Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tarp kurių yra ir anglies dvideginis, 2022 m. išmesta į atmosferą per 19,3 mln. tonų, nors ir 4,1 proc. Mažiau nei 2021 m. Tarp didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų sektorių yra transporto pramonė su net 31 % ir energetikos pramonė su 29 %. Nors transporto pramonės dujų išmetimas sumažėjo 1,8 %, o energetikos net 6,6 % lyginant su 2021 m., tačiau tikslas visada yra sumažinti. Kelių transportas laikomas taršiausia transporto pramonės sritimi su net 95 % lyginant su kitais transporto šakomis kaip aviacija, geležinkeliai bei vandenų transportas. Daugiausia taršos fiksuojama tarp lengvųjų automobilių, kur taršos rodikliai sudaro 60 %. Nuo jų kiek atsilieka sunkiasvoriai automobiliai su 36 %. Lietuva yra įsipareigojusi Paryžiaus klimato kaitos susitarimu sumažinti 40 % taršos kiekį iki 2030 m. palyginti su 1990 m. Matant tokią statistiką Lietuvos fronte tikrai nekyla šypsena.
Tiesa, gyventojų skaičiui mažėjant vis gi dar stebima, kad ganėtinai nemaža dalis gyventojų vairuoja neprižiūrėtus automobilius, kurie išmeta didelį anglies dvideginio kiekį į atmosferą bei automobilių kiekis kasmet auga, o su juo, žinoma, ir anglies dvideginio kiekis. Viešojo transporto plėtra, infrastruktūros atnaujinimas, elektromobilio įkrovimo stotelių plėtra, lengvatos įsigyjant elektromobilius, geležinkelių elektrifikavimas, transporto pralaidumo didinimas, dviračių takų plėtra, darnios judumo kultūros ugdymas – tai tik dalis priemonių, kurias taiko Lietuva kovodama su šiltnamio efektą sukeliančių dujų tarša. Valstybė atkreipia dėmesį į problemas ir bando jas spręsti, o kartu su ja, mes, vairuotojai, pakeisdami kasdienius įpročius, galime prisidėti prie darnesnio rytojaus. Be minėtų būdų, jau senokai, bene 20 amžiaus pabaigoje pradėtas minėti ir integruoti ekologiška, kitaip tariant efektyvi, vairavimo praktika.
Jei vairuojate automobilį ir laikėtės vairuotojo teises 15 metų laikotarpyje, tikrai teko apie tokią praktiką girdėti. Lietuvoje nuo 2014 m. ši praktika yra taikoma ir oficialiai integruota į B kategorijos vairuotojų mokymu ir egzaminus, tad šiuo metu nežinodami bendrųjų ekovairavimo principų nė neišlaikytumėte vairavimo egzamino. Svarbiausias šios praktikos principas, primena specialistai iš https://www.carone.app, yra atsižvelgimas į eismo sąlygas, jų srautą ir prisitaikymą prie jo, kad būtų sunaudota kuo mažiau kuro, būtų mažiau išmetama anglies dvideginio į atmosferą, padidėtų eismo dalyvių ir aplinkos saugumas bei mažiau „dėvėtųsi“ transporto priemonė. Svarbiausia, kad šie principai tinka vairuojant bet kokį automobilį, bet kokio amžiaus vairuotojui, bet kurioje pasaulio vietoje.
Žvelgiant per aplinkosaugos prizmę, sumažėjusios degalų sąnaudos šios ekologiško vairavimo praktikos dėka, sumažina ir išmetamų dujų, t.y. ir anglies dvideginio, kiekį, kas ir būtų pirminis aplinkosauginis tikslas. Jei pridėtume ir alternatyvaus kuro panaudojimą, tad taršos sumažėjimas šokteltų dar didesniu procentu. Statistiškai, vairavimo mokyklos mokiniams baigus mokymus stebimas 5–25 % kuro sumažėjimas priklausomai nuo individualių įgūdžių, o ilgalaikėje perspektyvoje pasiekiamos 7-8 % mažesnės degalų sąnaudos. Palyginimui priešingai, agresyvus vairavimas, kuris gali būti apibūdinamas „minimu iki dugno“, t.y labai greitu pajudėjimu iš vietos, greičio palaikymo nestabilumu, staigaus stabdymo ir „lėkimo“ karusele, nuvažiuojamą atstumą, kitaip tariant kilometražą, su tuo pačiu kuro kiekiu gali sumažinti nuo 15 iki 30 procentų greitkelyje ir atitinkamai eismo sraute, kuriame dažnai tenka pristabdyti, pavyzdžiui miestuose prie šviesoforų – nuo 10 iki 40 procentų. Šie skaičiai tikrai turėtų, jei ne įtikinti, tai bent jau priversti susimąstyti apie mūsų vairavimo stilių ir rinktis labiau subalansuotą žmonėms ir aplinkai.
Be kita ko, ekonominė nauda gaunama papildomai dar ir iš automobilio tausojimo. Išlaikytas, prižiūrėtas automobilis mažiau teršia aplinką išmetamosiomis dujomis. Taip pat jo remontas gali netiesiogiai prisidėti prie anglies dvideginio taršos, nes greičiausiai priemonės ir procesai remontai reikalauja gamybos procese išmesti tam tikrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Taip pat ekonomiška ir tai, kad išlaikytu automobiliu nuvažiuosime didesnį kilometrų skaičių, o draudimas mums gali atsieiti pigiau.
Pratęsiant mintį apie pigesnį draudimą, galime atsižvelgti ir į mažesnį eismo įvykių skaičių. Praktikuodami ekovairavimą mes sukuriame saugesnes sąlygas eismo dalyviams ir aplinkai, kas taip pat naudinga mūsų nervinei sistemai ir darbingumo palaikymui. Juk jei vairuosime ramiau, labiau sutelkę dėmesį ir labiau derindamiesi prie eismo sąlygų, mažiau pateksime į avarines situacijas, tad ir drausdamiesi automobilį, mokėsime mažiau, dirbsime efektyviau ir gyvenimas atrodys kur kas spalvingesnis.
Pagrindiniai patarimai kaip pritaikyti praktikoje ekovairavimą:
- Vienas iš prioritetų – jei įmanoma, rinktis tokį maršrutą, kur mažiausiai reiktų stabdyti, lėtėti-greitėti, ilgai stovėti vietoje, nes kiekvienas pajudėjimas – automobilio pasipriešinimas gravitacijai išnaudoja didesnį degalų kiekį, nei pastovus važiavimas vienu, tolygiu greičiu ar iš inercijos. Taip sumažinsite degalų ir išmetamųjų dujų kiekį.
- Rinkitės ramų, subalansuotą vairavimą, o ne agresyvius veiksmus, jei tai ne avarinė situacija. Tai apima ir agresyvų stabdymą. Kaip minėjome prieš tai, po to reikia daugiau degalų pajudėti iš vietos. Bet be to, įkaisdamos dėvisi stabdžių kaladėlės arba naudojama nereikalingai ABS stabdymo sistema. Taip pat daugiau dėvisi ir automobilio padangos.
- Svarbu reguliuoti savo greitį. Kanados vyriausybės teigimu, tyrimais nustatyta, kad kuro sąnaudos gali padidėti net iki 20 %, jei jūs kas 18 sekundžių greitį keisite nuo 75 iki 85 kilometrų per valandą. Šiam tikslui galite pasitelkti automatinę greičio (kruizo) kontrolę, jei tokia įdiegta automobilyje. Bei naudinga važiuojant į įkalnę leisti greičiui sumažėti, o nuo kalno – vėl grįžti į reikiamą.
- Jei ketinate stovėti vienoje vietoje daugiau nei 10 sekundžių (turbūt visi atsimename ilgesingą žvilgčiojimą į traukinio bėgius pro automobilio langą) – užgesinkite variklį, nes daugiau kuro išnaudosite stovėti 10 sekundžių vietoje, nei užgesinę ir vėl užvedę automobilį.
- Dažnai vasaros metu prisikrauname į bagažines įvairaus stovyklavimo inventoriaus taip padidindami automobilio svorį. Pergalvokite, ar tikrai reikalinga važiuojant ne darbo dienomis bagažinėje vežiotis stovyklavimo kėdes, grilių, palapinę, o gal dar ir kitus sunkius daiktus? Kuo automobilis sunkesnis, tuo daugiau pasipriešinimo sukuriama judėti iš vietos, tad tuo daugiau kuro reikės, kad išjudinti automobilį, o mūsų tikslas – mažesnės kuro sąnaudos ne tik mūsų piniginės storumui, bet ir darnesnei, švaresnei aplinkai su mažesniu išmetamųjų dujų kiekiu.
Žinoma, niekas nesedės Jums už nugaros ir „neburbuliuos“, kad nenuėmėte kojos nuo akseleratoriaus norėdami pristabdyti, o nuspaudėte smarkiau stabdžius, bet tikimės, kad iš tiesų įžvelgę naudą ir supratę, kad subalansuotas vairavimas Jums ir kitiems tarnauja įvairiapusiškai, pakeisite savo agresyvius ar kitaip, galbūt visai nesąmoningai, pasirinktus neefektyvius vairavimo įpročius vis daugiau kartų praktikuodami ekovairavimą.