Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Opozicijos G. Landsbergio atsakymai apie vilą Graikijoje – neįtikino: A. Širinskienė ruošia kreipimąsi į prokuratūrą
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsakymai į klausimus dėl jo šeimos įsigytos vilos Graikijos saloje neįtikino Seimo opozicijos atstovų. Anot jų, po itin emocingo konservatorių lyderio pasisakymo atsirado tik daugiau klausimų. Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė ketina artimiausiomis dienomis kreiptis į prokuratūrą, prašant įvertinti, ar G. Landsbergio šeimos sandoryje nėra neteisėto praturtėjimo požymių.
„Atrodo labai apgailėtinai, kai žmogus be įžeidinėjimų, be užgauliojimų nesugeba atsakyti nei į vieną klausimą. Tą visą vilos ar sodybėlės, ar bunkerio istoriją pradėjome tikrai ne mes, pradėjo jis pats, slėpdamas informaciją, jos nepateikdamas“, – Eltai antradienį sakė A. Širinskienė.
„Šiandien lygiai tas pats šou buvo pratęstas. Ir vėl elementarių atsakymų į klausimus nėra“, – apgailestavo ji.
A. Širinskienė pažymėjo, kad Seimo salėje teiravosi G. Landsbergio, ar jo šeima sumokėjo atitinkamus nekilnojamojo turto mokesčius. Politikas ją patikino, jog sumokėjo „tiek, kiek reikalauja įstatymai“, tačiau konkrečių sumų neatskleidė.
„Aš klausiau dėl galimai sumokėtų NT mokesčių, nes jie yra mokami ir įsigijimo metu, jie rodo iš esmės sumą, kuri buvo sumokėta už sandorį. Atsakymo nėra jokio. Ko tada ponas Landsbergis bijo, jeigu jis tikrai sumokėjo, kaip pat skelbia, tuos mokesčius?“ – retoriškai klausė ji.
„Kuo toliau einame į mišką, tuo, panašu, tų klausimų tik daugiau“, – pripažino opozicijos narė.
A. Širinskienė informavo, jog ketina kreiptis į teisėsaugą, jog ši padėtų atsakyti į tebelikusius klausimus dėl G. Landsbergio šeimos įsigijimų.
„Planuoju rengti raštą prokuratūrai su labai aiškiais klausimais – ar nėra kokio nors pinigų plovimo požymių, neteisėto praturtėjimo požymių“, – patvirtino Seimo narė.
Opozicinės socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė antrino kolegei – atsakymų iš ministro Seimo salėje nebuvo sulaukta.
„Neišgirdau atsakymų, nes ministro laikysena, elgsena, retorika, emocija buvo tokia įžeista ir tokia dvelkianti nuoskaudomis, matyt, dėl negauto eurokomisaro posto… Su tokia nepagarba viskas išsakyta, kad tikrai nuoširdaus atsakymo (…) neišgirdau. Viskas pasislėpė po labai bloga retorika, emocija ir arogantiška laikysena“, – vertinimu dalinosi R. Budbergytė.
Ji taip pat atmetė G. Landsbergio kaltinimus opozicijai organizuojant „politinį šou“.
„Jokių politinių šou opozicija nedemonstruoja“, – referuodama į Seimo salėje išgirstą G. Landsbergio remarką sakė socialdemokratė.
„Jis užsuko karuselę tuomet, kai į kolegos Aurelijaus Verygos klausimą, kurį jis uždavė kolegai ministrui, negavo atsakymo. Tai štai kas yra iniciatorius šio politinio šou – Gabrielius Landsbergis, – pabrėžė ji, pridurdama – jeigu ministras būtų laiku atsakęs į iškeltus klausimus, „nebūtų jokio politinio šou“.
Antradienį ministras G. Landsbergis iš Seimo plenarinių posėdžių salės tribūnos atsakinėjo į opozicijos klausimus dėl jo šeimos įsigytos vilos Graikijos saloje. Politikas tikino, kad Seimo mažumos keliamos insinuacijos ir metami kaltinimai yra „demagogiškai manipuliatyvūs“.
„Klausimuose skambančios insinuacijos ir kaltinimai yra visiškai neteisingi, nepagrįsti ir nekorektiški bei demagogiškai manipuliatyvūs“, – iš parlamento plenarinių posėdžių salės tribūnos, atsakydamas į Seimo mažumos klausimus, teigė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad „Lietuvos rytas“ pranešė, jog G. Landsbergio šeima įsigijo prabangią vilą Graikijos Eginos saloje. Laikraščio duomenimis, sklypas su pastatais įregistruotas ministro žmonos Austėjos Landsbergienės vardu. Kaip skelbė leidinys, už šį nekilnojamąjį turtą dar 2022 metų vasarį A. Landsbergienė sumokėjo 255 tūkst. eurų avansą. Pasirodžius publikacijai, viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl to, kad sklypo įsigijimo mėnuo sutampa su Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžia.
2022 ir 2023 metų A. Landsbergienės turto deklaracijose nurodytas 795 tūkst. eurų vertės nekilnojamasis turtas užsienyje.
Rudens sesijos būsimieji darbai: pokyčiai pensijų kaupime, Tautinių mažumų įstatymas
Į rudens sesiją susirinkęs Seimas naujame politiniame sezone daug dėmesio ketina skirti šalies nacionaliniam saugumui, reglamentuoti Vokietijos karių atvykimą. Taip pat planuojama patobulinti pensijų kaupimo sistemą, priimti naują Tautinių mažumų įstatymą, atsisakyti neveiksnumo instituto.
Šiuos ir kitus sesijos būsimus darbus antradienį iš parlamento tribūnos pristatė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė ir parlamentinių frakcijų atstovai.
Tradiciškai svarbiausias rudens uždavinys – kitų metų šalies biudžetas. Tarp prioritetinių darbų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl gynybos ratifikavimas. Jis reglamentuotų Vokietijos karinių pajėgų atvykimą, išvykimą iš šalies, mokesčių, švietimo, medicinos paslaugų teikimo ir kitus su Vokietijos karių dislokavimu susijusius klausimus.
Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, planuojama svarstyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisas, kuriomis būtų įvestas draudimas su įslaptinta informacija dirbantiems valstybės pareigūnams vykti į Lietuvai nedraugiškas šalis.
Taip pat numatyta svarstyti Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimus, kuriais norima plėtoti organizacijos veiklą ir stiprinti jos pajėgumą. Elektros energetikos įstatymo pokyčiai bus orientuoti į siekį apriboti nacionaliniam ir energetiniam saugumui grėsmę keliančių valstybių tiekėjų ar gamintojų valdymo sistemų naudojimą saulės ir vėjo elektrinėse.
„Spręsdami nacionalinio saugumo klausimus, turime nepamiršti ir prigimtinių kiekvieno žmogaus teisių ir laisvių, nes tai taip pat neatsiejama saugumo dalis“, – iš Seimo tribūnos sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji tikisi, kad rudens sesijoje Seimui pavyks apsvarstyti ir priimti pavasarį pradėtą svarstyti Tautinių mažumų įstatymo projektą. Užtikrinant žmonių su psichine negalia teises, planuojama svarstyti ir neveiksnumo instituto atsisakymo klausimą.
Numatomais Azartinių lošimų įstatymo pokyčiais siekiama mažinti nelegalių lošimų prieinamumą ir didinti lošėjų interesų apsaugą.
Rudenį Seimas ketina svarstyti Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus, kuriais būtų patobulinta kaupimo sistema, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo (KT) pastabas. Kaupiantiems asmenims planuojama sudaryti galimybę tam tikrais atvejais išimti bent dalį sukauptų lėšų.
„Manau, jau visos parlamentinės partijos sutaria, kad tokie pokyčiai reikalingi. Bet kartu stipriai skiriasi požiūriai, kokios apimties turėtų būti naujas teisinis reguliavimas. Viliuosi, jog pavyks pasiekti žmonių lūkesčius atitinkantį kompromisą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pasidžiaugė, kad šios kadencijos Seimui pavyko esmingai pagerinti teisėkūros kokybę.
„Parlamento tikslas turėtų būti ne didžiavimasis įstatymų projektų gausa, kaip neretai anksčiau būdavo, o jų kokybė, įsigilinimas į problematiką ir aktualių klausimų sprendimas iš esmės, o ne „bėgte“ priimant tūkstančius įstatymų.
Tai rodo ir šios sesijos darbotvarkė. Palyginti su praeitos kadencijos Seimo paskutinės sesijos darbotvarke, ji yra beveik 250 teisės aktų projektų trumpesnė“, – iš Seimo tribūnos pastebėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Sesijos darbų programoje įrašyti 309 teisės aktų projektai. Respublikos Prezidentas siūlo svarstyti 7, Vyriausybė – 55 teisės aktų projektų paketus. Siūlymų dėl rudens sesijos darbų programos pateikė Seimo komitetai, komisijos ir frakcijos.
Nutarimo projektas dėl sesijos darbų programos antradienį sulaukė parlamentarų pritarimo. Pateikimo stadijoje jį palaikė 62 Seimo nariai, prieš buvo 5, susilaikė 22. Artimiausiu metu šį dokumentą svarstys visi Seimo komitetai, o plenarinėje salėje jis turėtų vėl atsirasti kitą savaitę – rugsėjo 17 d.
Kalvarijos, Prienų, Šakių, Vilkaviškio, Lazdijų rajonuose ir Kaune liepsnojo žolė, miško paklotė
Kalvarijos, Prienų, Šakių, Vilkaviškio, Lazdijų rajonuose ir Kaune degė žolė, miško paklotė, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).
PAGD duomenimis, 12 val. 4 min. gautas pranešimas, kad Kalvarijoje, Gėlių gatvėje, dega pieva. Gaisro metu išdegė apie 30 arų pievos.
12 val. 21 min. pranešta apie gaisrą Prienų rajone, Vinco Mykolaičio-Putino gatvėje. Nurodyta, kad dega žolė. Degė 20 arų sausos žolės, kuri vėliau buvo užgesinta.
Anot PAGD, 13 val. 45 min. gautas pranešimas, kad Lazdijų rajone, Veisiejuose, Rūdos gatvėje, atviroje teritorijoje, dega miško paklotė. Paaiškėjo, kad liepsnos buvo apėmusios 4 hektarus miško paklotės.
Panaudojus rankinį inventorių, grandininį pjūklą ir miškininkų traktorių, gaisras lokalizuotas. Vanduo buvo vežiojamas nuo lauko hidranto, 1 kilometro atstumu, ir nuo gamtinio vandens telkinio, 0,5 kilometro atstumu.
14 val. 13 min. ugniagesiai gavo pranešimą apie degančią žolę Vilkaviškio rajone. Informuota, kad gaisras kilo Klausučių kaime, Draugystės gatvėje. Išdegė apie 50 arų žolės.
PAGD duomenimis, panašiu metu, 14 val. 14 min. pranešta, kad Šakių rajone, Gerulių kaime, dega miškas. 80 arų plote atskirais židiniais degė miško paklotė.
15 val. 13 min. ugniagesiai vėl gavo žinią apie gaisrą Kalvarijos rajone. Pranešta, kad Jonų kaime, Eglės gatvėje, prie griovio dega žolė. Paaiškėjo, kad 10 arų plote degė žolė bei šiukšlės.
Anot PAGD, 19 val. 43 min. gautas pranešimas, kad kilo gaisras Kaune, Kleboniškio miške. Iki įvykio vietos privažiuoti nebuvo galimybės, tačiau smilkusi miško paklotė buvo užgesinta.
Galiausiai, pirmadienio vakarą, 20 val. 58 min., pranešta apie dar vieną gaisrą Vilkaviškio rajone. Nurodyta, kad Lakštučių kaime, pievoje, kažkas dega, yra pakilęs didelis vėjas, liepsną pučia kaimo link. Paaiškėjo, kad vyriškis dviejose krūvose kūreno sukrautus bulvienojus, nuo jų užsidegė šalia esančios ražienos. Gaisras užgesintas, išdegė 4 arai ražienų.
Savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja: ranką prieš save vis rečiau pakelia jaunuoliai
Minint tarptautinę Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, parlamentaras, vaikų ir paauglių psichologas Linas Slušnys sako, kad savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja. Jo teigimu, ryškūs pokyčiai matomi tarp jaunimo, kuris vis rečiau ryžtasi prieš save pakelti ranką.
„Šiandien mes turime stipriai pasikeitusią situaciją į gerąją pusę ir bendras savižudybių skaičius tikrai mažėja. Labai stipriai mažėja savižudybių skaičius tarp jaunų žmonių ir tai mane labai džiugina. Tai rodo, kad ilgalaikis darbas prevencijos srityje duoda savo vaisių“, – antradienį teigė Linas Slušnys.
Vis dėlto parlamentaras pažymėjo, kad savižudybių problema gana opi išlieka vyresnio amžiaus asmenų grupėje. Jo teigimu, vyresnio amžiaus žmonės vis dar vengia kreiptis pagalbos į specialistus.
„Turime bėdą ir tikrai didelę vyresnių negu 60 metų amžiaus asmenų grupėje. Tai yra tie asmenys, kurie žudosi dažniausiai. Jauniems žmonėms kreiptis į psichikos sveikatos specialistą praktiškai nėra jokių problemų šiais laikais, jie labai drąsiai tą daro. Mano kartos ir vyresni asmenys, pasiūlius tokią paslaugą, gana ironiškai nusišypso, tas stigmos variantas labai gajus, pasakoma – „aš ne psichinis ligonis, aš nesuprantu, kodėl čia turiu būti“. Ir toje vietoje istorija baigiasi. Jie nesikreipia, neieško“, – atkreipė dėmesį L. Slušnys.
Jo teigimu, būtina padėti tokiems žmonėms suprasti, kad jie gali ir turi kur kreiptis pagalbos, ištikus sunkioms gyvenimo situacijoms.
„Šitą mes turėsim pakeisti, tikiuosi, kad nereikės pakeisti užaugant kartai, kas būna kartais, kad viena karta turi nugyventi, ir tada jau jie galės tą pagalbą gauti“, – pridūrė jis.
Per 20 metų savižudybių skaičius sumažėjo beveik 3 kartus
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjo Igno Rubiko, yra labai svarbu pastebėti žmones, kurie galvoja apie savižudybę, bei mokėti su jais užmegzti ryšį.
Šiuo tikslu Lietuvoje vyksta įvairūs mokymai. Pranešama, kad praėjusiais metais daugiau nei 4 tūkst. žmonių buvo apmokyti, kaip atpažinti grėsmę, užmegzti ryšį bei nukreipti kenčiantį asmenį pagalbos.
I. Rubikas pažymi, kad Lietuvoje taip pat plečiamas ir kitų prevencinių priemonių tinklas: organizuojamos konsultacijos, terapiniai užsiėmimai.
„Nuo šių metų smarkiai plečiasi ASSIP terapijos prieinamumas. Tai yra keturių konsultacijų ciklas, kuris yra sukurtas tarptautinių mokslininkų, Lietuvoje adaptuojamas, padeda sumažinti pakartotinio mėginimo žudytis grėsmę“, – aiškino ekspertas.
Anot jo, šiai programai yra skirtas nemenkas finansavimas, o mokymus yra baigę daugiau nei 10 terapeutų visoje Lietuvoje.
Tikimasi, kad iki 2030 metų pavyks pasiekti Europos Sąjungos (ES) savižudybių skaičiaus vidurkį – 13 asmenų 100 tūkst. gyventojų.
„Šiuo metu tai yra 19,6, praėjusių metų statistika. Dar yra kur siekti, bet <…> nuo 46 asmenų iki 19, tai yra tikrai labai didelis pokytis, kurį mums pavyko pasiekti per paskutinius 20 su trupučiu metų“, – kalbėjo I. Rubikas.
Pranešama, kad šiais metais Lietuvoje dirbti pradeda savižudybių prevencijos koordinatoriai. Jų paslaugos bus teikiamos 20 šalies savivaldybių.
Per parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei tūkstantis susirgimų koronavirusu
Antradienį koronaviruso infekcija patvirtinta 1090 asmenų, 281 iš jų susirgo pakartotinai, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9919.
Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje antradienio rytą siekia 198,9 atvejo, o bendras COVID-19 buvusių ir esamų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1 412 591.
Ekspertai kritikuoja N. Šulijos pasisakymą apie klimato kaitą: tai visuomenę skaldanti informacija
Klimato ir gamtosaugos ekspertai kritikuoja orų pranešėjo Naglio Šulijos išsakytą mintį, kad iškastinio kuro įtakos klimato pokyčiams nereikėtų sureikšminti. Specialistų nuomone, tokie teiginiai gali būti prilyginti dezinformacijai.
„Nereikia taip sureikšminti iškastinio kuro“, – kalbėdamas apie žmogaus veiksmų įtaką klimato kaitai TV3 portalui sakė orų pranešėjas, meteorologas Naglis Šulija. Pasak jo, dabartinius klimato pokyčius sukelia saulės aktyvumas ir vadinamieji Milankovičiaus ciklai.
Lietuvos klimato ir aplinkosaugos ekspertų teigimu, tokie teiginiai klaidina visuomenę, yra žalingi bei gali būti prilyginti dezinformacijai.
„Absoliuti dauguma mokslininkų sutaria, kad dabar vykstanti sparti klimato kaita yra sukelta žmogaus. Mokslininkai remiasi ne savo nuomone, o įrodymais, remdamiesi moksliniais tyrimais, analizėmis ir daugybe surinktų duomenų. <…> Atšilimas, kuris vyksta dabar, yra labai spartus ir per greitas, kad jį būtų galima moksliškai paaiškinti natūraliais klimato svyravimais (žemės orbitos pokyčiais, saulės aktyvumu ar pan.)“, – aiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas.
Nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“gamtosaugos ekspertė Gabija Tamulaitytė taip pat pabrėžė, kad mokslininkai kalbėdami visada turi remtis ne nuomone, o įrodymais ir faktais.
„Viso pasaulio mokslininkų sutarimas, kad žmogaus veikla daro reikšmingą poveikį klimato kaitai ir yra tokio lygio, kaip kad sutariama, kad Žemė yra apvali. Klimato kaita yra natūralus procesas, tačiau greitis ir mastas, kuriuo klimato kaita vyksta šiuo metu, yra beprecedenčiai. Staigus klimato kitimas ir temperatūros kilimas sutampa su industrinės revoliucijos pradžia, kai buvo intensyviai pradėtas deginti iškastinis kuras“, – teigė G. Tamulaitytė.
Portalui N. Šulija teigė, jog įsitikinimas, kad išmetamosios dujos spartina klimato pokyčius, yra komunistų svajonė.
„Anksčiau reikėdavo gelbėti proletariatą, kuris yra skriaudžiamas, ir kurį skriaudžia pabaisos kapitalistai ir imperialistai. Dabar proletariato gelbėti nereikia. Dabar santechnikas uždirba tiek, kad jis gyvena pasišvilpaudamas kuo puikiausiai. Vadinasi, jau nebe santechniką turi gelbėti doras komunistas. Kas belieka? Seksualinės mažumos ir gamta. Ją reikia gelbėti, ją skriaudžia tie patys bestijos kapitalistai ir imperialistai“, – kalbėjo meteorologas.
Anot Oksfordo universiteto Klimato žurnalistikos programos narės ir Europos Sąjungos Klimato pakto ambasadorės Rugilės Matusevičiūtės, tokie pasisakymai parodo, kiek daug dar reikia nuveikti, edukuojant žmones apie klimato kaitą.
„Galėtume ignoruoti tokius prieštaringus pasisakymus, tačiau kai juos išsako toks visuomenėje gerbiamas ir autoritetingas asmuo, pasidaro aišku, kad šioje srityje dar teks nudirbti nemažai darbo, kol kiekvienas suprasime savo įtaką aplinkai ir kokią riziką klimato kaita kelia mūsų pačių išlikimui“, – sakė R. Matusevičiūtė.
Jos teigimu, N. Šulija, užuot tinkamai naudojęs turimą platformą, gilina visuomenės susipriešinimą ir skaldo visuomenę.
G. Markovičienė patvirtino nusprendusi pasitraukti iš Seimo rinkimų: pripažįstu padariusi klaidą
Kaune neblaivi avariją sukėlusi, su „Nemuno aušra“ į Seimą bandžiusi patekti Gitana Markovičienė patvirtino priėmusi sprendimą trauktis iš rinkiminės kovos.
„Pastarieji įvykiai privertė mane rimtai permąstyti savo veiksmus ir galvoti apie ateities perspektyvas. Pripažįstu, kad padariau klaidą, kuri neatitinka mano atsakomybės standartų bei viešojo pasitikėjimo lūkesčių. Už tai prisiimu visą atsakomybę ir esu pasirengusi susidurti su visomis pasekmėmis – tiek tomis, kurios jau išryškėjo, tiek tomis, kurios dar gali atsirasti“, – savo feisbuko paskyroje rašo G. Markovičienė.
„Nusprendžiau trauktis iš rinkiminės kovos. Manau, kad tai yra teisingiausias žingsnis šioje situacijoje, nes politinė veikla reikalauja ne tik pasitikėjimo, bet ir skaidrumo. Dėkoju visiems už paramą ir supratimą, šis sprendimas yra nelengvas, tačiau būtinas“, – akcentavo ji.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) Eltą informavo jau gavusi „Nemuno aušros“ prašymą išbraukti G. Markovičienę iš daugiamandačio sąrašo ir vienmandatės rinkimų apygardos.
Pirmadienį ELTA pranešė, kad „Nemuno aušra“ kandidatė į Seimą G. Markovičienė, įtariama, neblaivi sukėlė avariją ir pabėgo iš avarijos vietos. G. Markovičienei buvo nustatytas 2,39 promilių girtumas, tai vidutinis girtumo laipsnis.
Avarija įvyko praeitą antradienį, apie 17.30 val., Kaune, Iniciatorių gatvėje.
Policija skelbė, kad automobilis „Mercedes-Benz“, vairuojamas neblaivios 47 metų moters kliudė stovintį automobilį „Ford“ ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Netrukus sugrįžusiai vairuotojai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis Eltai patvirtino, kad minėtoje avarijoje neblaivumas nustatytas G. Markovičienei.
Su G. Markovičiene Eltai nepavyko susisiekti.
Esant tokiam girtumui, koks buvo nustatytas G. Markovičienei, policija pradeda ikiteisminį tyrimą dėl vairavimo išgėrus, vairuotojui gresia baudžiamoji atsakomybė.
ELTA primena, kad liepos pabaigoje posėdžiavusi partijos „Nemuno aušra“ taryba patvirtino kandidatų į Seimą sąrašą, kurį ves parlamentaro priesaiką sulaužęs ir mandato atsisakęs Remigijus Žemaitaitis.
Vienmandatėje Petrašiūnų-Girčiupio apygardoje G. Markovičienė įrašyta aštuntuoju numeriu.
Demokratai pristatė galimus kandidatus į naująją Vyriausybę: premjeru taptų S. Skvernelis, užsienio reikalų ministru – V. Sinkevičius
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pristatė savo galimus kandidatus į naująją Vyriausybę, kuriai sėkmės atveju vadovautų ekspremjeras Saulius Skvernelis. Į užsienio reikalų ministro postą demokratai siūlo buvusį eurokomisarą Virginijų Sinkevičių, o į krašto apsaugos ministro pareigas – prezidento rinkimuose kandidatavusį Giedrimą Jeglinską, o Finansų ministerijai sėkmės atveju vadovautų – Seimo narys Lukas Savickas.
„Mes puikiai suprantame, kad Vyriausybė bus koalicinė. Ir jeigu mes būsime šitoje būsimoje koalicijoje, mes galėsime iš karto pasiūlyti žmones, kurie galėtų tą pačią dieną, tą pačią akimirką imtis darbo. Ir nesidaryti ministerijoje – kur aš papuoliau, ką man čia reikės daryti“, – renginio metu sakė S. Skvernelis.
