Dzūkų žinios

Lietuvos savaitė

Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.

ESO vadovas: esame suinteresuoti vartotojams 160 mln. eurų grąžinti greičiau

(L. Balandžio / BNS nuotr.)

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas Renaldas Radvilas sako, kad 2018–2021 metais susidariusią 160 mln. eurų vartotojų permoką įmonė suinteresuota grąžinti anksčiau nei per 15 metų, kaip sutarta su energetikos rinkos reguliuotoju. 

„Mes tikrai esame suinteresuoti grąžinti šį skirtumą anksčiau ir jau pradėsime pokalbius su reguliuotoju apie tai, kaip rasti būdus ir tas sumas grąžinti anksčiau negu tas yra įtvirtinta VERT sprendime“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje pirmadienį sakė R. Radvila. 

Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus, ESO yra įpareigota nuolat ieškoti galimybių vartotojams greičiau sugrąžinti šią permoką. 

„Kiekvienais metais bendrovė (ESO – BNS) teikdama duomenis reguliuotojui apie viršutinių kainų ribų koregavimą arba nustatymą turi pateikti pagrindimą, kad bendrovė negali anksčiau grąžinti dalies šios 2021 metais VERT nustatytos sumos“, – komisijos posėdyje kalbėjo R. Pocius. 

Jo teigimu, šiuo metu ESO vartotojams liko grąžinti 156 mln. eurų, iš jų 51 mln. eurų, pasak R. Pociaus, yra buitinių vartotojų permoka. Skaičiuojant pagal vidutinį 147 kilovatvalandžių (kWh) mėnesio suvartojimą, tai siektų 0,62 cento už kWh per mėnesį, arba 7,42 euro per metus.

Valstybės kontrolės atstovas Mindaugas Šalčius pabrėžė, kad institucija kritikuoja ne susidariusią permoką, bet „neaišku, kokiais kriterijais remiantis“ iki 2036-ųjų nukeltą jos grąžinimą. 

„Mes nenorime pasakyti, kad ta permoka negalėjo susidaryti. Matyt, normalu, kad tokios permokos gali susidaryti, taip pat jokiu būdu nenorime pasakyti, jog VERT neturėjo teisės nukelti tos sumos grąžinimo“, – teigė M. Šalčius.

„Tačiau mes kritikuojame patį faktą, kad (permokos grąžinimas – BNS) nukeltas penkiolikai metų ir neaišku, kokiais kriterijais remiantis – kodėl nukelta penkiolikai metų, o ne dešimčiai, penkeriems“, – kalbėjo Valstybės kontrolės atstovas.

Jei permoka būtų grąžinama per 15 metų, su palūkanomis ji siektų apie 200 mln. eurų. 

Tiek R. Radvila, tiek R. Pocius teigė, jog esant trumpesniam permokos grąžinimo laikui reikėtų mažinti ESO investicijas į tinklą, taip pat nebūtų išlaikytas finansinis tvarumas.

„Reikėtų mažinti arba ateities investicijas į tinklą, arba tie pinigai turėtų būti pasiskolinti su viršytais skolos ir EBIDTA rodikliais ir atitinkamai su visais kitais procentais ir kitomis palūkanomis, kas vėlgi turėtų tiesioginę įtaką skirstymo tarifui“, – sakė R. Radvila. 

ESO vadovas pažymėjo, kad 160 mln. eurų suma buvo investuota į tinklą, tačiau „tai buvo traktavimo ir vertinimo klausimas, o ne kažkaip sąmoningai nukreipta į kitus šaltinius ar investicijos kryptis“. 

„Tiek reguliacinio laikotarpio pradžioje, tiek pabaigoje kilo ginčas su reguliuotoju apie tai, kaip yra traktuojama LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų – BNS) metodika ir nuo kokios vertės turėtų būti skaičiuojama kapitalo
grąža ir nusidėvėjimas“, – kalbėjo R. Radvila. 

R. Pocius pirmadienį Seimo komisijoje kartojo, kad 160 mln. eurų vartotojų permoka ESO 2018–2021 metais susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko bendra su pakeista metodika, tačiau jis pripažino, jog skaičiuojant šio laikotarpio investicijų kainas buvo taikomas 2021 metais atnaujintas LRAIC modelis. 

„Būtent šio modelio esmė buvo, (…) kad yra labai daug ESO nudėvėto turto ir dėl to turto galimai yra prastesni elektros tiekimo ir patikimumo rodikliai. Šito modelio esmė buvo sumodeliuoti teorinį tinklą, optimizuoti tinklą ir jį sumodeliuoti atstatomąja verte numatant, kiek reikia investicijų per penkerius metus tam, kad būtų atstatytas nudėvėtas tinklas. Ir pagal tai buvo suskaičiuoti visi kapitalo kaštai, kurie buvo leistini „Energijos skirstymo operatoriui“, – aiškino R. Pocius. 

Prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius) pirmadienį teigė, kad 160 mln. eurų permoką ESO turėtų grąžinti per metus. 

R. Radvila praėjusią savaitę teigė, kad bendrovė permoką vartotojams grąžins per mažesnį skirstymo tarifą. 

Pasak Valstybės kontrolės, 96 proc. permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po dešimtmečio ir visiškai būtų grąžinta iki 2036-ųjų. Institucijos teigimu, nenustačius aiškių kriterijų, kada ši suma turi būti grąžinta, grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.

Energetikos ministras Dainius Kreivys praėjusią savaitę teigė, kad 160 mln. eurų skirtumą lėmė metodiniai pokyčiai, išsiskyrę ESO bei rinkos reguliuotojo požiūriai į investicijų skaičiavimą, o, pasak jo, situacijoje „nėra jokio kriminalo“.

Tuo metu Seimo Ekonomikos komiteto narys socialdemokratas Gintautas Paluckas pareiškė, kad tokią veiklą galima vadinti „lupikavimu“.

Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pranešė, jog vertins Valstybės kontrolės audito išvadas ir tuomet bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių. 

Sergamumas gripu, koronavirusu, kitomis peršalimo ligomis nežymiai ūgtelėjo, skelbia NVSC

Young ill woman in bed at home

Per savaitę sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir koronavirusu nežymiai ūgtelėjo, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė beveik 1200 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę bendras sergamumo rodiklis buvo 1166 atvejai 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumas buvo Utenos apskrityje – 868 atvejai 100 tūkst. gyventojų, didžiausias – Vilniaus apskrityje – 1406,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Dėl gripo į ligonines praėjusią savaitę paguldyta 11 žmonių: šeši vaikai ir penki vyresni nei 65-erių asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nei vienas asmuo.

Prezidento rinkimus siūloma rengti kitų metų gegužės 12 dieną

Lietuvos prezidento rinkimus kitąmet siūloma rengti gegužės 12 dieną.

Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen registravo atitinkamą Seimo nutarimo projektą.

Pagal Konstituciją, Seimas skiria prezidento rinkimų datą.

Pavasarį Seimas paskelbė, kad gegužės 12 dieną Lietuvoje vyks ir privalomasis referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo.

Nepavykus per pirmąjį turą išrinkti valstybės vadovo, antrasis būtų rengiamas po dviejų savaičių – gegužės 26 dieną.

Du konservatoriai siūlo karo prievolininkams leisti įsigyti automatinių ginklų

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo karo prievolininkams suteikti teisę įsigyti ir turėti automatinių ginklų.

Konservatoriai parengė ir registravo atitinkamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, pirmadienį pranešė Seimas.

Pagal projektą, leidimas laikyti ir nešiotis kai kuriuos A kategorijos ginklus karo prievolininkui, įgijusiam pagrindinį karinį parengtumą, iš pradžių būtų išduodamas dvejiems metams. Po to jis turėtų būti pratęsiamas kas penkerius metus.

Norėdami įsigyti nurodytų ginklų, ne jaunesni kaip 21 metų asmenys turėtų pateikti kariuomenės pažymą, kad jie privalomosios pradinės karo tarnybos metu turėjo teisę nešiotis šaunamąjį ginklą, taip pat – sveikatos pažymą, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikyti egzaminą ir gauti leidimą ginklui.

Karo prievolininkams taip pat būtų taikomi įstatyme numatyti nepriekaištingos reputacijos ir kiti reikalavimai, norint gauti leidimą ginklams.

Jeigu karo prievolininkas yra aktyviojo rezervo karys ir nori įsigyti tokį ginklą, jam reikėtų pateikti kariuomenės pažymą, kad jis turi teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, ir gauti leidimą ginklui.

Aktyviojo rezervo kariams nebūtų taikomas amžiaus cenzas, jiems nereikėtų laikyti egzamino, pateikti sveikatos pažymos.

Tokią teisę minėti prievolininkai turėtų, kol jiems sukaktų 60 metų.

Įgijusiais pagrindinį karinį parengtumą laikomi tie karo prievolininkai, kurie atliko privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigė jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.

Šiuo metu parengtąjį rezervą sudaro per 100 tūkst. karo prievolininkų, įgijusių pagrindinį karinį parengtumą, iš jų apie 28 tūkst. yra aktyviojo rezervo kariai, reguliariai kviečiami atnaujinti turimų įgūdžių.

P. Saudargo teigimu, siūlomas reguliavimas suvienodins galimybes šauliams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams bei visiems karo prievolininkams, įgijusiems pagrindinį karinį parengtumą, įsigyti ir turėti tam tikrų A kategorijos ginklų.

„Tai prisidės prie visuotinės gynybos principo įgyvendinimo ir leis pilietiškiems, patriotiškiems bei apmokytiems žmonėms veiksmingiau įsitraukti į šalies gynybą“, – sakė Seimo vicepirmininkas. 

L. Kasčiūnas priminė, kad šiuo metu Seime svarstomi Karo padėties įstatymo pakeitimai, įgyvendinsiantys visuotinės gynybos principą. Jais, be kita ko, bus reglamentuotos karo komendantūros, kurios atliktų daug kariuomenę ar kitas valstybės institucijas remiančių darbų.

Numatyta, kad komendantiniai vienetai būtų formuojami iš aktyviojo ir parengtojo kariuomenės personalo rezervo, komendantinių šaulių ir kitų kovinių asmenų.

Dabar Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas numato, kad tik šauliai ar profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai gali įsigyti ir turėti A kategorijos ginklų, kuriuos naudoja šaulio tarnybai ar individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti.

„Todėl, atsižvelgiant į stiprėjantį aktyviojo ir parengtojo rezervų vaidmenį šalies gynybos planuose, nes jie būtų priskiriami ir komendantiniams vienetams, bei siekį stiprinti valstybės gynybinės galios potencialą, tikslinga sudaryti teisinę galimybę pagrindinį karinį parengtumą įgijusiems karo prievolininkams įsigyti ir laikyti individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti kai kuriuos A kategorijos ginklus, tarp jų – automatinius šautuvus, duslintuvus“, – sakė NSGK pirmininkas.

LEA: elektra Lietuvoje per savaitę brango 48,9 proc., dujos TTF – 3,5 proc.

Per savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 48,9 proc., tuo metu gamtinės dujos pabrango 3,5 proc.

Spalio 23–29 dienomis vidutinė elektros megavatvalandės (MWh) kaina Lietuvoje siekė 130,9 euro, kai prieš savaitę kainavo 87,9 euro už MWh, pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). 

Tai daugiausiai lėmė 47 proc. mažėjusi vėjo elektrinių gamyba, 44,5 proc. mažesnė saulės elektrinių generacija ir 2,7 proc. augęs energijos vartojimas, taip pat dėl jungties „Nord Balt“ techninės priežiūros darbų sumažėjęs elektros importas iš Švedijos ketvirtosios kainų zonos.

Elektra šalyje brangsta trečią savaitę iš eilės, tačiau kainos kilo visame Baltijos regione, pažymi LEA.  

Latvijoje ir Estijoje megavatvalandės kainos buvo identiškos kainoms Lietuvoje ir didėjo nuo 87,9 euro iki 130,9 euro už MWh, Suomijoje – didėjo 2,4 karto, nuo 29,3 euro iki 69,4 euro, Švedijos ketvirtojoje kainų zonoje – 2,5 karto nuo 26,2 euro iki 66,8 euro.

Lenkijoje didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę brango 6,3 proc. ir siekė 113,3 euro už MWh, Vokietijoje ji padidėjo 7,5 proc. iki 101,5 euro už MWh. 

Bendra elektros gamyba Lietuvoje spalio 23–29 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 10,3 proc. ir siekė 124,6 gigavatvalandžių (GWh), iš jų 32,7 proc. – vėjo elektrinėse, 3,5 proc. – saulės elektrinėse, 12,1 proc. – hidroelektrinėse, 36,6 proc. – šiluminėse elektrinėse, likusioji dalis – kitose elektrinėse. 

Praėjusią savaitę Lietuva pasigamino 51 proc. visos reikalingos elektros energijos, trūkstamą energijos kiekį kompensavo importas iš Švedijos, Latvijos bei Lenkijos.

Gamtinės dujų kainų vidurkis TTF prekybos taške Nyderlanduose, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 3,5 proc. – nuo 44,2 euro iki 45,8 euro už MWh.

Europos dujų saugyklų užpildymas per savaitę padidėjo 0,5 proc. ir šiuo metu siekia 98,9 procento, Inčukalnio dujų saugyklos Latvijoje užpildymo lygis šiuo metu – apie 95,7 proc., jis per savaitę sumažėjo 0,2 proc. dėl prasidėjusio dujų išėmimo laikotarpio.

Biokuras Lietuvoje per savaitę atpigo 1 proc. iki 21,26 euro už MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 43,20 euro už MWh.

Seimas ėmėsi siūlymo leisti skirti baudas už privačioje vietoje pastatytas mašinas

(BNS / Fotobankas nuotr.)

Seimas ėmėsi siūlymo leisti skirti baudas vairuotojams, palikusiems automobilį svetimoje privačioje stovėjimo vietoje.

Parlamentas šią savaitę 33 parlamentarams balsavus už, trims – prieš, 14 susilaikius po pateikimo pritarė tokioms konservatorių Viliaus Semeškos ir Andriaus Vyšniausko pataisoms. Toliau jas svarstys Seimo komitetai, svarstymas plenariniame posėdyje suplanuotas gruodį.

Seimo nariai siūlo, kad savavališkas nuosavybės teise valdomos transporto priemonės stovėjimo vietos užėmimas arba naudojimas užtraukia įspėjimą arba 100–300 eurų baudą. Už pakartotinį nusižengimą siūloma bausti 300–500 eurų bauda.

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas pristatęs V. Semeška sakė, kad vis daugiau žmonių pirkdami būstą įsigyja ir automobilio stovėjimo vietą, bet ją užstačius kitam vairuotojui tenka pasikliauti arba šio geranoriškumu, arba, susidūrus su piktybiniu atveju, pradėti ilgai trunkantį civilinį procesą.

„Vis dažnėja atvejai, kai įsigytos privačios stovėjimo vietos užimamos ir naudojamos be savininko sutikimo. Labai paprasta gyvenimiška situacija: pas kaimyną atvažiavo giminaičiai, pasistatė automobilį į jūsų požeminį parkingą, jūsų nuosavybės teise turimą vietą, ir išvyko savaitei į užsienį. Iškvietėte policiją, bet pareigūnai neturi teisinio pagrindo jums padėti“, – kalbėjo V. Semeška.

Anot jo, leidus skirti baudas už privačioje vietoje be savininko leidimo pastatytą automobilį policijos pareigūnams bus suteikti teisiniai įrankiai spręsti tokias situacijas, nes dabar jie gali tik paskambinti savininkui ir paprašyti patraukti automobilį.

Pataisas įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pažymi, kad privačias automobilių statymo vietas turintys asmenys jau šiuo metu gali užtikrinti, kad jomis nesinaudotų kiti žmonės, ne tik pastatydami fizines kliūtis, bet ir įrengdami kelio ženklą „Rezervuota stovėjimo vieta“, tai suderinę su atsakingomis institucijomis.

Seimo teisininkai pažymi, kad tokiu atveju, pastačius automobilį be leidimo šio kelio ženklo zonoje, asmeniui kiltų administracinė atsakomybė pagal ANK straipsnį dėl automobilio stovėjimo taisyklių pažeidimo.

Per avariją Lazdijų rajone žuvo vairuotojas

Lazdijų rajone nuo kelio nuvažiavo ir apvirto automobilis, per avariją žuvo vairuotojas.

Kaip pranešė Policijos departamentas, eismo nelaimė įvyko vėlų šeštadienio vakarą, apie 23.30 val., kelio AlytusSeirijaiLazdijai 38-ame kilometre, Agarinių kaime.

Automobilis BMW 525, vairuojamas 24 metų vyro, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Per eismo įvykį žuvo automobilio vairuotojas.

Dėl avarijos pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

G. Nausėda išlieka palankiausiai vertinamu politiku, antrą vietą užima V. Blinkevičiūtė – LIETUVOS RYTAS/VILMORUS APKLAUSA

(Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.)

Prezidentas Gitanas Nausėda išlieka palankiausiai visuomenės vertinamu politiku, antrą vietą populiarumo lentelėje užima opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.

Jos duomenimis, G. Nausėdą palankiai vertina 64,2 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 16,5 proc., rugsėjo mėnesį prezidentas sulaukė 61,9 proc. palankių ir 17,2 proc. nepalankių vertinimų.

Europarlamentarę V. Blinkevičiūtę palankiai vertina 50,8 proc. apklaustųjų, taip pat ji sulaukė 22,9 proc. nepalankių vertinimų, prieš mėnesį šie skaičiai atitinkamai buvo 48 ir 23,9 procento.

„V. Blinkevičiūtę palankiai vertina 50,8 proc., pirmą kartą ji perėjo psichologiškai svarbią 50 proc. ribą, tai aukščiausias jos vertinimas“, – pastebi „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Trečioje vietoje yra krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, turintis 43,9 proc. teigiamų ir 23,3 proc. neigiamų vertinimų, praėjusį mėnesį jį palankiai vertino 44 proc. apklaustųjų, neigiamai – 25,1 procento.

Toliau populiariausių politikų sąraše rikiuojasi Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kurią teigiamai vertina 35,5 proc. (36,1 proc. rugsėjį), o nepalankiai – 35,7 proc. (36,6 proc. rugsėjį) apklaustųjų.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis parlamentaras Saulius Skvernelis sulaukė 34,7 proc. palankių ir 36 proc. nepalankių vertinimų (atitinkamai 32,5 proc. ir 38 proc. rugsėjį).

Opozicinės Darbo partijos vadovas parlamentaras Andrius Mazuronis palankiai vertinamas 29,5 proc. ir nepalankiai 26,2 proc. apklaustųjų (atitinkamai 29,7 proc. ir 27,8 proc. rugsėjį), opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis sulaukė 28 proc. palankių ir 42,9 proc. nepalankių vertinimų (atitinkamai 27,8 proc. ir 45 proc. rugsėjį).

Kauno merą Visvaldą Matijošaitį palankiai vertina 27,2 proc. (kaip ir rugsėjį), nepalankiai – 38,6 proc. (39,7 proc. rugsėjį) apklaustųjų, partijos „Laisvė ir teisingumas“ vadovą Artūrą Paulauską – atitinkamai 25,8 proc. (24,9 proc. rugsėjį) ir 26,9 proc. (26 proc. rugsėjį).

Palankiausiai vertinamų politikų dešimtuką baigia konservatorė premjerė Ingrida Šimonytė, kurią palankiai vertina 24,9 proc. ir nepalankiai – 54,9 proc. apklaustųjų (atitinkamai 23,6 proc. ir 55,9 proc. rugsėjį).

Daugiausia neigiamų vertinimų sulaukė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – tokią nuomonę išsakė 61 proc. (62,9 proc. rugsėjį) respondentų.

Laisvės partijos vadovę, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę nepalankiai vertina 59,8 proc. (60 proc. rugsėjį), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovą, europarlamentarą Waldemarą Tomaszewskį (Valdemarą Tomaševskį) – 56 proc. apklaustųjų (56,1 proc. rugsėjį).

Oficialiai atidarytas pirmasis atnaujintas „Via Baltica“ ruožas

(T. Biliūno / BNS nuotr.)

Penktadienį oficialiai atidarytas rekonstruotas magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožas  Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse. Tai pirmoji atnaujinta „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos atkarpa. 

„Tai svarbus Lietuvos žingsnis, didinant šalies konkurencingumą, stiprinant mūsų gynybinį ir ekonominį potencialą. O svarbiausia, kad nuo šiol ši kelio dalis yra nepalyginamai saugesnė ir patogesnė eismo dalyviams“, – atidarymo renginyje kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.

M. Skuodis kalbėjo, kad tokio masto projektas Lietuvoje įgyvendintas itin greitai – per 11 mėnesių.

„Čia yra mūsų pagrindinė arterija į Vakarus, tai yra mūsų esminė jungtis su Vakarais ir šiandien vienoje iš keturių atkarpų ta jungtis tampa tokia, apie kokią kalbame ir kokios norime. Keturių juostų naujas kelias, nauja automagistralė“, – sakė ministras.

Jis teigė neabejojantis, kad greitu metu bus pradėti ir tolesni magistralės rekonstrukcijos darbai kelyje link Lenkijos sienos.

Rekonstruotas „Via Baltica“ ruožas prasideda ties Skardupių kaimu Marijampolės rajone ir baigiasi Kalvarijos savivaldybėje, ties Trakiškių kaimu.

„Darbai intensyviai vyksta ir kituose „Via Baltica“ ruožuose – siekiame savo galutinio tikslo 2025 metais turėti aukščiausius kokybės ir saugumo standartus atitinkančią užbaigtą automagistralę nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos“, – pranešime sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Marius Švaikauskas.

„Tai didžiulis postūmis visam Marijampolės regionui“, – renginyje teigė savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis.

Magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas nuo 72,5 iki 79 kilometro rekonstruotas į keturių eismo juostų automagistralę, įrengti skirtingų lygių jungiamieji ir apjungiamieji keliai, kurių bendras ilgis – 15 kilometrų, pastatytas pirmasis Lietuvoje žaliasis tiltas gyvūnų migracijai, įrengtas tunelinis pravažiavimas, akustinės sienutės.

Taip pat pastatytas 78 metrų ilgio viadukas, įrengtos kitos eismo saugos priemonės. Baigto rekonstruoti ruožo, esančio Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse, ilgis – beveik 6 kilometrai. 

Rekonstravimo darbai kainavo apie 55,8 mln. eurų, juos atliko bendrovė „Fegda“.

Magistralėje „Via Baltica“ tarp Marijampolės ir Lietuvos–Lenkijos ruože nuo 79 iki 85 kilometro rekonstravimo darbus planuojama baigti dar šiais metais. Visas apie 40 kilometrų ilgio kelias iki 2025 metų bus rekonstruotas į keturių eismo juostų automagistralę ir pritaikytas tiek civilinėms, tiek karinio mobilumo reikmėms.

„Tai spręs tiek pralaidumo problemas ir nepamirškime, kad mirtinų avarijų skaičius šitame kelyje yra pakankamai didelis. Tos pagrindinės sistemos atidarant 2+2 juostas, galėsime išvengti skaudžių įvykių, kuriuos patiriame dabar“, – renginyje teigė Kelių direkcijos projektų valdymo grupės vadovas Gediminas Katinas.

M. Skuodis teigė, kad kitų metų biudžetas visoms „Via Baltica“ atkarpoms sieks apie 250 mln. eurų.

Ekonomistai: maisto kainos turėtų mažėti, infliaciją gali skatinti šildymas bei Kalėdos

Smunkant metinei infliacijai, maisto produktų kainos Lietuvoje galėtų būti dar mažesnės – tam yra palankios sąlygos, tačiau iš inercijos jos išlieka vis dar aukštos, sako banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, žiemą maisto ir energetikos išteklių kainos turėtų dar mažėti, tuo metu ekonomistas Rytis Krušinskas mano, jog jas gali didinti šildymo sezonas bei kalėdinis laikotarpis. 

„Kainų kilimas – tarsi membrana, į vieną pusę atsidarė. Kai kainos kyla, tai kyla, bet kai yra prielaidos joms leistis, dažnai tos kainos nekrenta, jos įsikibusios laikosi tų lygių, kurie buvo pasiekti, ir matome, ypač prekybos sektoriuje, dažniau yra siūlomos įvairios akcijos, nuolaidos, bet tos kainos lentynose nekrenta, tokiu būdu lyg ir bandoma pripratinti gyventojus, vartotojus prie to naujo kainų lygio“, – penktadienį BNS sakė Ž. Mauricas.

Jo teigimu, dabar yra palankios sąlygos dar labiau mažinti kainas: „Yra sąlygos, nes ypač maisto produktų tam tikruose segmentuose, pavyzdžiui, sviesto kaštų dedamosios sumažėjusios, tai tų galimybių atsiranda“. 

Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistas R. Krušinskas sako, kad teigiama spalio infliacija dėl vėluojančių duomenų atspindi ir ankstesnius šių metų kainų pokyčius.

„Teigiama (infliacija – BNS) tik įrodo, kad vasaros efektas vis dar tęsiasi, nes duomenis mes turime vėluojančius“, – penktadienį BNS sakė R. Krušinskas.

Išankstinė mėnesio infliacija spalį (palyginti su rugsėju) siekė 0,3 proc., o metinė – 3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Rugsėjį mėnesio infliacija siekė 0,5 proc., o metinė – 3,7 proc. Spalį kainos kilo antrą mėnesį iš eilės po keturis mėnesius trukusios defliacijos. 

Ž. Maurico vertinimu, infliacija spalį galėjo būti dar šiek tiek mažesnė, nes sąlygos tam yra.  

„Iš tiesų tas mažėjimas galėjo būti šiek tiek didesnis, žiūrėsime, kaip bus žiemą, nes aš manyčiau, kad visgi turėtų dar šiek tiek sumažėti, ypač maisto kainos, energetikos – taip pat (…) to potencialo metiniam mažėjimui dar yra“, – teigė Ž. Mauricas.

R. Krušinsko manymu, žiemą infliacija gali didėti dėl šildymo sezono pradžios ir kalėdinio laikotarpio. 

„Laukiame šildymo sezono pradžios ir laukiame kalėdinio laikotarpio, kuris taip pat gali suintensyvinti tą infliaciją“, – teigė ekonomistas.

Pernai spalį Lietuvoje metinė infliacija siekė 23,6 procento.

Į kitąmet vyksiančią Dainų šventę perklausoms užsiregistravo 39 tūkst. dalyvių

Į šimtmetį minėsiančios Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ perklausas užsiregistravo per 39 tūkst. dalyvių, pusė iš jų – vaikai, pranešė Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Prognozuota, kad skaičius sieks apie 35 tūkst. atlikėjų.

„Dainų švenčių ir mėgėjų meno kolektyvų judėjimas po pandemijos yra suaktyvėjęs, tai rodo skaičiai. Galutinis dalyvių skaičius, žinoma, paaiškės po perklausų, kurių metu komisijos, sudarytos iš žymiausių kiekvieno žanro profesionalų, vertins, kaip kolektyvai paruošę šventės renginių menines programas“, – sako vyriausioji 2024 metų dainų šventės koordinatorė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Inga Kriščiūnienė. 

Anot jos, palyginus su praėjusia 2018 metų dainų švente, vaikų kolektyvų sumažėjo, bet juose pagausėjo dalyvių, o suaugusiųjų kolektyvų atvirkščiai – padaugėjo, bet juose dalyvių sumažėjo.

„Net pusę užsiregistravusiųjų perklausoms sudaro vaikai – tai labai džiugina, nes vaikų aktyvumas garantuoja šventės tęstinumą, tad labai tikėtina, kad ir užaugę jie norės dainuoti, šokti, groti“, – teigė I. Kriščiūnienė. 

Kaip skelbiama, sąraše – ir pasaulio lietuviai. Jų šiemet sulaukta žymiai daugiau nei praėjusioje Dainų šventėje – per 2000 dalyvių iš JAV, Lenkijos, Kanados, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių – iš viso 21 valstybės.

Pirmą kartą šventėje dalyvaus pasaulio lietuviai iš Liuksemburgo, Prancūzijos, Šveicarijos, Norvegijos ir Danijos. Be to, lietuviškus kūrinius repetuoja ir Dainų dienoje dalyvauti ketina belgų, latvių ir estų chorai.

Lietuvoje aktyviausiai Dainų šventei ruošiasi Birštono, Neringos ir Rietavo savivaldybės – jose didžiausias procentas gyventojų meno kolektyvuose repetuoja perklausoms.

2024 metais Lietuvos dainų šventė vyks birželio 29 – liepos 6 dienomis.

Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: