Dzūkų žinios

Ekonomistas G. Nausėda perrinktas Lietuvos prezidentu

Dalintis:
Gitano Nausėdos štabe laukiama Prezidento rinkimu rezultatu. (Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.)

60-metis ekonomistas Gitanas Nausėda sekmadienį perrinktas Lietuvos prezidentu.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, prezidento rinkimus antrajame ture jis laimėjo triuškinančiu skirtumu – sulaukė beveik 75 proc. rinkėjų palaikymo. 

Jo varžovė, premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė gavo beveik 24 proc. balsų.

Prieš penkerius metus antrajame ture G. Nausėda surinko beveik 66 proc. balsų, nors tada balsavo gerokai daugiau žmonių nei šiemet.

„Rimtai toliau galvoju apie tolesnį gerovės valstybės įgyvendinimą“, – sekmadienio vakarą sakė perrinktas valstybės vadovas, prieš penkerius metus savo rinkimų šūkių pasirinkęs gerovės valstybės kūrimą.

Jis taip pat žadėjo tęsti dabartinį Lietuvos užsienio politikos kursą, tikintis, jog valstybė gaus dar daugiau naudos iš tarptautinių organizacijų, kurioms priklauso, pirmiausia – Europos Sąjungos ir NATO.

Pasakė pergalės kalbą

Štabe G. Nausėda pasakė ir pergalės kalbą.

„Tai įvertinimas to penkerių metų darbo, kuris nebuvo lengvas, kuris vyko permainingomis aplinkybėmis – kadencija buvo pažymėta tiek pandemijos, tiek nelegalios migracijos iššūkių, prezidento rinkimai Baltarusijoje, po to prasidėjęs tas baisus karas Ukrainoje. Visa tai komplikavo ir mūsų vidaus politikos situaciją“, – sakė G. Nausėda.

Jis teigė, kad visada stengėsi ieškoti sprendimų, nepamiršti gerovės valstybės siekių, kuriuos buvo išsikėlęs prieš pirmąją kadenciją.

„Šiandien aš tiesiog noriu nuoširdžiai padėkoti visiems Lietuvos žmonėms, nesvarbu, ar jie gyventų Vilniuje, Kaišiadoryse, Kretingoje, Šiauliuose ar Alytuje, nes jūsų balsas man suteikia mandatą ir tai yra tvirtas mandatas“, – sakė G. Nausėda.

Pasak jo, rinkėjų pasitikėjimo kreditas, suteiktas per šiuos rinkimus, yra didelis ir įpareigoja veikti.

„Antrąją kadenciją aš sieksiu rezultatų, būsiu orientuotas į rezultatus dar labiau, nei buvau pirmąją kadenciją“, – kalbėjo šalies vadovas.

Prezidentas tvirtino pagal galimybes sieksiantis, kad politinės partijos sutartų „dėl pačių svarbiausių Lietuvai klausimų“.

„Visada bus klausimų, kurie mus skiria, visada bus klausimų, kur sunku priimti konsensusą, tačiau svarbiausi mūsų saugumo, užsienio politikos ir socialinės politikos klausimai galėtų būti priimami bendru sutarimu“, – teigė G. Nausėda.

„Kaip prezidentas matau čia dideles galias ir didelį veiklos lauką“, – pridūrė jis.

G. Nausėdos kandidatūrą rėmęs kadenciją baigęs Valdas Adamkus teigė, kad tauta jam suteikė „tvirtą mandatą“.

„Jis savo darbu per penkerius metus įgijo pakankamai patirties, įgavo tarptautinį pripažinimą. Jam linkiu tik, kad jis nepavargtų ir tęstų toliau darbą, kurį dirbo iki šios dienos“, – teigė V. Adamkus.

Nauja penkerių metų kadencija G. Nausėdai bus paskutinė, šalies vadovas pagal Konstituciją negali būti renkamas daugiau nei dukart iš eilės.

Pirmoji G. Nausėdos kadencijai baigsis liepos mėnesį.

Vilniaus universitete ekonomisto išsilavinimą įgijęs G. Nausėda yra socialinių mokslų daktaras, dirbo Ekonomikos ir privatizacijos institute, Valstybinėje kainų ir konkurencijos tarnyboje, Lietuvos banke, beveik tris dešimtmečius dėstė Vilniaus universitete, 18 metų dirbo privačiame banke.

Kaip savo pomėgius Lietuvos prezidentas nurodo šachmatus, lituanistinių leidinių kolekcionavimą, sportą.

Šimonytė pripažįsta, kad pakenkė kadencija valdžioje

I. Šimonytė jau paskambino pasveikinti G. Nausėdą su pergale ir žada toliau likti ministrės pirmininkės pareigose, tačiau ateities planų politikoje neatskleidžia.

Politikės teigimu, klausimas, ar ji vestų konservatorių sąrašą Seimo rinkimuose spalį yra „labai ankstyvas“, o klausimas dėl vadovavimo konservatoriams po lyderio rinkimų 2025 metais – dar ankstyvesnis.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis sekmadienį pareiškė, kad I. Šimonytė galėtų vėl vesti konservatorių sąrašą.

Jo paties I. Šimonytės štabe Vilniuje nebuvo.

I. Šimonytė teigė, kad antrojo rinkimų turo rezultatui įtakos turėjo ir tai, kad pastaruosius beveik ketverius metus konservatoriai buvo valdančioji partija.

„Skirtingai nuo 2019 metų, kai aš išėjau į rinkimus iš gana patogios pozicijos, būdama opozicijos politikė, (…) dabar aš į šituos rinkimus išėjau visiškai iš kitos pozicijos, iš trijų su puse metų, per kuriuos tikrai matėme visko“, – sakė ministrė pirmininkė.

„Manau, kad su visu šituo krūviu, kurį per tris su puse metų teko nešti, išlaikyti bent jau partijos rinkėjų pasitikėjimą, kurį partija gavo per 2020-ųjų rinkimus, yra tikrai didelis pasiekimas“, – teigė premjerė.

Pasak I. Šimonytės, prezidento rinkimų rezultatai bei „būtinybė ką nors keisti kokioje nors (būsimų rinkimų – BNS) strategijoje“ TS-LKD aptars savo viduje.  

G. Landsbergis tvirtino, kad I. Šimonytė kampanijos ir debatų metu demonstravo aukštą politinę kultūrą bei europietiškos politikos standartą, tačiau išrinkus G. Nausėdą provakarietiška Lietuvos kryptis nesikeis.

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: