Nors Lietuva neturi senų ir gilių vyndarystės tradicijų, tačiau pas mus atsiranda entuziastų, kurie imasi plėtoti šį gurmanišką amatą ir tikisi, jog lietuviški vynai po tam tikro laiko pagal savo kokybę stovės šio gėrimo gurmanų lentynose šalia tradiciškai populiarių prancūziškų, itališkų ar ispaniškų vynų.
Viena iš tokių entuziastų – Alytaus rajone veikianti mažoji bendrija „Miella“, jau kelerius metus iš įvairių Lietuvoje augančių vaisių ir uogų gaminanti net 28 rūšių originalų lietuvišką vyną. Dzūkijos vyndariai jau pasodino ir vynuogių giraitę, kuri netrukus leis alytiškiams gaminti ir vynuogių vyną.
Nusprendė įkurti šeimos gamyklėlę
Vyndarių vadovas Marijus Jakinevičius pasakojo, jog vynas jau seniai buvo gaminamas jų šeimoje, tačiau nedideliais kiekiais, savo reikmėms. Kai prasidėjo pandemija, susirinko šeima, pasitarė ir nusprendė, kad reikia legalizuoti šį verslą – gaminti vyną ne tik sau, bet ir kitiems. O bendrijos pavadinimą sukūrė sudėliodami visų šešių šeimos narių vardų pirmąsias raides į vieną žodį – „Miella“.
„Nebuvo tikslo daryti iš to verslą, tai buvo mūsų hobis. Gaminome pagal šimtamečius šeimos receptus, mūsų vynai buvo įtraukti į tautinį paveldą. Svainio šeima taip pat gamino vyną, tai suėjome į krūvą ir pavertėme tai į nedidelę šeimos gamyklėlę“, – pasakojo Marijus.
Kadangi Lietuvoje vyndarystės tradicijų nėra, tai nebuvo iš ko mokytis, todėl Dzūkijos vyndariai šio amato gudrybių mokėsi įvairiuose kursuose, vyno gamybos paslapčių sėmėsi užsienyje. Vakarų šalyse įsigijo mažoms įmonėms skirtą modernią vyno gamybos įrangą, su kuria per metus dabar pagamina iki 12 tonų vyno. Lietuviško vyno gamintojai turi įsirengę ir nedidelę laboratoriją, kur testuoja žaliavas.
Gamina ir pomidorų vyną
Pasidomėjus, iš ko dzūkai gamina vyną, Marijus sakė, jog vyną gamina iš visų Lietuvoje augančių vaisių ir uogų – obuolių, serbentų, šaltalankių, vyšnių, bruknių, spanguolių. Alytiškiai sako, jog daug eksperimentuoja ir atranda naujų skonių.
„Esame vieninteliai Europoje, gaminantys vyną iš pomidorų. Jo gamybos technologija labai panaši į vynuogių vyno gamybą. Vaisius ir uogas perkame iš Lietuvos ūkininkų. Mes priimame tuos vaisius ar uogas, kurių dėl netinkamos prekinės išvaizdos nepriima prekybos centrai. Gerai ir mums, ir ūkininkams“, – sakė Marijus.
Jis džiaugėsi prie vyninės pagal bavarišką technologiją pasodintu vynuogynu, kurio uogos jau šiemet pavirs į vyną.
Pasidomėjus, kiek laiko užtrunka vyno gamybos procesas, Marijus sakė, jog tai netrumpas laikas.
„Uoga subręsta, fermentacija vyksta iki mėnesio, paskui skaidrinimai ir brandinimai. Pavyzdžiui, vyšnių vynas, apdovanotas aukso medaliais, brandinamas su amerikietiškais ąžuolais mažiausiai pusę metų. Yra ir jaunas vynas, kuriam užtenka ir pusantro mėnesio. Labai skiriasi brandinto ir jauno vyno skoniai“, – pasakojo vyndarys.
Paklaustas, nuo ko priklauso vyno stiprumas, Marijus atsakė, jog alkoholio kiekį lemia cukraus kiekis, nes, sąveikaudamas su mielėmis, cukrus virsta alkoholiu.
„Mūsų lietuviški vaisiai ir uogos neturi tiek cukraus, kiek turi Pietų kraštų uogos, todėl, kad pasigamintų reikiamas kiekis alkoholio, mes turime pridėti cukraus. Pridėdami mažiau ar daugiau cukraus, mes galime koreguoti vyno stiprumą“, – paaiškino Marijus.
Keičia požiūrį į lietuvišką gėrimą
Kalbėdamas apie Dzūkijos vyno vartotojus, Marijus pripažino, jog lietuvišką vyną labiausiai mėgsta per trisdešimt metų perkopę žmonės.
„Tai žmogus nuo 30 metų, mėgstantis vynus, tai vynui subrendęs žmogus, kuriam nereikia kokteilio. Jis žino, kad vynas natūralus, kitą dieną tikrai neskaudės galvos. Mūsų vynus perka Lietuvos restoranai, patenkantys į šalies geriausiųjų trisdešimtuką. Kartu su žinomu virtuvės šefu Deivydu Praspaliausku sukūrėme desertinį vyną, kurį jis pilsto per prestižines degustacines vakarienes“, – pasakojo Marijus.
Paklaustas, ar nejaučia klasikinių užsienio vynų konkurencijos, Marijus sako, jog bando keisti tautiečių požiūrį į lietuvišką vyną.
„Žmonių susiformavęs požiūris lietuviško vyno atžvilgiu nėra labai geras, daugelis kaime kažkada ragavo naminio vyno, kuris dažniausiai nepalikdavo gero įspūdžio. Kai kas bando lyginti lietuviško ir užsienietiško vyno kainą. Reikia pripažinti, kad pas mus valstybė iš vyndario paima apie 45 proc. mokesčių, todėl mums kaina sunku konkuruoti su kitomis valstybėmis, kur mokesčiai mažesni. Kai duodame ragauti mūsų pagamintą vyną, sakome, kad jis buvo čempionate pas lenkus, varžėsi kartu su kitų šalių vynais ir buvo padėtas į tą pačią lentyną su vokiečių, prancūzų ar italų vynais. Mes gavome tokį patį medalį. Reikia laiko, tikiu, kad situacija pasikeis“, – įsitikinęs Marijus.
Siekia geografinės kilmės nuorodos
Alytiškis pripažįsta, kad lietuviško vyno marketingo klausimas yra labai skausmingas, nes lietuvišku vynu negalima prekiauti mugėse, dažniausiai žmonės apie dzūkų vyną sužino iš lūpų į lūpas, per socialinius tinklus.
„Yra vilties, kas situacija keisis, nes planuojama svarstyti įstatymo pakeitimą, kad iki penkiolikos proc. alkoholio vynu būtų leista prekiauti mugėse jau nuo šio birželio 1 d. Įmonės galės pirkti lietuvišką vyną reprezentacijai, galės vežti dovanų užsieniečiams, dabar tai draudžiama. Keista, bet juk mes, gamindami pomidorų vyną, nenugirdysime Lietuvos“, – ironizavo Marijus.
Šiuo metu Lietuvoje yra 13 vyndarių, bet daugelis gamina vienos rūšies vyną, o tokių kaip „Miella“, gaminančių kelių rūšių taurųjį gėrimą, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Marijus pasigyrė, jog netrukus atidarys keturiolika metų išlaikytą pienių vyną, todėl jam labai įdomu, kokį skonį jis bus įgavęs.
Alytiškis vyndarys į ateitį žvelgia optimistiškai, nes mato vyno verslui atsiveriančias perspektyvas.
„Mes pirmieji Lietuvoje sertifikavome savo vynuogyną, esame pirmieji sertifikuoti vyno gamintojai Lietuvoje, o savo vynuogynui parengėme dokumentus gauti saugomos geografinės kilmės nuorodą. Tai reiškia, kad Baltijos šalyse ir Lenkijoje nėra tokio dalyko. Jei viskas pavyks, būsime pirmieji, gavę tokią nuorodą, bet tam reiks ir Briuselio palaiminimo. Jei tai pavyks, tai būsime pirmieji, įrašę Alytaus rajoną į vynuogių pasaulio žemėlapį, tada su vynuogių vynu keliausime į pasaulio vyno rinką“, – optimistiškai pokalbį užbaigė Marijus.