Šiemet sumažėjus deklaruotų ekologinių ūkių plotams, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nuo kitų metų ketina koreguoti paramos sistemą, didinti išmokas. Patobulinimams dar turės pritarti Europos Komisija.
„Vertinome pirmųjų metų deklaravimo rezultatus, visas įvairiuose lygmenyse vykusias diskusijas“, – trečiadienį Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė.
„Su ekspertų pagalba esame perskaičiavę ekologinių išmokų dydžius“, – teigė ji.
Ministerija siūlo 2024–2027 metais išmokas už ekologinį ūkininkavimą bei perėjimą prie jo didinti 15–16 proc. Išmokos už javų, javų pašarams ir sėklai bei daugiamečių žolių sėklai auginimą augtų iki 275 Eur/ha, už vaisių, uogų ar daržovių auginimą – iki 644 Eur/ha, daugiametes žoles – 229 Eur/ha. Pereinantiems prie šių kultūrų auginimo ekologiškai išmokos atitinkamai augtų iki 322, 750 ir 238 Eur/ha.
„Biudžetas eigoje būtų didinamas, jei atsirastų poreikis paremti daugiau ekologinių ūkių plotą“, – sakė ŽŪM specialistė.
Be išmokų didinimo, ŽŪM nuo kitų metų taip pat siūlo ekologiškai ūkininkaujantiems leisti dalyvauti visose gamybinėse ekoschemų veiklose.
„Tai Augalų kaita, Tarpiniai pasėliai, Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos, Sertifikuotos sėklos naudojimas“, – sakė J. Stakėnienė.
Taip pat ūkininkaujantiems ekologiškai nuo 2024 metų būtų peržiūrimi išmokų dydžiai stambesniems ekologiniams ūkiams (iki šiol išmokos 200 ha viršijantiems plotams mažinamos 30 proc.), visas ekologinio ūkininkavimo veiklas remti Kaimo plėtros fondo lėšomis.
Antrąkart tobulinamą 2023–2027 m. žemės ūkio strategiją dar numatyta papildyti daugiamečių pievų plėtrai skirtomis ekoschemomis.
Pasak ŽŪM specialistės, daugiamečių pievų plotai Lietuvoje mažėja, šiemet deklaruota 560 tūkst. ha, atkurti privaloma dar apie 100 tūkst. ha., tad plano keitimu ministerija dar nori populiarinti daugiamečių pievų steigimą.
Tam, be kitų pakeitimų, ministerija planuoja sukurti naujas ekoschemas, skirtas daugiamečių pievų įrengimui ir atnaujinimui. Papildomos išmokos prie bazinės išmokos už šias veiklas būtų mokamos nuo kitų metų.
Be kita ko, ŽŪM siūlys priemones kraštovaizdžių elementų deklaravimui populiarinti, Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijų, Tarpinių pasėlių ekoschemų korekcijas.
J. Stakėnienė komitete vylėsi, jog Europos Komisija antrąjį strateginio plano keitimą patvirtins iki kito pasėlių deklaravimo pradžios.
ELTA primena, kad pasibaigus šių metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui paaiškėjo, kad Lietuvoje sumažėjo deklaruotų ekologinių ūkių plotų.
ŽŪM skaičiuoja, kad ekologinių ūkių plotai nuo 2007 m. iki 2022 m. didėjo apie 11 kartų (nuo 21,6 iki 243,4 tūkst. hektarų). Strateginiame plane ministerija kelia siekį iki 2027 m. tokių ūkių plotus išplėsti iki 13 proc.
Siekdama padėti ūkininkams ŽŪM jau anksčiau skelbė, kad ketina didinti ekologinių ūkių išmokų dydžius, 200 hektarų ribą viršijančiam ekologiniam plotui nemažinti išmokos 30 proc., o taikyti ją pilna apimtimi. Dar siekiama supaprastinti Ekologinės gamybos žurnalo pildymą.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakės, kad ekologinių ūkių plotų Lietuvoje mažėja dėl krentančio ekologinės produkcijos vartojimo tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje.
Ekologinių ūkių susitraukimą pastebėjęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Eltai yra sakęs, kad ši problema turi kelti klausimų, nes per pirmuosius 2023–2027 žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos taikymo metus pasiektas atvirkščias rezultatas nei joje ir Vyriausybės programoje numatytas tikslas ekologiškai ūkininkaujančių asmenų skaičių šalyje didinti.
Lukas Juozapaitis
