Užmirkusiose Giraitės miško pelkutėse jau pastebėtas besimaitinantis juodasis gandras: čia jo namai. Šiam paukščiui svarbiausia – ramybė.
Dauguma baltųjų gandrų jau sugrįžo iš šiltųjų kraštų. Džiugi žinia, kad į netoli Lazdijų besiglaudžiantį Giraitės mišką antrą Velykų dieną sugrįžo ir itin retas paukštis – juodasis gandras. Sugrįžo į savo mišką, į savo namus, į pernykštį lizdą. Pernai šiame lizde juodųjų gandrų pora sėkmingai išperėjo net 4 mažylius. Tikimasi, kad ir šie metai bus ne mažiau sėkmingi juodiesiems gražuoliams. Pažymėtina, kad tai vienintelė žinoma perinti juodųjų gandrų pora Lazdijų rajone.
Šiemet jie sugrįžo panašiu metu kaip ir kasmet – pirmomis balandžio dienomis. Džiugu vietiniams sulaukti juodųjų gražuolių, mat dar prieš ketverius metus dėl keturratininkų mėgėjų keliamo triukšmo juodieji gandrai čia neperėjo. Anot vietos gyventojų, pastaraisiais metais keturratininkai mažiau triukšmauja, tapo kultūringesni, supratingesni gamtai, nesibrauna į atokias miško buveines paukščių perėjimo metu. Džiugu, kad miške beveik neliko šiukšlių, miško lankytojai ir svečiai, keliaujantys miško taku, patys išsineša ir savo, ir kitų paliktas šiukšles, butelius.
Juodieji gandrai – tikri miško slapukai, visai netrokštantys žmogaus draugijos, labai saugosi žmogaus, jo vengia ir yra nepaprastai jautrūs garsams, tad didelis džiaugsmas, jog jie sugrįžo vėl ir pripažino Giraitės mišką savo namais: pernai išperėję jauniklius, šiemet vėl perės. Balandžio–gegužės mėnesiai yra patys svarbiausi šiems retiems paukščiams, mat jie krauna lizdus, peri, tad šiuo metu yra nepaprastai jautrūs bet kokiems trikdžiams: žmonių lankymuisi arti lizdų, transporto keliamam triukšmui. Dėl menkiausio triukšmo jie gali net palikti lizdą ir neperėti. Todėl renkasi šie sparnuočiai lizdus miško tankmėje, kur retai kas koją įkelia. O ir pamatyti šį retą įspūdingą paukštį laimė tenka toli gražu ne kiekvienam. Ornitologai sako, kad juodųjų gandrų populiacija auga labai lėtai. Manoma, kad Lietuvoje jų gyvena apie 400. Anot specialistų, pagrindinė juodųjų gandrų populiacijos sumažėjimo priežastis – medžių kirtimas ir senų miškų naikinimas.
Juodieji gandrai maitinasi šalia gyvenamų vietų esančiuose vandens telkiniuose. Šiemet Giraitėje vandens lygis šiek tiek labiau nukritęs nei pernai, bet tikimasi, kad juodieji gandrai susiras sau pakankamai maisto.
Šis vienišius ir slapukas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas dar 1976 metais, jis įrašytas ir į Europos Sąjungos paukščių direktyvos labiausiai pažeidžiamų rūšių sąrašą. Juoduosius gandrus saugo Berno ir Bonos konvencijos.
Ir dar apie vieną dzūkų taip mylimą padarėlį. Metelių regioninio parko specialistai praneša, kad vasariški orai jau pažadino ir balinius vėžliukus. Norintiems pamatyti šį retą roplį pataria nepražiopsoti vėžliukų išlydėtuvių, nes į Kauną, į Lietuvos zoologijos sodą, buvo išvežta apie 100 išsiritusių vėžliukų, sėkmingai peržiemoję, jie sugrįš gimtinėn birželio viduryje.
Įsibėgėjantis pavasaris Žuvinto apylinkėse – taip pat įspūdingas. Čia tikras paukščių rojus: vienos praskrendančių paukščių rūšys keičia kitas, kaskart pasitinka vis nauji balsai. Specialistai sako, kad šiemet kai kurie sparnuočiai parskrido net pora savaičių anksčiau nei įprasta.