Dzūkų žinios

Lietuvos savaitė

Dalintis:

Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.

Premjerė sako, kad gynybos mokesčiai turi paliesti kuo daugiau žmonių

(Skirmanto Lisausko / BNS nuotr.)

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad gynybos finansavimui didinti geriau būtų kelti plačios bazės mokesčius – tuos, kuriuos moka didesnės visuomenės grupės.

Taip ji kalbėjo Finansų ministerijai pateikus keturis mokestinių paskaičiavimų, leidžiančių padidinti finansavimą krašto apsaugai keliais šimtais milijonų eurų per metus, variantus.

„Principas, kuris būtų teisingiausias, kad visi jaustųsi dalimi. Ir kitas dalykas, man mažiau patinka siūlymas, kad peržiūrėkim visas lengvatas, kad neturėtume 20-ies debatų kiekvienu klausimu, nes tada reiškia, kad turi 20 kovų su 20 interesų grupių, kurių kiekviena turi daug gerų argumentų, kodėl jos negalima paliesti“, – interviu BNS antradienį sakė premjerė.

„Nesakau, kad lengvatų sąrašo išvis negalima liesti. Yra ten geresnių lengvatų ir blogesnių, yra labai jautrių, kaip, pavyzdžiui, vaistai“, – pridūrė ji. 

Premjerė taip pat kalbėjo, kad didesni pelno mokesčio tarifai taip pat būtų galimi.

„Manau, tikrai negali būti taip, kad pelno mokesčio nebūtų išvis, nes man atrodo, tas debatas nesąžiningas ta prasme, kad mes juk saugom ir investuotojų pinigus ir, jei tai pridėtinės vertės mokesčio keitimas, turint minty, kad kapitalo pajamos ir taip Lietuvoje yra preferuojamos pagal apmokestinimą, tai visiškai nekeisti šito apmokestinimo yra nesąžininga, nes ne tik mokytojai ir pensininkai yra atsakingi už tai, kad šalies gynyba būtų finansuojama“, – sakė I. Šimonytė.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija parengė ir pirmadienį I. Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais pristatė keturias alternatyvas, kaip į valstybės biudžetą surinkti reikiamą sumą pajamų.

Šiuos pasiūlymus artimiausias kelias savaites svarstys politikai ir socialiniai partneriai, o konkrečius pasiūlymus Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje, nurodė premjerė.

Vertinant papildomą poreikį 2024–2034 metais, numatoma papildoma ir pastovioji finansavimo dalys. Pagal pastoviąją dalį BVP dalis gynybai kasmet augtų po 0,5 proc. punkto – vien kitąmet tai sudarytų 400 mln. eurų. Pagal kintamąją dalį poreikis iki 2030-ųjų svyruotų nuo 100 mln. iki 450 mln. eurų per metus.

Kintamosios dalies finansavimui siūloma skolintis, leisti gynybos obligacijas ir numatyti patogias galimybes verslui bei gyventojams remti krašto apsaugą.

Lenkijos ūkininkams šalyje rengiant naujus protestus, Lietuvos tarnybos ramina

Visoje Lenkijoje nuo trečiadienio vyksiant masiniams žemdirbių protestams, apie 8 kilometrus nuo Lietuvos sienos vėl planuojama savaitės trukmės akcija – jos metu gali būti sutrikdytas ir apsunkintas eismas A5 greitkelyje, antradienį pranešė Lietuvos policija.  

Žemės ūkio rūmų pirmininkas sako, kad naujas protestas nebus nukreiptas prieš Lietuvą, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas sako, jog kelyje gali būti apie 200 traktorių, tačiau juos bus galima apvažiuoti. 

„Akcija prasidės kovo 20 dieną 8 val., ji truks iki kovo 21 dienos 20 val. (nepertraukiamai). Kovo 22–28 dienomis akcija vyks kasdien nuo 8 val. iki 20 val.“, – teigiama policijos pranešime.

Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad ūkininkų protestai planuojami daugiau kaip 500 vietų visoje šalyje. Anot portalo „TVN Warszawa“, ūkininkai protestuoja prieš Europos žaliąjį kursą bei pigesnės žemės ūkio ir maisto produkcijos importą iš trečiųjų šalių ir nesąžiningą konkurenciją su jų produkcija.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis teigė gavęs informacijos, kad kelyje bus susirinkę apie 200 ūkininkų su traktoriais, tačiau bus susibūrimo apvažiavimai, todėl spūsčių susidaryti neturėtų. 

„Organizuojamas tarsi blokavimas, toks ir praeitą kartą blokavimas buvo, bet tokio realaus blokavimo tai nebuvo“, – BNS sakė jis. 

Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ BNS informavo, kad visoje Lenkijoje nuo trečiadienio vyks masiniai protestai ir yra tikimybė, kad bus blokuojami keliai.

„Linava“ taip pat kreipėsi į šalies transporto ir logistikos įmones perspėdama, jog protestai gali užsitęsti iki kovo pabaigos, o dėl to gali daugėti nepravažiuojamų ir blokuojamų kelių.

„Kolegos iš Lenkijos informavo, jog ūkininkai planuoja blokuoti pagrindinius susisiekimo taškus visoje šalyje, miestus, greitkelius, autostradas ir valstybines sienas su kaimyninėmis šalimis“, – pranešime teigė asociacijos generalinis sekretorius Vytautas Milėnas.

„Keliai gali būti nepravažiuojami, tad asociacija „Linava“ rekomenduoja planuoti maršrutus atsižvelgiant į šiuos trikdžius, atidžiai stebėti turimų navigacijų rekomendacijas, sekti kelio ženklus bei pasilikti papildomo laiko krovinių pristatymui, informuojant partnerius užsienyje“, – pridūrė jis.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus teigė, kad šis Lenkijos ūkininkų protestas nebus nukreiptas prieš Lietuvą.

„Aš buvau Lenkijoje susitikime ir su ūkininkais sutarėm, kad neblokuotų Budzisko (buvusio Kalvarijos-Budzisko pasienio punkto – BNS), kad ten nebūtų kažkoks tarptautinis konfliktas. Jie pastūmė tą protesto akciją tolyn link Šipliškių, kas yra galbūt kokie 5 kilometrai nuo sienos, tai čia jų problema, ne lietuvių“, – BNS sakė A. Svitojus.

„Jie planavo visoje Lenkijoje daryti akcijas, nes Lenkijoje daugiau problemų yra ir su rusiškais grūdais, ir Ukrainos. (…) Jų premjeras netenkino kažko ir gali būti kelių šimtų, visų Lenkijos žiedų blokavimas rytoj, visų apsisukimų, per visą Lenkiją“, – aiškino jis.

Pasak Lietuvos policijos pranešimo, pasienyje ties buvusiu Kalvarijos kontrolės punktu dirbs daugiau pareigūnų, kurie padės valdyti transporto srautus.

„Tačiau gyventojams, į Lenkiją verslo ir asmeniais reikalais važiuojantiems transporto priemonėmis iki 7,5 tonos, rekomenduotume rinktis įvažiavimą į kaimyninę šalį per Lazdijus ar kitus alternatyvius kelius“, – teigia policija.

Kovo 7 dieną Lenkijos ūkininkai baigė šešias dienas trukusį protestą pasienyje su Lietuva – kelyje buvo tikrinamos transporto priemonės, ūkininkai žiūrėjo, ką iš Lietuvos į Lenkiją veža vilkikai. Jie nuogąstavo, kad dalis Ukrainos grūdų iš Lietuvos vėl grįžta į Lenkiją.

Šiuo keliu per parą važiuoja apie 6 tūkst. vilkikų.

Seimas – prieš siūlymą leisti sekmadieniais prekiauti alkoholiu po 15 valandos

(Irmanto Gelūno / BNS nuotr.)

Seimas nutarė nepradėti diskusijų, ar atšaukti ribojimą sekmadieniais prekiauti alkoholiniais gėrimais tik iki 15 val. 

Už tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų Seimas imtųsi, antradienį balsavo 33 Seimo nariai, prieš buvo 43, o 37 susilaikė. Tada 66 balsais prieš 49 pataisos buvo atmestos. 

Tokias pataisas siūlė septyni Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai: Andrius Bagdonas, Eugenijus Gentvilas, Virgilijus Alekna,  Arminas Lydeka, Raimundas Lopata, Romualdas Vaitkus ir Edita Rudelienė. 

Jie siūlė alkoholio prekybą sekmadieniais leisti iki 20 val., kaip ir kitomis dienomis.  

A. Bagdonas sutinka, kad pavėlinta prekyba rytais (iki 10 val.) yra pagrįsta, nes apriboja galimybes žmonėms įsigyti stipriųjų gėrimų prieš darbo pradžią.

Praėjusią liepą paskelbti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų tyrimo duomenys parodė, kad sutrumpinus alkoholio prekybos laiką sekmadieniais ir pirmadieniais rečiau fiksuojamos vyrų mirtys. Iki 2018-ųjų buvęs jų mirčių pikas sekmadieniais sumažėjo iki savaitės vidurkio, tokia pat tendencija pastebėta ir dėl mirtingumo pirmadieniais.

Alkoholio kontrolės įstatymą prieš keletą metų smarkiai sugriežtino buvusi „valstiečių“ valdžia, kai sveikatos apsaugos ministru buvo „valstietis“ Aurelijus Veryga – amžiaus kartelė, nuo kada galima vartoti alkoholį, padidinta iki 20 metų, prekybos laikas sutrumpintas nuo 10 iki 20 valandos, sekmadieniais – nuo 10 iki 15 valandos, uždrausta bet kokia alkoholio reklama.

L. Kasčiūnas: pirmas darbas naujam ministrui – sugrąžinti opoziciją į derybas dėl gynybos

(Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.)

Į krašto apsaugos ministrus siūlomas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad pirmasis naujojo Krašto apsaugos ministerijos vadovo darbas būtų grąžinti opoziciją į derybas dėl gynybos finansavimo.

„Bet kuriam naujam ministrui, kas juo taps, pirma užduotis – sugrąžinti, kalbėtis su opozicija“, – žurnalistams antradienį Seime sakė parlamentaras.

Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui pranešus apie traukimąsi iš pareigų, opozicinių partijų atstovai pirmadienį nedalyvavo Vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl papildomų gynybos finansavimo šaltinių.

Jie teigė nematantys prasmės dalyvauti tokiuose susitikimuose, kol nėra naujo krašto apsaugos ministro. Opozicija taip pat kelia klausimą dėl A. Anušausko išsakytų užuominų apie korupciją viešuosiuose Krašto apsaugos ministerijos pirkimuose.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį taip pat viešai minėjo, jog sieks įtikinti opoziciją grįžti prie derybų dėl gynybos.

L. Kasčiūno kandidatūrą į ministrus premjerė antradienį prezidentui pateikė oficialiai. Apie tai šalies vadovas ir ministrė pirmininkė planuoja kalbėtis trečiadienį.

Mažųjų koalicijos partijų atstovai sakė neprieštarausiantys premjerės pasirinkimui matyti šį parlamentarą ministru, bet pabrėžė vertybinius nesutarimus su juo žmogaus teisių klausimais.

L. Kasčiūnas pasisako už griežtą imigracijos politiką, balsuoja prieš vienos lyties asmenų partnerystę reglamentuojančius įstatymus.

„Laisvės partijai noriu pasakyti labai paprastą dalyką – ginsime visus Lietuvos piliečius, nepaisydami jų pažiūrų. Aš vadovaujuosi tokia nuostata: man kiekvienas pilietis – ar jis myli mane, ar gerbia, ar nekenčia – yra vienodai brangus“, – sakė kandidatas į ministrus.

Dalis politikų ir visuomenės veikėjų kelia klausimų ir dėl L. Kasčiūno praeities – prieš du dešimtmečius jis priklausė Lietuvos nacionaldemokratų partijai, taip pat kvietė ultradešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovus atvykti į Lietuvą.

I. Šimonytės teigimu, tai nesutrukdė Seimui patvirtinti jo NSGK vadovu, gauti leidimą dirbti su įslaptinta medžiaga.

„Jei tai būtų kažkokia problema, tai jis niekada nebūtų gavęs leidimo dirbti su slapta informacija ir nebūtų galėjęs tapti komiteto pirmininku“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys kiek anksčiau antradienį akcentavo jo pastarųjų metų įdirbį saugumo srityje ir tai, kad nuo minimų biografijos įvykių „laiko distancija yra pakankama“, jog jie nebūtų reikšmingi skiriant L. Kasčiūną ministru.

Dabartinis Krašto apsaugos ministerijos vadovas Arvydas Anušauskas, paprašius premjerei, praėjusią savaitę pranešė paliekantis pareigas.

I. Šimonytė teigė ministrui pasiūliusi trauktis dėl pernelyg mažo aktyvumo svarbiausiais pastarojo meto krašto apsaugos sistemos klausimais, tokiais kaip šaukimo į kariuomenę reforma, papildomų gynybos finansavimo šaltinių paieška, aktyviojo karių rezervo plėtimas.

Ministerija supaprastino siuntimų tvarką sergantiesiems lėtinėmis ligomis

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) supaprastino siuntimų tvarką lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikiam stebėjimui.

Kaip antradienį paskelbė ministerija, nuo šiol siuntimo ilgalaikiam stebėjimui nebereikės kreiptis į šeimos gydytoją, gydytojui specialistui nustačius ilgalaikio stebėjimo poreikį, pacientas iš karto bus registruojamas toje pačioje įstaigoje arba gaus siuntimą, jeigu ilgalaikiam stebėjimui pasirinks kitą gydymo įstaigą.

„Tokį poreikį nustatęs gydytojas specialistas sudarys einamųjų metų paciento ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo veiksmų planą ir nustatys kitos konsultacijos datą bei iki jos atliktinus diagnostinius tyrimus ir procedūras. Einamųjų metų veiksmų plane bus nurodomas gydytojo specialisto konsultacijų periodiškumas, reikalingi diagnostiniai tyrimai ir procedūros, gydymo ir kiti veiksmai“, – skelbiama ministerijos pranešime.

Anot ministerijos, kaip ir iki šiol, pradėjus ilgalaikį stebėjimą, pirmai gydytojo specialisto konsultacijai pacientas turės būti siunčiamas atlikus reikiamus tyrimus ir procedūras. Jų rezultatus gydytojas specialistas įvertins ir aptars su pacientu pirmo vizito metu.

Įvertinęs paciento sveikatos būklę, pagal poreikį paskyręs naujus tyrimus ir išrašęs reikalingus vaistus, gydytojas specialistas paskirs datą ir laiką kitai konsultacijai, į kurią pacientas jau galės atvykti be siuntimo.

SAM duomenimis, didžiausią mirštamumą lemiančios lėtinės ligos Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos. Daugiausia ilgalaikio stebėjimo paslaugų pacientams teikia oftalmologai, endokrinologai ir hematologai.

2023 metais šių paslaugų suteikta atitinkamai 40,6 tūkst., 22,6 tūkst. ir 10,7 tūkst.

Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis mažėja, bet mirė dar du žmonės

Nors sergamumas peršalimo ligomis ir gripu Lietuvoje mažėja, praėjusią savaitę nuo šios ligos mirė du žmonės, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Jo duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga mažėja penkta savaitė iš eilės.

Kovo 11–17 dienomis sergamumo šiomis ligomis rodiklis sumažėjo iki 1029,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis siekė 1125,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Epideminio sergamumo lygio, tai yra 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribos, kaip ir savaitę prieš tai, neperžengė nė viena savivaldybė.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines paguldyta 30 asmenų: 16 vaikų, du asmenys, priklausantys 18–64 metų grupei, 12 vyresnių nei 65 metai ir viena nėščioji. Intensyviosios terapijos skyriuose gydyti du asmenys, iš jų vienas vaikas.

NVSC duomenimis, užregistruoti du mirties nuo gripo atvejai – Vilniaus ir Kauno apskrityse.

Asmenys priklausė 70–79 metų ir 60–69 metų grupėms, nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo, turėjo lėtinių ligų.

Iš viso šį sezoną nuo gripo mirė 25 žmonės. Panašus mirčių skaičius (26 mirtys) registruotas tik 2018–2019 metais.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo COVID-19 praėjusią savaitę taip pat mirė du žmonės.

Baigiasi dalyvių registracija Europos Parlamento rinkimams, registruota 19 partijų

Pirmadienį baigiasi politinės kampanijos dalyvių registracija dalyvauti birželio 9 dieną vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą (EP).

Kaip pirmadienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), baigiantis politinės kampanijos dalyvių registracijai dalyvauti  rinkimuose į Europos Parlamentą, yra registruotos 19 politinių partijų. Paskutinę registracijos dieną sąrašą papildė dvi politinės partijos – „Lietuvos sąrašas“ ir „Jaunoji Lietuva“. Komitetų nėra registruota. 

Pirmadienį taip pat pradedamas pareiškinių dokumentų pateikimas – kiekviena politinė partija, kelianti kandidatų sąrašą, jau turi būti sumokėjusi 8995 eurų rinkimų užstatą.

2019 metais vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo 16 kandidatų sąrašų, iš kurių europarlamentarų mandatus gavo septynių sąrašų atstovai.

Kiekviena rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujanti politinė partija ar koalicija gali kelti kandidatų sąrašą, kuriame yra ne mažiau kaip penki ir ne daugiau kaip 22 kandidatai – ne daugiau kaip dvigubai tiek, kiek Lietuva renka atstovų į EP. 

Kaip pranešė VRK, pirmąją pareiškinių dokumentų teikimo dieną iki vidurdienio VRK jų jau buvo sulaukusi iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio kandidatų. Šiuos dokumentus partijų keliami kandidatai gali teikti iki balandžio 5 dienos darbo laiko pabaigos.

Po to, kai bus pateikti pareiškiniai dokumentai, kandidatuojančių politinių partijų atstovai turės surinkti 10 tūkst. jų dalyvavimą rinkimuose palaikančių rinkėjų parašų.

Šis reikalavimas netaikomas toms partijoms, kurios yra dalyvavusios paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose ir jų metu surinkusios daugiau negu 10 tūkst. rinkėjų balsų. 

Anot VRK, iš šiuo metu užsiregistravusių politinės kampanijos dalyvių, rinkėjų parašus rinkti reikės 10-čiai partijų. 

Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 6–9 dienomis Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Lietuva penkerių metų kadencijai į EP rinks 11 narių.

Pradedama griežiau kontroliuoti rusiškų grūdų importą

Pirmadienį pradeda veikti griežtesnė į Lietuvą iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė – bus tikrinamas kiekvienas įvežamos produkcijos vagonas ar transporto priemonė – tiek skirti Lietuvos rinkai, tiek eksportui per Klaipėdos uostą.

Artimiausiu metu bus priimti nauji sprendimai dėl dar griežtesnės kontrolės – tuomet bus tikrinama ir per Lietuvą vežamų grūdų kilmė, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

„Žemės ūkio ministerija, reaguodama į gautą informaciją apie galimai Rusijos per Baltijos jūros uostus realizuojamus iš okupuotų teritorijų nusavintus grūdus, skubiai ėmėsi priemonių griežtinti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę“, – pranešime sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Į padidintos rizikos šalių sąrašą įtrauktos Rusija, Baltarusija, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrė, Rusijos aneksuotas Krymas ir kitos okupuotos Ukrainos teritorijos bei okupuoti Sakartvelo Abchazijos ir Cchinvalio regionai.

Produkcija bus tiriama dėl pesticidų likučių, mikotoksinų, metalų (švino, kadmio). Kiek vėliau bus pradėti tyrimai ir produkcijos kilmei nustatyti.

Nauja priemonė bus pristatyta ir Latvijai – per šią šalį tranzitu iš Rusijos pervežami keliolika kartų didesni grūdų kiekiai nei per Lietuvą.

Leidus prekiauti pasibaigusio galiojimo maisto produktais, jų prekybininkai nesiūlo

(E. Ovčarenko / BNS nuotr.)

Nuo šių metų Lietuvoje leidžiant prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais, pavyzdžiui, miltais, kruopomis, kava, prekybininkai tokių produktų pirkėjams iki šiol nesiūlo, rašo portalas lrt.lt. 

„Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė teigia, kad šiuo metu neturi planų pardavinėti produktų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs, bet jie dar yra tinkami vartoti. 

Likusius maisto produktus, kurių su nuolaidomis neįsigijo pirkėjai ir kuriuos vis dar saugu vartoti, prekybos tinklas atiduoda labdaros organizacijoms.

„Prekybai ir žmonėms nebetinkamus vartoti maisto produktus atiduodame ūkininkams, kurie jais šeria gyvulius, paukščius arba atliekas kompostuoja. Taip pat dalį produktų atiduodame perdirbti į biodujas“, – aiškina R. Gecevičiūtė.

Lidl Lietuva“ prekių, pasibaigus jų tinkamumo vartoti terminui, nepardavinėja. Sprendimo prekiauti tokiomis prekėmis „Norfa“ irgi nėra priėmusi.

„Iki“ sako, kad svarsto, kaip galėtų atrodyti tokių produktų pardavimas ateityje, o „Aibė“ šiuo metu vykdo pasirengimo darbus prekybai pratęsto galiojimo prekėmis.

Iš Rusijos nesitraukiantys „Vičiūnai“ daro politinę žalą – G. Nausėda

(Eriko Ovcarenko / BNS nuotr.)

Iš Rusijos iki šiol nesitraukianti Kauno mero šeimos valdoma „Vičiūnų“ grupė daro ne tik reputacinę, bet ir politinę žalą, o pats Visvaldas Matijošaitis šioje situacijoje yra pažeidžiamas, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Šalies verslas pirmiausia turi pats labai gerai suvokti, kokią didžiulę reputacinę ir politinę žalą daro nepasitraukdamas iš Rusijos“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ penktadienį sakė G. Nausėda.

Anot jo, nors politiniai vertinimai dėl grupės veiksmų „buvo duoti ne kartą, „Vičiūnai“ toliau randa argumentų, kad jie negali tinkamai pasitraukti, nes tai reikštų labai didelius nuostolius“, o kita pusė naudojasi tokiu jų pažeidžiamumu.

„Bet aš manau, kad pirmiausia jie turi suprasti, kad kuo ilgiau jie ten bus, tuo didesnis nuostolis bus ne tik pačiai šaliai, bet ir jiems patiems. Labai norėčiau tikėtis, kad vis dėlto greitu laiku tie sprendimai bus padaryti (…) – pasitraukti iš Rusijos rinkos“, – pridūrė G. Nausėda.

Jis taip pat tvirtino turintis informacijos, kad „ten procesai vyksta“, tačiau tuo naudojasi kita pusė.

„Aš manau, kad taip, – tvirtino prezidentas, paklaustas, ar nemano, kad V. Matijošaitis dėl to yra pažeidžiamas. – Bet Kauno meras yra išrinktas Kauno žmonių, reiškia, jis yra Kauno meras su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.“

„Aš manau, kad jis yra pažeidžiamas pirmiausia todėl, kad jis kiekvieną dieną turi aiškintis žmonėms, kurie kelia klausimų, teisėtų, pagrįstų klausimų, ir į tuos klausimus neranda atsakymo, nes iš esmės šiuo metu ir sunku į juos atsakyti“, – aiškino prezidentas.

Ukraina sausį įtraukė „Vičiūnų grupę“ į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą, nes ji tęsia veiklą Rusijos rinkoje.

„Vičiūnų grupės“ savininkai nuo 2022 metų pavasario, kai Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje, teigia bandantys parduoti verslą Kaliningrado srityje, tačiau kol kas nesėkmingai.

LRT šią savaitę skelbė, kad „Vičiūnų“ grupės gamykla „Vičiunai-Rus“ Sovetske susitikimuose su Kubos atstovais pernai atstovavo Rusijos maisto pramonei. 

Lietuvos valdžios atstovai sako smerkiantys tokį įmonės sprendimą ir žada siekti, kad „Vičiūnų“ grupei nebūtų leista dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Prezidento reitinguose lyderiu išlieka G. Nausėda – Delfi/Spinter tyrimų apklausa

(Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.)

Jei prezidento rinkimai vyktų šį savaitgalį, didžiausio gyventojų palaikymo sulauktų dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, rodo penktadienį paskelbta portalo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa.

Jos duomenimis, vasarį už jį būtų balsavę 28,5 proc. apklaustųjų. Tai aukščiausias G. Nausėdos rezultatas nuo 2022 metų spalio mėnesio, kai šie reitingai pradėti fiksuoti. Sausį šis skaičius siekė 23,5 procento.

Artimiausias dabartinio prezidento varžovas, kaip rodo apklausa, yra advokatas, nepriklausomas kandidatas prezidento rinkimuose Ignas Vėgėlė. Už jį balsuotų 13,4 proc. respondentų. Sausį tokių buvo 12,2 procento.

Tarp varžovų ir dabartinė premjerė, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė Ingrida Šimonytė, ją palaikytų 12,8 proc. (sausį 10,9 proc.) apklaustųjų.

Toliau rikiuojasi Seimo Mišrioje narių grupėje dirbantis Remigijus Žemaitaitis su 4,7 proc. palaikymu (sausį 3,3 proc.), valdančiosios Laisvės partijos iškeltas teisininkas Dainius Žalimas su 4,3 proc. palaikymu (4,1 proc.), buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus su 3 proc. palaikymu (1,7 proc. sausį).

Lentelę užbaigia opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltas kandidatas į prezidentus, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su 2,6 proc. palaikymu (sausį 2,8 proc.).

Į šį sąrašą įtraukti Zenonas Andrulėnas, Giedrimas Jeglinskas, Gintautas Kniukšta, Andrius Mazuronis, Arūnas Rimkus, Eduardas Vaitkus surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų. Šis sudėtinis rezultatas atsispindi ir grafoje „kitas kandidatas“.

Už kitą kandidatą vasarį būtų balsavę 7,5 proc. apklaustųjų, nebalsuosiantys sakė 8,1 proc., o atsakymą „nežinau“ rinkosi 15,1 proc. respondentų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atlikta 2024 metų vasario 18–25 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1017 respondentų. Taikytas kombinuotas apklausos metodas – telefoninės apklausos būdu ir internetu.

Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: