Tuo metu, kai buvau dar paauglys, mano kaimynas ir bičiulis mokytojas meistriškai riesdavo sovietinius anekdotus. Bene mėgstamiausi buvo anekdotai apie Armėnijos radiją. Šį kartą pasidalinsiu vienu. Armėnijos radijo klausia: ar galima praryti biliardo kamuoliuką? Armėnijos radijas atsako: galima, bet vėliau galima pramušti unitazą. Jeigu toks radijas egzistuotų dar ir dabar, paklausčiau: ar įmanoma vienu užpakaliu užsėsti dvi kėdes? Nežinau, ką atsakytų Armėnijos radijas, bet aš teigčiau, kad vienu užpakaliu užsėsti dviejų kėdžių neįmanoma. Na, nebent kėdutės būtų vaikiškos, bet aš su savo užpakaliu užsėsčiau daugiau, nes esu labiau panašus į mėsinį galviją negu į trisdešimties metų jaunuolį.
Jeigu rimčiau, tai keistoka padėtis susidarė Lazdijų rajono Demokratų sąjungos skyriuje. Gerbiama merė įsivėlusį į čekučių skandalą turėjo palikti minėtos partijos pirmininkės postą, kurį laikė liaunose, bet labai stipriose savo rankose. Juk iš tikrųjų taip ir turėjo būti: merė – politikė nr.1 Lazdijuose ir turi vadovauti Demokratų partijos skyriui. Bet šiuo atveju dėl nelemtų čekučių turėjo palikti Lazdijų skyriaus pirmininkės postą. Na, čia ir vėl lyg viskas aišku: demokratinių rinkimų būdu išrenkamas naujas pirmininkas ir toliau visi gyvena, kaip dainavo A. Mamontovas, ilgai, laimingai ir gražiai. Bet Lazdijuose susidarė, švelniai tariant, keistoka padėtis. Ne todėl, kad Lazdijų Demokratų sąjungos pirmininke tapo jauna politikė S. Lenauskienė, bet todėl, kad ponia Sigita yra Lazdijų rajono merės patarėja. Nenuvertindamas S. Lenauskienės gabumų vis dėlto noriu pasakyti, kad ji yra greičiau ponios Ausmos pritarėja, o ne patarėja. Labai sunku įsivaizduoti, kad būdama merės patarėja ir visiškai priklausanti nuo merės valios galėtų pastarajai pasipriešinti ir priimti savarankiškus sprendimus kaip partijos pirmininkė.
Lazdijų Demokratų skyriaus pirmininku galėjo tapti galingos ir įtakingos šios partijos figūros, tokios kaip B. Rūtelionis, I. Šaparauskienė ar J. Kurauskienė, bet tuomet merei A. Miškinienei visiškai ir vienasmeniškai valdyti padėtį partijoje būtų žymiai sunkiau. Tai įneštų ne tik daugiau neapibrėžtumo ir sumaišties, bet taip pat ir demokratijos, nes dabar apie demokratiją Demokratų sąjungos Lazdijų skyriuje kalbėti net neapsiverčia liežuvis. Net ne iš kitų partijų politikų, o iš pačios Lazdijų Demokratų skyriaus artimiausios merės aplinkos privačiuose pokalbiuose yra prasitariama apie autokratinius merės A. Miškinienės valdymo metodus.
Kaip ten bepasibaigtų taip vadinamas čekučių skandalas, nes kol kas kaip ir niekas nuo jo realiai nenukentėjo, manau, kad anksčiau ar vėliau merė A. Miškininenė sugrįš į Demokratų partijos Lazdijų skyriaus pirmininkės vietą. O dabartinis S. Lenauskienės pirmininkavimas partijoje bus prisimenamas kaip gana linksmas nuotykis partijos skyriaus istorijoje.