„Laiko nėra, reikia taisyti valdančiųjų padarytas klaidas, reikia ne tik kalbėti, bet ir vykdyti darbus apie mūsų ekonomikos auginimą, reikia kalbėti ir daryti darbus apie sugriautos iš esmės sveikatos apsaugos sistemos atstatymą, reikia daryti sprendimus švietime, kuris beviltiškai yra nustekentas“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, taip pat reikia didelį dėmesį skirti socialinės atskirties mažinimui.
Susisiekimo ministru partija siūlytų Algirdą Butkevičių, sveikatos apsaugos ministre – Rolandą Lingienę.
Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovautų Jekaterina Rojaka, Energetikos ministerijai – Žygimantas Vaičiūnas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – Linas Kukuraitis, Aplinkos ministerijai – Tomas Tomilinas, Kultūros – Benjaminas Želvys, Žemės ūkio – Kęstutis Mažeika, Švietimo, mokslo ir sporto – Vilija Targamadzė, Vidaus reikalų – Rasa Pavarienė, o Teisingumo – Julius Arlauskas.
Savo ruožtu buvęs eurokomisaras V. Sinkevičius, dirbęs aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės srityje, tikina, kad jo pavardė projektuojama į užsienio reikalų ministro postą ne dėl to, kad partijai pritrūko šiai sričiai reikiamas kompetencijas turinčių žmonių. Politikas tikina šioms pareigoms reikiamą patirtį ir ryšius sukaupęs darbo Europos Komisijoje (EK) metu.
„Aš manau, kad užsienio reikalų ministras turi turėti ryšių. Ir man Europos Komisijoje teko dirbti su visomis šalių narių vyriausybėmis, aš lankiausi visose šalyse narėse, susitikau su visų šalių premjerais, užsienio reikalų ministrais, nes tie klausimai neišvengiamai buvo persidengiantys“, – žurnalistams sakė V. Sinkevičius.
„Tai šiuo atveju, manau, kad mano tarptautinė patirtis, darbas Europos Komisijoje, galų gale santykis su Europos Komisijos pirmininke, tai galėtų būti didelė pridėtinė vertė Lietuvai, atstovaujant Lietuvos interesus“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis siūlo savivaldos sritį perduoti Vyriausybės kanceliarijai
„Vardan Lietuvos“ pirmininkas taip pat renginio metu išsakė siūlymą Vidaus reikalų ministerijos (VRM) žinioje šiuo metu esančią savivaldos sritį perduoti Vyriausybės kanceliarijai.
„Savivaldos klausimai apleisti. Pirmiausia, kas darosi kalbant apie regionų atskirtį, apie finansavimą, europiniai pinigai, kurie skirti regionams – jie nejuda. Dėl to (reikėtų – ELTA) tą savivaldos dalį grąžinti arba atiduoti kanceliarijai, nes kanceliarija iš esmės yra ministerija, ji koordinuoja visų ministerijų veiklą“, – žurnalistams savo idėją paaiškino S. Skvernelis.
„Jeigu kanceliariją sustiprintume šia funkcija, ją (kanceliariją – ELTA) pavadintume Vyriausybės valdymo ministerija, tai nepadaugėtų nė vienu biurokratu, atvirkščiai, sumažėtų ir būtų realiai tos kanceliarijos galios, kurios ir turėtų būti. Ir premjeras turėtų pavaduotoją“, – sakė jis.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.
Naujausia apklausa: smuko visuomenės pasitikėjimas teismais, kariuomene ir žiniasklaida
Per pastaruosius du mėnesius labiausiai – 3 ir 4 procentiniais punktais – smuko visuomenės pasitikėjimas teismais, šalies kariuomene bei žiniasklaida. Tuo metu kitų institucijų vertinimai nepakito, rodo naujausios apklausos.
Šių metų rugpjūčio 7–19 dienomis ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ teiravosi Lietuvos gyventojų, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais.
Nors prielankumas Lietuvos kariuomenei ir smuko, ji vis tiek vertinama palankiausiai tarp visų institucijų. Anot apklausos, šalies kariais teigia pasitikintys 74 proc. respondentų, o 21 proc. ją vertina neigiamai.
Antroje vietoje šiame reitinge – vos mažesnį visuomenės pasitikėjimą turinti policija. Palankiai ją vertina 73 proc. apklaustųjų ir 21 proc. sako ja nepasitikintys.
Nežymiai nuo kariuomenės ir policijos atsilieka Prezidento institucija. Palankiai ją vertina 70 proc. gyventojų, o 25 proc. vertina kritiškiau.
Gyventojai taip pat yra linkę pasitikėti Bažnyčia ir „Sodra“. Šiomis institucijos pasitikintys nurodė šeši iš dešimties apklaustųjų. Apie Bažnyčią teigiamai atsiliepė 63 proc. gyventojų, priešingos nuomonės laikėsi 29 proc., „Sodra“ – atitinkamai 62 proc. ir 30 procento.
Tuo metu pusė ar kiek daugiau nei pusė respondentų sako pasitikintys savivaldybėmis (55 proc. pasitiki ir 37 proc. nepasitiki) ir Lietuvos žiniasklaida (48 proc. pasitiki ir 46 proc. nepasitiki).
Menkiausią pasitikėjimą tarp institucijų turi teismai, Vyriausybė ir Seimas. Apklausos duomenimis, kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) apklaustųjų nurodė, kad pasikliauja šalyje dirbančiais teismais, ir 52 proc. – kad nepasitiki.
Visuomenės palaikymo nesulaukė nei Vyriausybė, nei Seimas
Kaip rodo apklausa, 36 proc. respondentų, tiek, kiek ir teismais, teigiamai atsiliepia apie premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę. Tuo metu 59 proc. nurodė, kad nepasitiki Ministrų kabinetu.
Vis tik menkiausią visuomenės pasitikėjimą turi Seimas. Jam, gyventojų nuomone, atiteko paskutinė reitingo pozicija. Šalies parlamentu teigė pasitikintys 28 proc. respondentų, o daugiau nei pusė (66 proc.) palankumo šiai institucijai sako nejaučiantys.
Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1 018 Lietuvos gyventojų, apklausa vyko 109-iuose atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.
Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Užimtumo tarnyba: nepaisant stabilių įsidarbinimo rodiklių, rugpjūtį augo nedarbas
Nors paskutinįjį vasaros mėnesį Užimtumo tarnyba fiksavo stabilius įsidarbinimo rodiklius bei aktyvesnį švietimo sektorių, pastarąjį mėnesį taip pat ūgtelėjo nedarbas. Jis siekė 8,8 procento.
Pasak Užimtumo tarnybos, baigiantis vasarai, darbuotojų paieška buvo pasyvesnė nei balandžio–liepos laikotarpiu, tačiau aktyvesnė nei gruodį–kovą. Rugpjūtį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų – trys ketvirtadaliai (10,7 tūkst.) – kvalifikuotam darbui.
„Artėjant rudeniui darbo rinką, kaip įprasta, gyvina prasidedantys nauji mokslo metai. Švietimo įstaigos ieško mokytojų, jų padėjėjų ir pagalbinio personalo, neformaliojo mokymo paslaugų teikėjai dairosi papildomo ugdymo, įvairių kūrybinių ir sporto būrelių darbuotojų. Suaktyvėja ir maitinimo įstaigos: vienos ieško pamainos į studijas grįžtantiems vasarą dirbusiems studentams, kitos rengiasi teikti maitinimo paslaugas mokykloms ar didina veiklos apimtis laukdamos į biurus grįžtančių darbuotojų“, – pranešime teigė Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Darbo rinkos aktyvumą rodo ir stabilūs įsidarbinimo rodikliai. Rugpjūtį dirbti pradėjo 17 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – šiek tiek daugiau nei liepą ir birželį. Švietimo (900) bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (1 tūkst.) sektoriuose įsidarbinusių darbo ieškančių asmenų skaičius – didžiausias nuo metų pradžios.
Aktyviau nei liepą darbo ieškantys žmonės įsidarbino mokytojais, gydytojais, slaugos specialistais, veterinarais, elektros ir chemijos inžinieriais, buhalteriais, mokytojų padėjėjais, vaikų priežiūros darbuotojais, virėjais, pardavėjais.
Tuo metu pradėjusių dirbti kvalifikuotais ar nekvalifikuotais darbininkais skaičius beveik nekito. Kvalifikuoto darbininko ar operatoriaus darbo ieškantys rugpjūtį daugiausiai darbinosi sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais, statybininkais, variklinių transporto priemonių taisytojais, mėsininkais ar žuvų darinėtojais, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojais.
Nedarbas siekė 8,8 procento
Vis tik, nepaisant stabilių rodiklių ir sumažėjusio naujų Užimtumo tarnybos klientų skaičiaus, rugpjūtį šalyje fiksuotas nedarbas.
Anot Užimtumo tarnybos, rugsėjo 1 dieną šalyje buvo 160,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas – tai 4,1 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį, tačiau 7,1 tūkst. mažiau nei kovą, prieš suaktyvėjant sezoninių darbuotojų samdai.
Registruotas nedarbas šalyje siekia 8,8 proc. – šalyje nedirba kas vienuoliktas darbingo amžiaus šalies gyventojas, įgijęs bedarbio statusą Užimtumo tarnyboje.
Didžiausias nedarbas – Kalvarijos (12,8 proc.), Ignalinos rajone (12,4 proc.) bei Lazdijų r. (11,2 proc.), mažiausias – Neringoje (2,1 proc.) ir Birštone (5,6 proc.).
Registruoto nedarbo rodikliai didėjo 54 savivaldybėse. Labiausiai nedarbas paaugo Molėtų, Zarasų, Marijampolės, Šakių, Joniškio, Pagėgių, Anykščių ir Švenčionių rajonų savivaldybėse.
Įtakingiausi Lietuvos politikai: lyderiais išlieka G. Nausėda ir I. Šimonytė
Naujienų portalas „Delfi“ skelbia, kad jau trečius metus iš eilės, Lietuvos elito atstovų vertinimu, įtakingiausiais šalies politikais išlieka premjerė Ingrida Šimonytė, prezidentas Gitanas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Ketvirtojoje pozicijoje rikiuojasi kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, praėjusiais metais užėmęs šeštąją poziciją.
Penktasis įtakingiausiųjų politikų sąraše išliko Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Tuo metu į šeštą poziciją iš ketvirtos nusileido Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Toliau įtakingiausiųjų politikų sąraše rikiuojasi krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Lietuvos elito nuomonės tyrimą „Delfi“ užsakymu gegužės 20 d.–birželio 28 d. atliko žurnalas „Reitingai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1088 asmenys.
Visuomenė įtakingiausiais politikais įvardino G. Nausėdą, I. Šimonytę ir V. Adamkų
Visgi paraleliai vykdytas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė kiek kitokį įtakingiausių politikų išsidėstymą.
Įtakingiausiu šalies politiku gyventojai įvardino prezidentą G. Nausėdą, antroji reitingų vieta atiteko premjerei I. Šimonytei, trečioji – kadenciją baigusiam prezidentui V. Adamkui.
Toliau įtakingiausių politikų sąraše rikiuojasi D. Grybauskaitė, V. Landsbergis, V. Čmilytė-Nielsen, partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, V. Blinkevičiūtė, L. Kasčiūnas ir G. Landsbergis.
Visuomenės nuomonę „Spinter tyrimai“ aiškinosi birželio 18–liepos 3 dienomis. Apklausti šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus, jie gavo unikalią apklausos nuorodą. Tyrimo metu iš viso buvo apklausta 1013 respondentų visoje Lietuvoje.
Tyrimą „Lietuvos įtakingiausieji“sudaro dvi dalys: asmenis, turinčius didžiausią įtaką Lietuvos raidai, visuomenei ir sprendimų priėmėjams, vertina šalies elitas, kurio nuomonę atspindi žurnalas „Reitingai“, o visuomenės atstovų apklausą vykdo „Spinter tyrimai“.
Beveik du trečdaliai gyventojų galvoja, kad reikalai Lietuvoje prastėja
Beveik du trečdaliai gyventojų mano, kad padėtis šalyje blogėja, rodo naujausia šalies gyventojų apklausa. Lyginant su birželio mėnesiu, teigiančių, jog reikalai Lietuvoje blogėja, padaugėjo 4 proc.
Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ rugpjūčio 7–19 dienomis atlikta apklausa, prašiusi respondentų įvertinti, ar, jų manymu, pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją, ar į blogąją pusę.
Rugpjūtį 18 metų ir vyresnių gyventojų, manančių, kad situacija Lietuvoje gerėja, buvo apie trečdalį (34 proc.), kai beveik du trečdaliai (63 proc.) nurodė, kad situacija šalyje blogėja, o 4 proc. respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Per paskutinius 2 mėnesius 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę. Birželį palankiai situaciją vertinančių respondentų buvo 36 proc., o nepalankiai – 59 proc. Panašūs vertinimai buvo šių metų balandžio mėnesį, likus mėnesiui iki prezidento rinkimų.
Kad reikalai Lietuvoje iš esmės gerėja, dažniau mini jaunimas iki 30 metų – tai nurodė 47 proc. apklaustųjų. Optimistiškiau yra nusiteikę didmiesčių gyventojai, taip manančių jų tarpe yra 44 proc., šalies perspektyvas labiau teigiamai vertina respondentai su aukštuoju išsilavinimu (52 proc.) bei su didžiausiomis (virš 1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (47 proc.), besimokantis jaunimas (60 proc.), vadovai (42 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (42 proc.), dirbantieji valstybiniame sektoriuje (39 proc.) ir dešiniųjų pažiūrų gyventojai (48 proc.).
Kad padėtis šalyje blogėja, galvoja didžioji dalis Lietuvos gyventojų, o dažniau taip mano vyresni nei 50 metų žmonės – 68 proc. šio amžiaus respondentų mano, kad reikalai blogėja. Pesimistiškiau yra nusiteikę mažesnių miestų gyventojai (70 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (71 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (72 proc.), darbininkai ir ūkininkai (71 proc.) bei pensininkai (67 proc.), lenkų (74 proc.) bei rusų (73 proc.) tautybių gyventojai.
Apklausa vyko rugpjūčio 7–19 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų, apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją