Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Per šventinę akciją miškininkai gyventojams išdalijo 100 tūkst. eglių ir pušų šakų
Per tradicinę Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkų akciją antradienį gyventojams išdalinta per 100 tūkst. eglių ir pušų šakų.
Šventinės, daugiau nei 15 metų besitęsiančios iniciatyvos metu miškininkai nemokamas spygliuočių šakas dovanojo visuose VMU regioniniuose padaliniuose – daugiau nei 50-yje vietų, pranešė urėdija.
Šakos, išdalintos akcijos metu, surinktos kirtavietėse, skatinant visuomenę nekirsti jaunų eglučių miškuose, nelaužyti jų šakų bei vartoti ekologiškai.
„Džiaugiamės, kad, puoselėdami gražias Kalėdų tradicijas, galime padovanoti vieni kitiems nuoširdžias šypsenas ir kartu prisidėti prie mūsų gamtos tausojimo bei sąmoningo vartojimo“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Miškininkai eglių šakas dalijo pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse bei didžiųjų prekybos centrų aikštelėse visoje Lietuvoje.
Sūduvos ūkyje dėl gripo nugaišo daugiau nei 6 tūkst. kalakutų, žala skaičiuojama
Marijampolės rajono Sūduvos ūkyje, kur nustatytas paukščių gripo virusas, nugaišo daugiau nei 6 tūkst. kalakutų. Jo direktorė Reda Siaurusaitienė sako, kad žala sieks dešimtis tūkstančių eurų.
„Numirė virš 6 tūkstančių, dabar pagal biologinio saugumo planą dalyvaujant veterinarijai vyksta židinio likvidavimo darbai. (…) Tikriausiai (žala sieks dešimtis tūkstančių – BNS), ne kelis tūkstančius“, – BNS antradienį sakė R. Siaurusaitienė.
Anot jos, ūkis nuo užkrečiamų ligų apsidraudęs, tačiau tiksli žala ar galima draudimo išmoka kol kas neskaičiuojama – pirmiausia reikia visiškai eliminuoti židinį.
„Taip, mes buvom apsidraudę, bet šiuo metu esam susikoncentravę į židinio eliminavimą“, – sakė ūkio vadovė.
R. Siaurusaitienė teigė, kad kitos incidento aplinkybės nėra aiškios, vyksta tyrimas: „Viską tikslinam, skaičiuojam, nenoriu komentuoti, kol tikrai nežinom.“
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pirmadienį pranešė, kad Lietuvos komerciniame ūkyje pirmą kartą nustatytas paukščių gripo virusas. Marijampolės rajono Liudvinavo seniūnijoje esančiame ūkyje laikyta 6,3 tūkst. kalakutų.
Lietuvoje gripo virusas anksčiau pastebėtas tik smulkiuose ūkiuose, kur paukščiai laikomi savo reikmėms. Paskutinį kartą židinys fiksuotas kovą Varėnos rajone 34 paukščių ūkyje.
Lietuvoje iki šiol nėra fiksuota žmogaus užsikrėtimo paukščių gripu atvejų.
Apklausa: dauguma gyventojų pritaria vokiečių brigados dislokavimui Lietuvoje
Dauguma gyventojų pritaria vokiečių brigados dislokavimui Lietuvoje, rodo Lietuvos kariuomenės antradienį paskelbta apklausa.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 82 proc. lietuvių pritaria nuolatiniam Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje, vokiečių karius teigiamai vertina 83 proc. apklaustųjų.
76 proc. lietuvių mano, kad vokiečių brigada prisidės prie Lietuvos gynybos stiprinimo, o daugiau nei pusė iš jų mano, kad reikšmingai.
Pernai Vokietijai nusprendus Lietuvai priskirti Padidinto budrumo brigadą, Rukloje buvo dislokuotas Vokietijos kariuomenės 41-osios brigados priešakinis valdymo elementas. Jis vykdė pratybų planavimo užduotis, užtikrino sklandų tūkstančių karių dislokavimą iš Vokietijos į Lietuvą sausumos, jūrų ir oro keliais. Lietuvoje brigados vienetai dalyvavo pratybose ir mokymuose, treniravosi kartu su Lietuvos ir sąjungininkų kariais.
Šįmet gruodžio 7 dieną Lietuvai priskirtą 41-ąją brigadą pakeitė 21-oji Vokietijos kariuomenės brigada.
Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė veiksmų planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo. Jame numatyta, kad 2025–2026 metais vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas į Lietuvą. Brigada Lietuvoje turėtų įsikurti iki 2027-ųjų.
Kaip nurodoma plane, vokiečių kariai tarnaus Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens Vilniuje bei Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.
Dokumente taip pat nurodoma, kad vidutinės trukmės laikotarpiu Vokietija Lietuvoje ketina steigti vieną ar dvi užsienio Bundesvero mokyklas ir vaikų priežiūros įstaigas vokiškai kalbantiems vaikams.
Veiksmų plane pabrėžiama, kad kaštų pasidalijimas dislokuojant vienetą bus sutartas ir išsamiai išdėstytas „techniniuose susitarimuose, kurie bus parengti 2024 metais“.
Vokietijos brigados branduolį turėtų sudaryti penki batalionai, įskaitant tankų ir artilerijos batalionus, iš viso ruošiamasi dislokuoti apie 5 tūkst. karių ir civilių.
Seimas – prieš automobilių techninės apžiūros sistemos pokyčius
Seimas nutarė nepritarti grupės parlamentarų iniciatyvai liberalizuoti transporto priemonių techninių apžiūrų sistemą.
Seimas antradienį po pateikimo nepriėmė svarstyti tai numatančių Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisų. Už balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 33, o 23 susilaikė.
Jomis buvo siūloma panaikinti daugiau kaip du dešimtmečius galiojančią tvarką, pagal kurią Susisiekimo ministerija nustato automobilių valstybinės techninės apžiūros įmonių skaičių ir jų tankį šalyje.
Siūlymas dėl techninių apžiūrų sistemos pokyčių 50 balsų prieš 47 buvo atmestas.
Pasak vieno pataisų autoriaus liberalo Andriaus Bagdono, naujomis pataisomis techninės apžiūros paslaugų rinka būtų išlaisvinta – automobilius galėtų tikrinti daugiau valstybės akredituotų įmonių arčiau vairuotojų namų.
„Lietuvoje veikia griežta ir uždara tvarka, kuri suteikia neproporcingai dideles galias monopolijai. (…) Šiomis pataisomis tikimės pagerinti paslaugų kokybę visiems 1,5 mln. vairuotojų ir pagaliau pareikalauti didesnės atsakomybės ne tik iš automobilių savininkų, bet ir tų, kurie automobilius tikrina“, – Seimo posėdyje teigė A. Bagdonas.
Tuo metui Antanas Matulas sako, kad dabar galiojanti sistema veikia gerai: „Kam ardyti tai, kas veikia labai gerai?“
Konkurencijos taryba 2019 metais ragino Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją atsisakyti „privalomąją techninę apžiūrą vykdančių įmonių skaičiaus ribojimo“ ir įmonių išsidėstymo šalies teritorijoje kriterijaus.
Seimas: galingų paspirtukų ir žoliapjovių savininkai turės draustis
Seimas įpareigojo galingų paspirtukų ir žoliapjovių savininkus drausti civilinę atsakomybę bei įteisino elektroninę visų eismo įvykių deklaracijos formą. Siūlomas žoliapjovių ir paspirtukų draudimas buvo sukėlęs itin daug diskusijų.
Už Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas antradienį balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo25, o 27 susilaikė.
Per pataisų svarstymus komitetuose kai kurie parlamentarai aiškino, kad draudikams ketinama sudaryti išskirtines sąlygas disponuoti gyventojų sveikatos duomenimis, kiti apgailestavo, kad eismo įvykio deklaracijas bus galima pateikti tik internetu, jų nebebus galima pildyti ranka.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau neigė abejones, kad draudikai galės prieiti prie žmonių sveikatos duomenų. Be to, pasak jos, siūloma palengvinta sugadinto turto apžiūrą – ji būtų galima nuotoliniu būdu.
Naujos draudimo taisyklės galios visoms neregistruojamoms transporto priemonėms, išvystančioms didesnį negu 25 km per valandą greitį, arba iki 14 km, jeigu jos sveria daugiau nei 25 kilogramus. Jų savininkai pareigūnams privalės pateikti galiojantį draudimo liudijimą.
Drausti visas transporto priemones, kurių dabar registruoti neprivaloma, tarp jų – ir elektrinius paspirtukus, galingas žoliapjoves ir kitas – įpareigoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo.
Seimas taip pat į įstatymą perkėlė nuostatas, numatančias, kad mažiausia civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti 6,45 mln. eurų dėl žalos asmeniui ir 1,3 mln. eurų – dėl žalos turtui. Šios sumos nustatytos kaip maksimalios dėl vieno eismo įvykio.
Parlamentarai, be kita ko, leido draudimo išmoką mokėti ir tais atvejais, kai eismo įvykis įvyksta transporto priemonei stovint.
Seimas įteisino privalomą SIM kortelių registravimą
Seimas įpareigojo mobiliojo ryšio operatorius nuo 2025 metų registruoti naujas išankstinio mokėjimo abonento identifikavimo modulio (SIM) korteles ir jas įsigyjančius žmones. Taip tikimasi greičiau išaiškinti melagingus pranešimus apie sprogmenis, žmonių apgavystes ir pinigų išviliojimą.
Už tokias Elektroninių ryšių įstatymo pataisas antradienį balsavo 104 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 23 susilaikė.
Pataisos numato, kad išankstinio apmokėjimo ryšio paslaugos gali būti teikiamos tik asmenims, kurie operatoriams nurodė savo vardą, pavardę, asmens kodą ir adresą, taip pat asmens dokumento tipą, seriją ir numerį, o įmonės turės nurodyti savo pavadinimą ir kodą.
Šiuo metu trys didžiausi mobiliojo ryšio operatoriai siūlo išankstinio mokėjimo SIM korteles „Ežys“, „Labas“ ir „Pildyk“.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį išankstinio apmokėjimo SIM kortelių naudotojų buvo daugiau nei 1,2 mln., jos sudarė beveik 26 proc. visų aktyvių tokių kortelių rinkoje.
Idėja registruoti SIM korteles pasiūlyta dar 2017 metais, tačiau Vyriausybės pritarimo sulaukė tik šiemet. Nuspręsta, kad sukčių bei kitų nusikaltėlių keliama žala yra didesnė nei mobiliojo ryšio operatorių būsimos išlaidos bei galimas nepatogumas vartotojams.
Lietuvos paštas: laiškai ir siuntos nuo kitų metų brangsta 20 proc.
Nuo kitų metų, įsigaliojus naujiems universaliosios pašto paslaugos tarifams, korespondencijos bei siuntinių siuntimas šalies viduje vidutiniškai pabrangs apie 20 proc., pranešė Lietuvos paštas.
Anot jo, neregistruoto standartinio laiško arba atvirlaiškio iki 20 gramų siuntimas kainuos 1,55 euro, o siuntinys – 3,27 euro (su PVM) bei 1,69 euro už kiekvieną jo kilogramą.
Tuo metu į užsienį siunčiant neregistruotą standartinį laišką arba atvirlaiškį, kainos bus vidutiniškai 11–22 proc. didesnės.
Bendra vidutinė į užsienį siunčiamų siuntinių kaina mažės 3 proc., didesnių – 0,5–2 kg sveriančių registruotų siuntų siuntimas į JAV, Nyderlandus, Kanadą, Australiją ir Italiją mažėja vidutiniškai 4–16 procentų.
Anot Lietuvos pašto, universalioji pašto paslauga brangsta augant laiškininkų atlyginimams, infliacijai, taip pat dėl brangusių degalų ir kitų energetinių išteklių.
Universalioji pašto paslauga – visų registruotų ir įvertintų pašto siuntų, korespondencijos siuntų iki 2 kilogramų, pašto siuntinių iki 10 kilogramų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas bei pašto siuntinių iki 20 kilogramų, gautų iš kitų valstybių, pristatymas.
Vyriausybės nutarimu Lietuvos paštas šią paslaugą teikti įpareigotas iki 2027 metų.
COVID-19 statistika: 1866 nauji atvejai, keturios mirtys
Pirmadienio parą nustatyti 1866 nauji COVID-19 atvejai, keturi žmonės mirė, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 534,4 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 37,2 procento.
COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln. žmonių.
Nuo šių metų gegužės laikęsis nedidelis sergamumas COVID-19 ėmė augti rugsėjo viduryje.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę du trečdaliai gyventojų.
STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Birštono tarybos narių išmokų
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pirmadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo išmokomis politikams Birštono savivaldybėje.
Apie tai BNS patvirtino STT atstovė Julija Gorovniovaitė. Pasak jos, įtarimai vykdant tyrimą kol kas niekam nepareikšti.
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Ikiteisminiai tyrimai dėl galimai neteisėtai naudotų tarybų narių išmokų jau vykdomi daugiau nei ketvirtadalyje iš 60-ies Lietuvos savivaldybių.
Tyrimai pradėti visuomenininkui Andriui Tapinui su komanda viešinant informaciją apie šalies savivaldybių tarybų narių išlaidas.
Seimas dėl priesaikos sulaužymo panaikino P. Gražulio mandatą
Seimas pirmadienį dėl priesaikos sulaužymo panaikino Petro Gražulio mandatą ir taip užkirto kelią jam dešimt metų kandidatuoti į parlamentą ar prezidentus.
Už tai, kad P. Gražulio mandatas būtų panaikintas, pirmadienį balsavo 86 Seimo nariai, aštuoni buvo prieš ir keturi susilaikė. Mandatui panaikinti reikėjo, kad per slaptą balsavimą už tai būtų ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141.
Iš viso balsavime dalyvavo 105 parlamentarai: valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos atstovai, taip pat opoziciniai socialdemokratai, demokratai bei Darbo partijos atstovai. Balsavime nedalyvavo opoziciniai „valstiečiai“ ir Seimo narių Mišrios grupės nariai.
„Manau, kad šiandien jaunai Lietuvos demokratijai yra labai gera diena. Pajuokaujant galima sakyti, kad mano kadencija šitame Seime nepraėjo veltui, vieną gerą darbą padaryti pavyko“, – po balsavimo žurnalistams sakė apkaltos P. Gražuliui iniciatorius Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.
„Šiandien Seimas išsiuntė labai aiškų signalą, kad Seimo nariams galioja tam tikras padorumo ir etikos standartas. Nėra čia ko majačintis salėje, nėra čia ko spaudinėti kitų mygtukus ir vis dėlto čia yra tautos atstovybė, o ne asmeninės kokios nors parodomosios platformos generavimas“, – teigė jis.
„Šiandien sakau: Petrai, sudie. Ir manau, kad darbas Seime po šios dienos sprendimo bus konstruktyvesnis“, – pridūrė „laisvietis“.
Jis sakė nepraleisiąs progos atšvęsti apkaltos rezultato.
Apkalta P. Gražuliui surengta už tai, kad jis 2022 metų rugsėjo 15 dieną balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo sąmoningai, tyčia balsavo du kartus – ne tik už save, bet ir už šalia sėdintį socialdemokratą Liną Jonauską.
Balsavime dėl mandato panaikinimo nedalyvavusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė patį procesą vadino politiniu.
„Manome, kad tai buvo iš dalies naudinga valdančiajai daugumai – šitos nuolatinės kalbos apie Petrą, nesprendžiant kitų problemų, kurios tikrai turi būti sprendžiamos valstybėje“, – teigė ji.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė teigė, kad balsavimo rezultatą lėmė valdančiųjų frakcijų drausmingumas.
„Valdantiesiems pavyko savo nariams išlaužyti rankas, nes opozicijos skaičius buvo daugmaž aiškus, man bent jau buvo neaišku dėl šešių konservatorių ir liberalų. Maždaug šeši žmonės planavo arba nedalyvauti, arba balsuoti kitaip, matyt, jie dėl kokių nors priežasčių persigalvojo“, – tvirtino A. Širinskienė.
Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad P. Gražulis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai balsavo už greta sėdėjusį kolegą L. Jonauską.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmuo, kuriam Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka panaikino jo Seimo nario mandatą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas su priesaikos davimu susijusias pareigas, kai nuo mandato panaikinimo yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų.
Antradienį, gruodžio 19 dieną, suplanuotas dar vienas balsavimas dėl P. Gražulio mandato panaikinimo, tačiau jo jau nebeprireiks. Antra apkalta šiam Seimo nariui inicijuota dėl įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje. Politikas joje nuteistas dėl piktnaudžiavimo.
Jeigu P. Gražulis mandato būtų netekęs per antrąjį apkaltos procesą, jo galimybės kandidatuoti nebūtų suvaržytos.
Mišriai Seimo narių grupei priklausančio P. Gražulio vieta parlamente iki kadencijos pabaigos liks neužimta, nes šis politikas išrinktas vienmandatėje apygardoje. Likus mažiau nei metams iki eilinių Seimo rinkimų, nauji rinkimai vienmandatėje apygardoje nerengiami.
P. Gražulis Seime dirbo septintą kadenciją, nuo 1996 metų.
Elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 16 proc. – „Elektrum Lietuva“
Daugiau nei trečdaliu išaugus vėjo energijos gamybai bei nežymiai sumažėjus elektros vartojimui, praėjusią savaitę didmeninė jos kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sumažėjo 16 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 109,9 euro už megavatvalandę (MWh).
„Nord Pool“ elektros biržos savaitės vidutinė kaina sumažėjo 24 proc. ir siekė 80,9 euro, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.
„Orai buvo pagrindinis kainas nulėmęs veiksnys praėjusią savaitę. Elektros kainų mažėjimui „Nord Pool“ regione įtakos turėjo 38 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba, taip pat 5 proc. mažesnis elektros suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite. Be to, elektros kainų mažėjimui įtakos turėjo ir kainų kritimas energetikos produktų rinkose“, – pranešime sakė bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas.
„Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius teigė, kad situacija elektros rinkoje pasikeitė savaitgalį, kuomet sparčiai atšilus orams jos suvartojimas, palyginti su ankstesniu savaitgaliu, vidutiniškai mažėjo 11 proc.
„Taip pat savaitgalį itin išaugo vėjo jėgainių gamyba, maksimali valandinė jų generacija šeštadienio vakare siekė net 957 megavatų. Sekmadienį paryčiais, 4–5 valandomis, elektros kaina buvo neigiama, atitinkamai minus 0,01 ir minus 0,72 euro už megavatvalandę“, – „Litgrid“ pranešime teigė L. Varanavičius.
„Elektrum Lietuvos“ duomenimis, Baltijos šalyse elektros vartojimas per savaitę bendrai smuko 5 proc. iki 613 gigavatvalandžių (GWh), vien Lietuvoje – 4 proc. iki 269 GWh, Latvijoje – 2 proc. iki 150 GWh, Estijoje – 8 proc. iki 194 GWh.
Elektros energijos bendros gamybos apimtys Baltijos šalyse didėjo 3 proc. iki 374 GWh. Lietuvoje gamyba augo 24 proc. iki 138 GWh, Latvijoje – mažėjo 5 proc. iki 113 GWh, Estijoje – mažėjo 7 proc. iki 123 GWh.
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 61 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 51 proc., Latvijoje – 75 proc., Estijoje – 64 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
Penktadalis dabartinių merų priklausė sovietinei komunistų partijai, dauguma to neviešino
Dvylika iš 60-ies Lietuvos merų priklausė Sovietų Sąjungos komunistų partijai (TSKP), didžioji dalis jų apie tai neskelbia savo biografijose, pirmadienį pranešė naujienų portalas „15min“.
Pasak „15min“, išnagrinėjus visų 60-ties šalies merų biografijas, duomenis Lietuvos ypatingajame archyve bei viešuose šaltiniuose, taip pat dalį apklausus telefonu, paaiškėjo, kad tarp jų – dvylika buvusių TSKP narių.
Iš jų – penki socialdemokratai: Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Kupiškio rajono meras Algirdas Raslanas, Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas, Kėdainių meras Valentinas Tamulis.
Sąraše taip pat yra du „valstiečiai“ – Anykščių meras Kęstutis Tubis ir Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, vienas konservatorius – Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas, Liberalų sąjūdžio – Rietavo meras Antanas Černeckis, „Laisvės ir teisingumo“ – Kelmės rajono meras Ildefonsas Petkevičius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – Šalčininkų rajono meras Zdislavas Palevičius bei „Vieningo Kauno“ – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Savo vaidmenis sovietmečio komunistų partijoje dažnas apibūdino kaip nereikšmingus ir menkus, net ir tie, kurie užėmė pareigas tuometės vykdomosios valdžios struktūrose. Daugelis kalbintų ekskomunistų merų taip pat tikino neturintys ko slėpti iš savo praeities, o anketose sako to neminėję, nes tiesiog nebuvo tokio klausimo.
Seimas spalio pabaigoje priėmė Rinkimų kodekso pataisas ir jau kitąmet vyksiančiuose trejuose rinkimuose kandidatai privalomai turės atsakyti į klausimą apie priklausymą Sovietų Sąjungos partijai.
A. Mazuronis aplankė Kauno kalėjime kalintį Seimo narį V. Gapšį
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis Kauno kalėjime penktadienio popietę aplankė laisvės atėmimo bausmę atliekantį Seimo narį, partijos frakcijos atstovą Vytautą Gapšį.
Kaip pranešė TV3 „Žinios“, per dvi valandas trukusį susitikimą buvo aptartos politinės aktualijos ir artėjanti apkalta – V. Gapšys ruošiasi vizitui į Seimą per savo apkaltą kitą savaitę.
Pasak A. Mazuronio, V. Gapšys ta pačia kamera dalijasi kartu su juo nuteistu buvusiu Liberalų sąjūdžio vadovu, buvusiu Seimo nariu Eligijumi Masiuliu ir dar vienu nuteistuoju.
Seimas antradienį pradėjo apkaltą politinės korupcijos byloje nuteistam ir kalėjime bausmę atliekančiam opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovui V. Gapšiui.
Toks nutarimas priimtas už balsavus 95 Seimo nariams, prieš buvo vienas ir susilaikė trys parlamentarai.
Dėl V. Gapšio mandato panaikinimo bus sprendžiama kitą savaitę, gruodžio 21 dieną.
Kadangi V. Gapšio atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, apkaltos procesas vyks supaprastinta tvarka.
Tokiu atveju kreiptis į Konstitucinį Teismą nereikia, parlamentarai iškart balsuos, ar panaikinti V. Gapšio Seimo nario mandatą.
Kad mandatas būtų panaikintas, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.
Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę.
Teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie, vykdydami įgaliojimus, teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.
Anot teismo pranešimo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.
V. Gapšys pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, prašydamas stabdyti bausmės vykdymą, tačiau teismas šio prašymo netenkino.