Lietuvos savaitė

Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.

Policija nustatė iš bažnyčios dvi žvakides pavogusį Lazdijų gyventoją

Alytaus apskrities policija skelbia nustačiusi vyrą, kuris iš bažnyčios pavogė dvi žalvarines 400 eurų vertės žvakides.

Kaip antradienį pranešė policija, apie Dainavos gatvėje padarytą nusikaltimą pirmadienį pranešė klebonas, jis pastebėjo, kad bažnyčioje trūksta dviejų žalvarinių žvakidžių.

Dar tą patį vakarą Lazdijų rajono policijos komisariato pareigūnams pavyko nustatyti žvakides iš bažnyčios pavogusį gyventoją, šios buvo rastos vyro namuose.

Kaip skelbia policija, 67 metų Salų kaimo gyventojas teisėsaugai yra gerai žinomas, vyras ne kartą teistas už panašius nusikaltimus ir baustas administracine tvarka.

Lazdijų policija atlieka tyrimą dėl vagystės.

Seimas dėl alkoholio prekybos bei reklamos atlaisvinimų balsuos vėliau

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, liberalizuojantiems alkoholio prekybą bei reklamą: už balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 20, o susilaikė 17. 

Dabar maždaug tris mėnesius teks laukti, kol pataisos bus notifikuotos Briuselyje, o tada Seime vyks galutinis balsavimas. 

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė teigė, kad pataisos sukurs geresnes sąlygas tautai nugirdyti, o socialdemokratas Algirdas Sysas tikino, kad pablogės alkoholio vartojimo rodikliai.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė anksčiau yra sakiusi, kad alkoholio rinkos reguliavimas keičiamas nežymiai: sumažinama verslo administracinė našta, pagerinamos verslo sąlygos.  

Jei pataisas Seimas priims, mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose būtų galima prekiauti iki 15 laipsnių stiprumo alkoholiu, o ne tik alumi ir sidru iki 7,5 laipsnio, kaip yra dabar ir todėl neleidžiama prekyba ir silpnais alkoholiniais kokteiliais, vynu, putojančiu vynu, likeriais, midumi.

Pataisomis taip pat švelninamos licencijų prekiauti alkoholiu sąlygos – siūloma jų neišduoti, kol teistumas neišnykęs, nes iki šiol teisti asmenys jų negalėjo gauti. 

Taip pat siūloma panaikinti dalį vienkartinių prekybos alkoholiu licencijų rūšių, vietoj devynių įvedant tris – pagal gėrimų stiprumą. Dabar penkios licencijos yra vienkartinės, išduodamos prekybai įvairiuose renginiuose ir mugėse.  

Siūlo įteisinti alkoholio dovanojimą reprezentacijai, sudaryti palankesnes konkurencines sąlygas prekybininkams, parduodantiems skirtingus gėrimus renginiuose.

Alkoholio reklama nebūtų laikoma interneto platformose, pavyzdžiui, „Bolt Food“, „Wolt“ skelbiama su alkoholiu susijusi informacija, be to, siūloma reklama nelaikyti ir informacijos apie maisto ir alkoholinių gėrimų derinimo rinkinius, įmonių gautus apdovanojimus, gėrimų gamybos technologijas, tradicijas.

Šiuo metu galioja absoliutus alkoholio reklamos draudimas, todėl galima skelbti tik informaciją apie ženklinimą, kilmės šalį ar gamintoją. Ši informacija skelbiama tik oficialiose gamintojų ir prekiautojų svetainėse. 

Taip pat siūloma leisti organizuoti degustacijas alkoholio gamybos patalpose. Šiuo metu degustacijos yra leistinos tik mugėse ir parodose. 

A. Bilotaitė dėl G. Nausėdos pranešimo apie L. Volkovo užpuolikus kreipėsi į prokurorus

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Prezidento Gitano Nausėdos veiksmų, šiam praėjusią savaitę viešai paskelbus apie sulaikytus rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus.

Prezidentūra A. Bilotaitės veiksmus pavadino neatsakingais.

Ministrė prašo įvertinti, ar šalies vadovas, paskelbdamas šią informaciją, nepažeidė įstatymo.

„Prezidento veiksmus vertinu kaip neatsakingą kalbėjimą, kuris pakenkė Lietuvos ir Lenkijos pareigūnų tarpusavio pasitikėjimui, o taip pat galėjo pakenkti ikiteisminiam tyrimui. Siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes ir įvertinti, ar nebuvo padaryta pažeidimų viešinant šią jautrią informaciją be bylą kontroliuojančio prokuroro leidimo, kreipiausi į Generalinę prokuratūrą“, – antradienį išplatintame VRM pranešime cituojama A. Bilotaitė.

Anot jos, svarbu išsiaiškinti aplinkybes, kad „tokia ydinga praktika, kai politikai komentuoja tyrimus pirma pareigūnų, nesikartotų“.

Prokuratūros prašoma įvertinti, ar Prezidento veiksmuose nėra nusikaltimo dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo.

Prezidento komunikacijos grupė BNS pateiktame atsakyme nurodė, kad „ministrės kreipimąsi vertiname kaip neatsakingą veikimą ir politikavimą artėjančių rinkimų fone“.

„Ar ir Donaldą Tuską irgi įrašė į tų, kuriuos ketina patraukti atsakomybėn?“ – žurnalistams Vilniuje antradienį pareiškė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Jis turėjo omenyje Lenkijos ministrą pirmininką, praėjusią savaitę taip pat pranešusį apie sulaikytus su L. Volkovo išpuoliu susijusius asmenis.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą asmeniui, iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo atskleidusiam ikiteisminio tyrimo duomenis, gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Kalėjime šių metų pradžioje mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas buvo užpultas kovo 12-osios vakare Vilniuje, automobilyje netoli savo namų.

Apie dviejų užpuolikų sulaikymą Lenkijoje G. Nausėda viešai paskelbė praėjusį penktadienį, o pati sulaikymo operacija vyko balandžio 3 dieną.

Apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą pirmasis pranešęs G. Nausėda sulaukė kritikos, kad galėjo pakenkti tebevykstančiam tyrimui, tačiau Prezidentas dar praėjusią savaitę pareiškė, jog taip nėra ir tai buvo kruopščiai vertinta prieš viešinant informaciją apie įvykius.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas antradienį „Žinių radijui“ sakė, kad Varšuva praėjusią savaitę leido pranešti apie įtariamų L. Volkovo užpuolikų sulaikymą, o Lietuvos teisėsauga apie tai nebuvo įspėta, nes pastaruoju metu aktyvūs tyrimo veiksmai vyko tik Lenkijoje.

Seimas svarstys, kaip skatinti pluoštinių kanapių perdirbimą ir eksportą

Seimas imasi pataisų, kurios sudarytų sąlygas aktyviau prekiauti ir eksportuoti pluoštines kanapes. Jos būtų naudingos mokslinių tyrimų įmonėms, gaminančioms produktus sveikatos priežiūros gaminiams ar kosmetikai. 

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, keisiančias galiojantį pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą ir taip paskatinsiančias šio verslo plėtrą šalyje.

Už balsavo 42 Seimo nariai, prieš buvo 20, o 10 susilaikė. Toliau Seimas pataisas svarstys gegužės 30-ąją, gavęs Kaimo reikalų komiteto ir Vyriausybės išvadas.   

Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis tikino, kad Lietuva turi stiprinti žemės ūkį ir pramonę, sudarydama galimybes plačiau plėtoti šią ūkio šaką. 

Tuo metu „valstietis“ Aurelijus Veryga aiškino, kad priežiūros institucijos jau dabar pripažįsta, kad „yra betvarkė su tuo, kas gaminama“.   

Pasak pakeitimų iniciatorės, ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, pluoštinių kanapių rinka yra viena iš sričių, kuri Lietuvai gali suteikti naujų galimybių biotechnologijų srityje. 

Pataisomis siūloma nustatyti, kad maksimalus leidžiamas eksportui gaminamų pluoštinių kanapių produktų gaminių THC kiekis būtų nustatomas pagal šalies, į kurią eksportuojami gaminiai, teisinius reikalavimus. Ketinama apibrėžti šių produktų eksporto sąvoką.

Taip pat siūloma reglamentuoti pluoštinių kanapių auginimo sąlygas atvirame ir uždarame grunte bei nustatyti, kad laboratoriniai tyrimai būtų atliekami ne tik valstybės valdomoje, bet ir kitose Lietuvos akredituotose laboratorijose.

Pataisomis siūloma leisti Lietuvoje turėti kelias akredituotas laboratorijas, kurios teiktų pluoštinių kanapių produktų, tarpinių produktų ir gaminių ištyrimo paslaugas.

Sergamumas gripu šalyje sumažėjo, bet mirė du žmonės – NVSC

Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo sergančiųjų gripu, nuo šios ligos mirė du vyresnio amžiaus žmonės, dar vienas asmuo mirė nuo COVID-19, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Jo duomenimis, nuo balandžio 15 iki 21 dienos bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis siekė 937,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo 934,6 atvejo.

Gripo atvejų praėjusią savaitę užregistruota 200, lyginant su 301 balandžio 8–14 dienomis, susirgimų COVID-19 sumažėjo nuo 130 iki 88 atvejų. 

Tačiau iki 26 489 padaugėjo sergančiųjų peršalimo ligomis, ankstesnę savaitę šių susirgimų fiksuota maždaug dviem šimtais mažiau.

NVSC duomenimis, praėjusią savaitę Šiaulių ir Kauno apskrityse užregistruoti du mirties nuo gripo atvejai. Mirusieji priklausė 70–79 metų ir vyresnių nei 90 metų amžiaus grupėms, nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo.

Taip pat balandžio 20-ąją registruota viena mirtis nuo COVID-19.

Dėl gripo į Lietuvos ligonines buvo paguldyti šeši asmenys: penki vaikai ir vienas vyresnis nei 65 metų amžiaus asmuo. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas sergantysis.

Mažiausias sergamumo rodiklis pastarosiomis savaitėmis išlieka Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų sergamumo lygio ribos neperžengė nė viena Lietuvos savivaldybė.

Anot NVSC, iš viso šį sezoną užfiksuoti 27 mirties nuo gripo atvejai.

Šių metų Seimo rinkimuose dalyvauti galės dvi naujos partijos

Šių metų rudenį dėl vietų Seime galės kovoti dvi partijos, dar neišbandžiusios jėgų parlamento rinkimuose.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, balandžio 10 dieną suėjo terminas, iki kurio privalu būti įsteigus naują partiją, norint dalyvauti Seimo rinkimuose.

Kaip BNS informavo Teisingumo ministerija, po 2020 metų parlamento rinkimų iki dabar įsteigtos dvi naujos politinės jėgos – ekspremjero, Seimo nario Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir politinė partija „Nemuno Aušra“,  jos lyderis – parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatus į Seimo narius gali kelti politinė partija, įregistruota įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos.

Lietuvoje iš viso veikia 24 partijos.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

Alytuje už 1 mln. eurų planuojama sutvarkyti miesto sodą

Alytus ruošiasi sutvarkyti centrinį miesto sodą. Projekto įgyvendinimui numatyta skirti 1 mln. eurų.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus specialistė Rasa Zubrutė BNS sakė, kad ilgai netvarkytas parkas yra istorinė vertybė, saugomas kultūros paveldo objektas. Jos teigimu, šiuo metu prastos būklės sodui reikia investicijų.

„Paskutinį kartą parko rekonstrukcijos darbai buvo atliekami 1995–1999 metais. Tada buvo sutvarkyti takeliai, poilsio aikštelės, apšvietimas, suremontuotas fontanas“, – BNS komentavo R. Zubrutė.

Jos teigimu, ruošiamasi parengti sodo tvarkybos projektą ir sutvarkyti pėsčiųjų takus, įrengti suoliukus, šiukšliadėžes ir šviestuvus bei pagal istorinę ikonografiją atkurti sode esantį fontaną.

Parengti 40 tūkst. eurų vertės projektą numatoma iki 2025 metų vidurio, o viso parko atnaujinimo darbus atlikti – iki 2028 metų.

Savivaldybė CVPP sistemoje paskelbė tvarkybos ir techninio projekto parengimo su projekto vykdymo priežiūra paslaugų pirkimą. Paraiškų jam laukiama iki gegužės 24 dienos.

Didžioji dalis finansavimo projektui bus skiriama iš europinių lėšų, likusi – iš savivaldybės biudžeto.

Šiuo metu taip pat rengiamas atskiras techninis projektas estrados, esančios miesto sode, tvarkymui. Jį savivaldybė numato finansuoti iš tų pačių lėšų.

2023 metų rugpjūtį tuometinis Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Romas Jankauskas BNS sakė, kad planuojama statyti atvirą vasaros estradą su šokių aikštele, scena ir pagalbinėmis patalpomis. 

Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius

Kaunas, balandžio 22 d. (BNS). Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija.

Anot jos, šis draudimas galioja tik regioninio parko vandens telkiniuose ir netaikomas žvejybai polderiuose.

Įprastai draudimas įsigalioja balandžio 20-ąją, tačiau Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse numatyta, kad jeigu pirmoji draudimo diena yra savaitgalis, draudimas įsigalioja kitą dieną po jo.

Pavasarį pakeitus minėtas taisykles, Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti leidžiama turint žvejo mėgėjo bilietą.

Žvejo mėgėjo kortelių turėti nebereikia, jos reikalingos žvejojant lašišas, šlakius, upines nėges ir tinkliniais samčiais gaudant stintas. Nemuno deltoje leidžiama sugauti penkis kilogramus žuvų.

Ministerija primena, kad balandžio 22 dieną įsigalioja ir draudimas žvejoti 400 metrų zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Draudimas tęsis iki gegužės 20 dienos, vykstant intensyviausiam įvairių žuvų nerštui.

Nuo balandžio 20 dienos taip pat nebegalioja draudimas žvejoti Neryje tamsiu paros metu.

Pasak ministerijos, iki balandžio 30 dienos draudžiama žvejoti lydekas masalui naudojant žuvelę, iki gegužės 15 dienos – salačius ir kiršlius, iki gegužės 31 dienos – sterkus, iki liepos 15 dienos – siauražnyplius vėžius.

Lietuvoje prasidėjo vienos didžiausių nacionalinės karinės pratybos

Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo vienos didžiausių nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas“.

Jose Lietuvos kariuomenės ir visos valstybės institucijos treniruosis perėjimą iš taikos į karo metą, išbandydamos visus etapus ir nuosekliai atlikdamos visus būtinus veiksmus, pranešė kariuomenė.

„Perkūno griausmas“ taip pat apims kelis mažesnius mokymus: „Perkūno bastionas 24“, „Budrus sakalas 2024“, „Audros smūgis 24“, „Kibernetinis skydas“ bei bus aktyvuojamos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos.

Šaukimus atlikti tarnybą gaus 10 tūkst. aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, apie 2,5 tūkst. bus pašaukta treniruotėms, dar 2 tūkst. iškviesti sutikrinti duomenis.

Mokymuose dalyvaus ir daugiau kaip 4 tūkst. Lietuvos kariuomenės karių, taip pat Šaulių sąjungos ir savivaldos atstovai.

Šių pratybų metu taip pat bus treniruojami savivaldybėms paskirti komendantai, jiems bus formuojami komendantiniai vienetai ir vykdomos jų funkcijos, vykdoma materialiojo turto rekvizavimo treniruotė bei tam tikrose Vilniaus ir Kauno vietose laikinai įvesta komendanto valanda.

„Perkūno griausmas“ vyks iki gegužės 10 dienos.

Tuo pačiu metu Lietuvoje dar vyksta JAV kariuomenės pajėgų rengiamos pratybos „Kardo kirtis“, Lietuvos ir Lenkijos lauko taktikos pratybos „Drąsus grifonas 24/II“ („Brave Griffin 24/II“), o antradienį prasidės ir iki gegužės pabaigos tęsis Vokietijos kariuomenės plataus masto pratybos „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“). Jų metu į Pabradės Švenčionių rajone ir Kazlų Rūdos poligonus persidislokuos per 3 tūkst. Vokietijos karių bei 200 vienetų karinės technikos, tarp jų – tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos „Puma“ ir „Boxer“.

Apie 200 tūkst. gyventojų „Sodrai“ skolingi 234 mln. eurų PSD įmokų

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų yra nesumokėję apie 200 tūkst. šalies gyventojų, o bendras jų įsiskolinimas „Sodrai“ siekia 234 mln. eurų. Šiemet iš skolininkų jau išieškota apie 4 mln. eurų.

„Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Evaldas Mikutis sako, kad daug žmonių nedeklaravo išvykimo į kitas šalis, todėl kaupiasi jų PSD skolos.

„Kai pradeda gauti „Sodros“ žinutes, kad skolingi, praneša, kad yra draudžiami kitur ir anuliuojame skolas“, – šią savaitę Seimo Darbo partijos frakcijoje sakė E. Mikutis.     

„Sodra“ nurodo, kad apie 65–70 proc. lėšų grąžinama žmogui įrodžius, kad buvo draustas ir mokėjo PSD įmokas kitoje Europos Sąjungos šalyje.  

2023 metais iš skolininkų išieškota apie 16 mln. eurų, per tris šių metų mėnesius – apie 4 mln. eurų.

„Dalis sumos išieškota pagal ankstesniais metais pateiktus mokėjimo nurodymus“, – BNS teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič. 

2023 metais nuskaitytos PSD įmokos –  3,6 mln. eurų – grąžintos 9,2 tūkst. draudėjų. 

Pasak M. Kozič, ilgalaikių skolininkų skaičius yra stabilus: dauguma jų, tikėtina, yra išvykę iš Lietuvos ir nedeklaravę savo išvykimo. „Sodros“ pranešimai dažnai jų nepasiekia.

Prieš metus savarankiškai mokėti sveikatos draudimo įmokas privalančių, bet to nepadariusių žmonių buvo daugiau – beveik 230 tūkst., o jų skola siekė šiek tiek mažiau negu šiemet – apie 216 mln. eurų. 2022 metais PSD skola siekė 180 mln. eurų, 2021 metais – 170 mln. eurų.

M. Kozič nurodė, kad nors PSD skola „Sodrai“ auga, skolininkų skaičius keičiasi nežymiai.

„Kiekvieną mėnesį yra naujų žmonių, kurie tampa skolingi PSD, tačiau kai kurie skolininkai savo skolas arba dalį jų sumoka, taip pat nuolat vykdomi „Sodros“ pateikti mokėjimų nurodymai“, – teigė ji. 

Savarankiškai PSD mokantiems įmoka siekia 64,5 euro per mėnesį – ji apskaičiuojama nuo minimalios mėnesio algos. 

Komerciniai bankai raginami rasti būdų, kaip aptarnauti klientus skyriuose

Pernai uždirbę beveik milijardą eurų grynojo pelno, Lietuvos bankai veną po kito regionuose uždaro klientų aptarnavimo skyrius – anot jų, tokį sprendimą priima įvertinę žmonių poreikius. 

Tačiau kai kurie parlamentarai ir Lietuvos centrinis bankas (LB) pasigenda jų pastangų surasti klientams patogius aptarnavimo būdus. 

Konservatorius Antanas Čepononis piktinasi, kad bankai, uždirbdami milijoninius pelnus, neskiria lėšų skyriams įrengti.  

„Pasižiūrėjus į bankų pelningumą, pelnai 2022–2023 metais dvigubėja, o paslaugos nuo gyventojų tolinamos. Nesvarbu, kad tai privati komercinė įstaiga, bet ji atlieka paslaugas, už kurias mes mokame ir jeigu mokame, turėtų būti kažkokia diskusija“, – šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė parlamentaras.  

Viena LB vadovų sako, kad bankai turėtų rasti žmonėms priimtiną aptarnavimo modelį, kuris būtų suderinamas su jų lūkesčiais, – žmonių, kurie savo finansinius reikalus nori tvarkytis banko skyriuje, o ne internetu, nemažėja.

„Yra labai didelė dauguma klientų, kurie pageidauja greitai, efektyviai gauti mokėjimo paslaugas skaitmeniniais kanalais (…), bet vis tiek nemažėja ir ta vartotojų grupė, kuriai svarbi galimybė gauti paslaugas kontaktiniu būdu fizinėse aptarnavimo vietose“, – komitete teigė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.  

„Finansų rinkos dalyviai turėtų atsižvelgti į klientų poreikius ir suteikti tokį priimtiną aptarnavimo modelį, kuris būtų suderinamas su klientų lūkesčius ir, svarbiausia, kad atlieptų socialiai jautriausių grupių poreikius“, – tvirtino LB atstovė.

Pasak A. Kuniyoshi, kelios savivaldybės jau kreipėsi į centrinį banką, susirūpinusios dėl skyrių uždarymo.  

Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė tikina, kad bankai skyrius uždaro, nes gyventojų ateina vis rečiau. 

„Ekonomikos skaitmenizacija ir dėl to besikeičiantys didžiosios visuomenės dalies įpročiai – stipriai krenta žmonių naudojimasis gyvomis paslaugomis ir didžioji dauguma pereina į skaitmenines paslaugas“, – komitete teigė E. Čipkutė.   

Pasak jos, tyrimai rodo, kad pernai 62 proc. Lietuvos gyventojų nė karto nesilankė bankuose.   

Seimas įteisino tris naujas atmintinas dienas

Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą trimis naujomis dienomis.

Parlamentarai sutarė sąrašą papildyti gegužės 14-ąja – Jaunimo darbuotojo diena, rugpjūčio 10-ąja – Lituanistinės mokyklos diena ir lapkričio 15-ąja – Mecenatystės diena.

Už šias Atmintinų dienų įstatymo pataisas balsavo 104 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 4 parlamentarai.

Pasak iniciatorių, Jaunimo darbuotojo dieną įtraukus į atmintinų dienų sąrašą, tai suteiks darbuotojams didesnę darbo su jaunais žmonėmis prasmę, ugdys pasitikėjimą ir pagarbą dirbantiems su jaunimu, bus sudarytos palankios sąlygos jaunimo darbuotojų bendruomenei dalyvauti šventiniuose susibūrimuose, skatins artimiau bendrauti, artimiau susipažinti su šia profesija ir pagaliau suteikti jai oficialų statusą.

„Tai nauja specialybė, (…) bet aš labai džiaugiuosi, kad kasmet jų (jaunimo darbuotojų – BNS) daugėja. (…) Man atrodo, kad šios dienos įprasminimas suteiktų jiems didesnį žinomumą visuomenėje“, – Seimo posėdyje kalbėjo liberalė Edita Rudelienė.

2013 metų gegužės 14 dieną tuometinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė patvirtino Jaunimo darbuotojų veiklos aprašą.

Pasirinkta Lituanistinės mokyklos diena siejama su 2012 metų rugpjūčio 10 dieną Pasaulio lietuvių bendruomenės XIV Seime priimta rezoliucija „Dėl užsienio lietuvių neformaliojo švietimo koordinavimo perdavimo Švietimo ir mokslo ministerijai“, kurioje teigiama, kad „užsienio lietuvių lituanistinis švietimas yra prioritetinė Lietuvos valstybės ryšių su užsienio lietuviais sritis“.

„Paskelbus rugpjūčio 10 dieną Lituanistinės mokyklos diena, parodysime ypatingą dėmesį lietuviams, šiuo metu gyvenantiems kitose šalyse, tačiau norintiems išlaikyti ir puoselėti lietuvybę“, – teigė liberalas Andrius Bagdonas.

Pirmoji lituanistinė mokykla įsikūrė 1949 metais JAV.

Švietimo ir mokslo institucijų registro duomenimis, šiuo metu užsienyje veikia daugiau nei 240 lituanistinio švietimo įstaigų, kuriose mokosi apie 11 tūkst. užsienio lietuvių mokinių, dirba apie 1 200 mokytojų.

Anot Kultūros ministerijos, Mecenatystės dienos įtraukimu į atmintinų dienų sąrašą siekiama didinti visuomenės dėmesį mecenatystei Lietuvoje, skatinti gerųjų mecenatystės pavyzdžių sklaidą visuomenėje, stiprinti ir aktyvinti šią veiklą.

Pasak šios iniciatyvos rengėjų, lapkričio 15 dieną šalyje planuojama kasmet rengti nacionalinių, savivaldybės ir bendruomenės mecenatų pagerbimo renginį.

Lapkričio 15 diena pasirinkta todėl, kad tai ši data yra Tarptautinė mecenatystės diena, minima daugelyje šalių, įskaitant JAV ir Kanadą.

Grupė Seimo narių penktadienį registravo įstatymo pataisą, kuria siūloma gegužės pirmąjį trečiadienį paskelbti Pasauline mamų psichikos sveikatos diena. 

Anot projekto autorių, šia iniciatyva siekiama atkreipti visuomenės ir artimųjų dėmesį į moteris, tapusias mamomis, ir paskatinti sutarimą, kad rūpinimasis moters emocine būsena ir psichikos sveikata nėštumo, gimdymo metu ir laikotarpiu po gimdymo turi būti neatsiejama sveikatos priežiūros dalis.

Siekiant atkreipti dėmesį į moteris, susiduriančias su pogimdyvine depresija ir kitais psichinės sveikatos iššūkiais nėštumo metu ir po gimdymo, 2016-aisiais nevyriausybinių organizacijų iniciatyva skirtingose pasaulio šalyse pradėta minėti Pasaulinė mamų psichinės sveikatos diena.

Nacionaliniame miškasodyje pasodinta daugiau nei šimtas girių

Šeštadienį visoje Lietuvoje vyko nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kurio metu šiemet pasodinta daugiau nei šimtas girių.

Šiemet dešimtmečius gyvuojanti medžių sodinimo akcija skiriama Dainų šventės šimtmečiui.

„Lietingas lietuviškas oras yra pats geriausias medžiams ir gamtai. Per vieną dieną per visą Lietuvą savanoriai įveisė 700 hektarų naujo miško, kuris žaliuos mūsų ateities kartoms. Miškas valo orą, kelią ūpą, vienija su gera dvasia kaip ir mūsų dainos per šimtmečius. Nacionalinis miškasodis – ne tik miško įveisimo tradicija, bet ir vienybės simbolis“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Valstybinių miškų urėdijos generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės teigimu, šiemet prie miškasodžio prisijungė apie 15 tūkst. žmonių, 150 įmonių komandų, kultūros atstovai, ambasadoriai, ministrai, Seimo ir savivaldybių nariai, vietos bendruomenės, švietimo įstaigos.

Nacionalinio miškasodžio „Kad giria žaliuotų“ metu buvo sodinami mišrūs medynai, sudaryti iš daugiau nei trijų vietinių medžių rūšių: ąžuolų, beržų, liepų, eglių, pušų, juodalksnių, bukų ir kitų.

Kiekvienais metais Valstybinių miškų urėdija pasodina daugiau nei 30 mln. medelių.

Miškų sodinimo akcija vyko visoje Lietuvoje. Lingių kaime, Elektrėnų rajone, vykstančiame miškasodyje dalyvavo premjerė Ingrida Šimonytė, S. Gentvilas, Seimo nariai, ambasadoriai, kultūros atstovai, Valstybinės miškų urėdijos generalinis direktorius V. Kaubrė.

Mirė buvęs premjeras G. Kirkilas

Eidamas 73-uosius metus mirė buvęs premjeras Gediminas Kirkilas.

Apie tai pirmasis pranešė portalas 15min.lt.

Apie G. Kirkilo mirtį BNS patvirtino Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Buvusio premjero kūnas rastas šeštadienio rytą.

„Namuose buvo rastas kūnas be smurto žinių“, – sakė jis.

2006–2008 metais G. Kirkilas ėjo ministro pirmininko pareigas.

1951 metais Vilniuje gimęs G. Kirkilas nuo 1974 metų neakivaizdiniu būdu Vilniaus pedagoginio instituto Lituanistikos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, 1978–1982 metais Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje studijavo politikos mokslus.

G. Kirkilas buvo Komunistų partijos narys, Atgimimo laikotarpiu buvo vienas iš Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos šalininkų.

1990 metais steigiamajame Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) suvažiavime išrinktas pirmininko pavaduotoju. 1991–1996 metais – LDDP pirmininko pirmasis pavaduotojas, 1993 metais laikinai buvo partijos pirmininku.

2001–2007 metais, LDDP susijungus su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), tapo pirmininko pavaduotoju, 2007–2009 metais buvo LSDP pirmininkas, 2017 metais iš partijos pasitraukė ir įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (dabar Lietuvos regionų partija), iki 2021 metų buvo jos pirmininku.

1992–2020 metais G. Kirkilas buvo Seimo narys, 2004–2006 metais ėjo krašto apsaugos ministro pareigas.

Pensijų fondai siūlo kaupimą nutraukti tik dėl didelės žmogaus negalios

Vyriausybei ir socialiniams partneriams tebeieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija ragina nustatyti išskirtinius atvejus, susijusius tik su kaupiančiojo sveikata. 

Asociacijos vadovas Tadas Gudaitis sako, jog toks išskirtinis atvejis būtų aukščiausias negalios lygis – 75–100 proc. nedarbingumas. Jis siūlo kol kas neleisti patiems žmonėms nurodyti priežasties, dėl kurios kaupimas pensijai apsunkintų jų gyvenimą ir dėl to jie galėtų nutraukti sutartis. 

Pasak jo, ateityje tokį kelią būtų galima svarstyti, bet prieš tai reikia numatyti procedūras, kaip tokį kaupiančiojo apsisprendimą būtų galima įgyvendinti. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pensijų fondų valdytojai priešinasi ministerijos siūlymui leisti sutartis nutraukti ir dėl gyventojams labai svarbių aplinkybių, kurios apsunkintų jų gyvenimą ar padarytų kaupimą betiksliu. 

„Nesutinka optimistiškai patys fondai arba tie, kuriems reikėtų galbūt administruoti tokį procesą. Tai dar gryninamės“, – šią savaitę Seimo Darbo partijos frakcijoje teigė ministrė.  

Anksčiau ji yra sakiusi, kad svarbios priežastys trauktis iš lėšų kaupimo pensijai galėtų būti kaupiančiojo šeimos nario, nepilnamečio vaiko liga ar sunki negalia.

T. Gudaitis BNS tvirtino, kad, fondų valdytojų nuomone, priežasčių sąrašo labai išplėsti nereikėtų.  

„Tokia mūsų pozicija ir yra, kad tie atvejai tikrai turi būti išskirtiniai ir susiję su žmogaus sveikatos situacija, kada yra labai didelė tikimybė, kad žmogus tos pensijos nesulauks. Siektinas dalykas būtų, kad kalbėtume apie tą aukščiausią negalios lygį, kai pasiekiamas 75–100 proc. nedarbingumo lygis“, – BNS teigė T. Gudaitis.  

Pasak jo, kritinių ligų, dėl kurių būtų nutraukiamos sutartys, sąrašą visų pirma reikia pamatyti, o tada jį komentuoti.   

T. Gudaičio teigimu, taip pat reikia įvertinti, ar leidus žmogui pačiam spręsti dėl svarbių pasitraukimo priežasčių, tokia  tvarka galėtų apsunkinti ne tik gydytojus, komisijas, kurios sprendžia dėl negalios suteikimo, bet ir teisėjus.  

„Kad nesukeltų papildomo krūvio dabar egzistuojančiai sistemai: gydytojams, teisėjams, teismams, kurie gali būti užversti ginčais „Sodrai“ kaupimo bendrovės“, – teigė T. Gudaitis.

Todėl asociacijos vadovas mano, kad būtų pats tinkamiausias variantas palikti sąrašo plėtimą vėlesniam laikui: „Tada diskusijos būtų konstruktyvesnės.“ 

M. Navickienė sako, kad su fondais nesutariama ir dėl valstybės dalies likimo: „Ar tai turėtų būti nuosavybės teisė, ar turėtų būti perskirstyta visiems žmonėms.“ 

T. Gudaitis mano, kad šiuo klausimu sprendimus turi priimti tik politikai ir mokesčių administratoriai. 

„Kaip matyti iš kitų kaupimo instrumentų, lengvatas, šiuokart – valstybės paskatą – valstybė dažnai nori susigrąžinti, kai nėra tikslas pasiektas“, – sakė T. Gudaitis.    

Viceministras Martynas Šiurkus BNS anksčiau sakė, kad svarstoma siūlyti šias lėšas palikti „Sodroje“, o žmogui grąžinti už jas sukauptą investicinę grąžą.  

M. Navickienė žada, kad galutinis pataisų variantas turėtų būti parengtas netrukus, tuomet pataisos būtų pristatytos  parlamentinėms frakcijoms ir tik vėliau svarstomos Vyriausybėje ir Seime. 

Ministerija pataisas rengia Konstituciniam Teismui kovo pradžioje paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių.  

Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją