamačius laukinį gyvūną miške ar laukymėje, reikėtų elgtis ramiai ir jo nebaidyti, palaukti, kol nueis savais keliais.
Jei stumbras priartėja labai arti ar užsuka į kiemą, reikėtų elgtis ramiai, luktelti, kol pats nueis. Kaip skelbia tarnyba, nors stumbrai iš išvaizdos atrodo galingi gyvūnai, tačiau yra labai baikštūs. Maža tikimybė, kad kada nors pavyks juos iš arti pamatyti laisvėje.
Stėgalių stumbryno aptvare ir toliau nuolatos gyvens keletas stumbrų.
Sergamumas gripu auga, medikai ragina skiepytis
Sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 šalyje auga, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai ragina skiepytis.
Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis Lietuvoje buvo 1166 atvejai 100 tūkst. gyventojų, kai savaitę anksčiau jis buvo mažesnis – 1082,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę buvo Alytaus apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.
Sergamumas gripu praėjusią savaitę išaugo iki 76 atvejų, palyginti su anksčiau buvusiais 67, sergamumas peršalimo ligomis – nuo 29176 iki 30974 atvejų, COVID-19 – nuo 1679 iki 2266 atvejų.
Epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyv. riba peržengta nebuvo, pranešime nurodo NVSC.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 11 asmenų, iš jų septyni vaikai ir keturi suaugusieji, priklausantys vyresnių nei 65 metų asmenų grupei. Savaitę anksčiau į ligonines pateko mažiau pacientų – keturi.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šį sezoną, t. y. nuo spalio 5 dienos, nuo COVID-19 ligos jau pasiskiepijo 13339 asmenys, NVSC duomenimis, rugsėjo mėn. nuo gripo pasiskiepijo 24619 asmenų, priklausančių rizikos grupėms.
Šią savaitę bus atšauktas vasaros laikas
Lietuvoje šią savaitę bus atšauktas vasaros laikas – laikrodžio rodyklę naktį iš šeštadienio į sekmadienį reikės atsukti viena valanda atgal. Žiemos laikas galios iki kitų metų kovo pabaigos. Šiuo laikotarpiu šviesusis paros metas ryte prasideda anksčiau ir vakare trunka trumpiau, palyginti su vasaros laiku.
Žiemos ir vasaros laiką nuspręsta įvesti, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), vykdant ES direktyvą, dėl vasaros keičiamas dukart per metus.
Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.
Eurostatas: Lietuvos biudžeto deficitas – mažesnis nei vidutiniškai ES
Lietuvos biudžeto deficitas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.
Estijos biudžeto deficitas taip pat siekė 0,7 proc., o Latvijoje fiksuotas 0,1 proc. BVP perteklius, preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.
ES šalių deficitas vidutiniškai siekė 3,2 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 3,3 proc. BVP.
Lietuvos pramonė šiemet sumenko 5,9 proc.
Šiemet sausį–rugsėjį visa pramonės produkcija siekė 26,2 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais, sumažėjo 5,9 proc. palyginamosiomis kainomis.
Vien rugsėjį visos pramonės produkcijos vertė siekė 3 mlrd. eurų – 0,5 proc. daugiau nei rugpjūtį, bet 2,6 proc. mažiau nei pernai rugsėjį, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Lazdijų rajone sudegė traktorius, apsaugotas ūkinis pastatas su veršeliais
Lazdijų rajone sekmadienio vakarą sudegė traktorius, gaisras kilo visai netoli ūkinio pastato su veršeliais.
Kaip pranešė Bendrasis pagalbos centras, gaisras Verstaminų kaime, Drebulių gatvėje, kilo 22.52 val. Informuota, kad traktorius dega atvira liepsna.
Kaip sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė, sudegė visos degios traktoriaus dalys, tačiau ugniagesiams pavyko apsaugoti vos už penkių metrų buvusį ūkinį pastatą su veršeliais.
„Laisvė ir teisingumas“ sieks koalicijos su Darbo partija, ruošis rinkimams, sakė A. Paulauskas
Jurbarko rajone šeštadienį posėdžiavusi partija „Laisvė ir teisingumas“ įpareigojo darbo grupę bendrauti su Darbo partija, kurti koaliciją bei ruoštis rinkimams.
„Mes įpareigojom darbo grupę bendrauti su Darbo partija, kitom partijom, bandyt kurti didelę bendrą koaliciją, ruoštis rinkimams“, – BNS sakė partijos „Laisvė ir teisingumas“ laikinai pirmininko pareigas einantis Artūras Paulauskas.
Anot jo, kol kas apie galimus kandidatus dalyvauti prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose nebuvo kalbama. Jei koalicijoje atsiras norinčių ir galinčių dalyvauti prezidento rinkimuose, kandidatūras ketinama palaikyti, sakė A. Paulauskas.
„Šiandien nebuvo jokio kandidato iškelta, mes kol kas tik apie galimus artimiausius rinkimus kalbėjome. Jei koalicija susiformuotų – ir Europos Parlamento, ir prezidento, ir Seimo rinkimuose dalyvautume“, – teigė jis.
Anot laikino partijos vadovo, bus pradedami aktyvesni pokalbiai su Darbo partija. Sausį turėtų vykti partijos suvažiavimas, tuomet jame esančiųjų sąrašas turėtų būti aiškesnis.
Pats A. Paulauskas sako nesąs apsisprendęs dėl savo dalyvavimo rinkimuose.
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis teigė, kad „Laisvė ir teisingumas“ bei Darbo partijos politinis darinys būtų alternatyva nepalaikantiems nei konservatorių, nei socialdemokratų.
Ministerija: keleivinis traukinys Vilnius–Ryga – nuo kitų metų
Keleivinis traukinys tarp Vilniaus ir Rygos pradės kursuoti kitų metų pradžioje, pranešė Susisiekimo ministerija. Ministras Marius Skuodis sako, jog kol kas neaišku, ar traukinys vyks per Šiaulius, ar per Daugpilį.
„Šiaurinės Lietuvos savivaldybės rodo didelį susidomėjimą ir norą, kad keleivinis traukinys iš Vilniaus į Rygą kursuotų per Šiaulius, taip pat paraleliai vyksta diskusijos dėl traukinių reisų į Daugpilį atnaujinimo. Tikiu, kad su kolegomis visi kartu rasime geriausią sprendimą“, – teigė M. Skuodis.
Anot jo, būtini Lietuvos ir Latvijos bendrovių susitarimai bus sudaryti artimiausiu metu.
Penktadienį už transportą atsakingi Baltijos šalių ministrai Rygoje sutarė dėl greitesnio europinės vėžės „Rail Baltica“ įgyvendinimo, pranešė ministerija.
„Rail Baltica“ yra prioritetinis projektas, todėl ypač svarbu operatyviai pereiti iš vieno projekto įgyvendinimo etapo į kitą ir kuo greičiau pradėti pagrindinės linijos tiesimą visose trijose Baltijos šalyse“, – sakė M. Skuodis.
Šiemet „Rail Balticos“ statyboms Europos Sąjunga suteikė papildomą beveik 1 mlrd. eurų, iš kurių Lietuvai – net 394 mln. eurų.
Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą, sujungiant Baltijos šalis su Europa, numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi dar 2028 metais.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.