Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Vasarą Lietuvoje praūžus audrai, ESO planuoja 300 mln. eurų investicijas į elektros tinklus
Liepos pabaigoje šalyje praūžus didelei audrai, elektros tinklus prižiūrinčio „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila sako, kad ateinantį dešimtmetį bendrovė ketina investuoti papildomus 300 mln. eurų į elektros kabelines linijas, tinklų patikimumą. Vertindamas operatoriaus darbą šalinant audros padarinius, ESO vadovas kalbėjo apie komunikacijos problemas, tačiau pabrėžė teigiamai vertinantis šių darbų tempą.
„Yra įvertintos ir numatytos investicijos – tai per artimiausią dešimtmetį bendros (ESO – ELTA) investicijos sudarys 300 mln. eurų ir jos bus skirtos kabelinių linijų tiesimui. Bendrai (…) turėsime 4,7 tūkst. kilometrų kabelių“, – portalui „Verslo žinios“ sakė R. Radvila.
„Prioritetas yra (…) patikimas energijos tiekimas klientams ir sutrikimų skaičiaus mažinimas. Tai yra prioritetas arba pasirinkimas tų linijų, kurios bus kabeliuojamos – (pagal – ELTA) sutrikimų skaičius ir klientų skaičius, esantis ant tų linijų“, – pabrėžė ESO vadovas.
Liepos 28-ąją prasidėjusios audros metu, ESO duomenimis, 80 proc. visų tinklo sutrikimų įvyko dėl augmenijos – nustatyta virš 5,8 tūkst. atvejų, kai medžiai arba šakos buvo nutraukę laidus. Kaip vertinama, ši audra buvo dvigubai stipresnė už bet kurią kitą, praūžusią pastaruoju penkerių metų laikotarpiu.
Audros padariniai, pasak R. Radvilos, galutinai buvo pašalinti iki rugpjūčio 8 d. – vienu metu darbus „laukuose“ atliko apie 900 darbuotojų. Atgal prie tinklo po audros prijungta,
pasak R. Radvilos, apie 470 tūkst. klientų.
„(Padarinių šalinimui – ELTA) rašyčiau stiprų aštuonetą. (…) Pats koordinavimas (audros padarinių – ELTA) šalinimo – mes ėmėmės aktyvių veiksmų, ir gal ne visą laiką tai (buvo – ELTA) matoma, bet stengėmės užtikrinti, kad kita infrastruktūra, kuri yra šalyje, kad ji galėtų funkcionuoti – kalbant apie tą patį (mobilųjį – ELTA) ryšį. Tam tikros sritys buvo prioritetizuotos tam, kad dingus elektrai nebūtų visiškai paralyžiuotas gyvenimas“, – aiškino jis.
„(Reikėtų pasitempti – ELTA) komunikacijoje, kur galėjome nuspėti, kiek laiko truksime. Nes tai buvo pagrindinis klausimas – kada (bus pašalinti padariniai – ELTA)?“ – dėstė R. Radvila.
ESO vadovo teigimu, Latvijoje siaubusi audra neigiamų padarinių turėjo mažiau, o tai susiję su skirtingų proskynų aplink elektros linijas dydžiu.
„Nėra jokio esminio skirtumo tarp tinklo struktūros Latvijoje ir tinklo struktūros Lietuvoje. Miškingumas, (…) manau, esame labai panašioje situacijoje. (…) Vienintelis skirtumas yra proskynų dydžiai, kurie yra Latvijoje ir kurie yra Lietuvoje“, – sakė R. Radvila.
Tad, anot jo, Lietuvoje yra poreikis imtis reglamentavimo pokyčių – pokalbius šia tema ESO jau vykdo su institucijomis, Lietuvos žemės ir miškų savininkų asociacija.
„Esame pateikę savo skaičiavimus, pateikę savo įvertinimus. Dabar iš (Aplinkos – ELTA) ministerijos pusės turėtų būti kažkokie veiksmai“, – sakė jis.
„Kalbant apie tų pačių trasų valymą, apie proskynų didinimą, apie generatorius, apie kabeliavimo apimčių didinimą – taip, mes esame įsivertinę pinigais. (…) Trasų valymas neturi kainuoti daugiau ir laiko perspektyvoje neturi kainuoti brangiau negu linijų kabeliavimas. Finansiškai tai yra įvertinta ir esame pasiskaičiavę ir pateikę tuos skaičiavimus Aplinkos ministerijai“, – akcentavo R. Radvila.
ELTA primena, kad paskutinį liepos savaitgalį šalyje siautė audra, šimtai tūkstančių gyventojų liko be elektros, nuversti medžiai užtvėrė kelius, kiemus ir pravažiavimus, kai kur iškrito katastrofinis kritulių kiekis.
Seimą paliksiančių parlamentarų išeitinėms planuojama skirti apie 1,5 mln. eurų.
Nebekandidatuoti į Seimą nusprendusiems arba dar vienai kadencijai neišrinktų parlamentarų išeitinėms išmokoms planuojama skirti daugiau kaip 1,5 mln. eurų, sako Seimo kanclerė Vaida Servetkienė.
„Kai planavome biudžetą, išeitinėms išmokoms buvome numatę apie 1,5 mln. eurų. Kiek de facto gausis, bus matyti. Dar ir patys lūkuriuojame, neskaičiuojame. Aiškiau bus galima matyti po antrojo rinkimų turo arba realiai jau po (naujos sudėties Seimo narių – ELTA) priesaikų“, – Eltai teigė V. Servetkienė.
„Šiaip yra 1 mln. 575 tūkst., įskaitant mokesčius, numatyta. Žiūrėsime, ar pakaks, ar ne“, – pridūrė ji.
Eiliniams Seimo nariams „į rankas“ priklausys nuo 4,3 tūkst. iki 13 tūkst. eurų siekiančios išeitinės išmokos, o svarbesnes
pareigas užėmę parlamentarai gaus dar didesnes išmokas.
ELTA primena, kad išeitinių išmokų tvarka kadenciją baigusiems parlamentarams yra numatyta Seimo statute. Neperrinktam parlamentarui priklauso tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų siekianti išeitinė išmoka, kiek metų iš eilės jis buvo parlamento nariu. Visgi ši išmoka negali būti mažesnė nei dviejų ir didesnė nei šešių vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydis.
Šiuo metu eilinio Seimo nario pareiginė alga siekia 3 608,4 euro neatskaičius mokesčių. Taigi, Eltos skaičiavimu, jokių papildomų pareigų neužimantis parlamentaras kas mėnesį gauna 2 183,08 euro „į rankas“.
ELTA primena, kad antrasis Seimo rinkimų turas Lietuvoje vyks jau spalio 27 dieną.
Žiniasklaida: vyskupas K. Kėvalas uždraudė publikuoti G. Nausėdą ir R. Žemaitaitį kritikuojantį tekstą
Vyskupas Kęstutis Kėvalas uždraudė katalikiškame leidinyje „Artuma“ publikuoti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Antano Gailiaus tekstą, kritikuojantį Gitaną Nausėdą ir Remigijų Žemaitaitį. Kaip praneša LRT, vietoje šio teksto spalio mėnesio numeryje pasirodė to paties autoriaus eilėraštis „Paskutinioji psalmė“.
Portalui tai patvirtino ir „Artumos“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.
Kaip nurodo LRT, tokį savo sprendimą K. Kėvalas argumentavo tuo, kad A. Gailiaus tekstas neva svetimas bažnytinei kultūrai. Vyskupas teigė, kad straipsnio pasirodymas būtų interpretuojamas kaip leidinio „steigėjo nustatytų principų pažeidimas ir veikimas prieš steigėjo valią“.
Pranešama, kad neišpublikuotame tekste „Apie tamsą ir šviesą“ A. Gailius rašė apie rinkimų kampaniją. Savo komentare A. Gailius kritikavo „Nemuno aušros“ kandidatą R. Žemaitaitį ir prezidentą G. Nausėdą. Pasak komentaro autoriaus A. Gailiaus, R. Žemaitaitis mėgina „sutelkti į vieną vietą visas juodžiausias Lietuvos tamsybes“.
Seime – paskutinis žingsnis apribojant užsieniečių apgyvendinimą valstybės lėšomis iki pusės metų
Seimas linkęs pritarti, kad valstybė užsieniečių apgyvendinimą finansuotų ne ilgiau pusės metų – kol migrantai laukia sprendimo dėl laikinosios apsaugos statuso suteikimo ir tik kol šis statusas galioja.
Po svarstymo antradienį šias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pataisas palaikė 79 parlamentarai, susilaikė 5. Kad būtų priimtas, įstatymas į Seimo plenarinių posėdžių salę sugrįš dar vienam balsavimui.
Vyriausybė dar rugsėjį įtvirtino, kad nuo kitų metų į šalį atvykusiais nelegaliais migrantais rūpinsis Priėmimo ir integracijos agentūra. Naujoji agentūra, pavaldi SADM, administruos laikinojo migrantų apgyvendinimo vietas, rūpinsis jų pervežimu, sveikatos patikra ir priežiūra, teiks teisines ir vertimo paslaugas.
Dabar nemokamai valstybės ar jos įstaigų valdomose apgyvendinimo vietose užsieniečiai gyventi gali visą laiką, kuriuo galioja laikinosios apsaugos statusas, kad ir kiek jis truktų, taip pat iki priimant sprendimą tokį statusą suteikti ar atmesti.
Pakeitus įstatymą, laikas, kai užsieniečiams suteikiamas valstybės apmokamas apgyvendinimas, būtų pradedamas skaičiuoti nuo migrantų prašymo dėl leidimo gyventi Lietuvoje užregistravimo MIGRIS sistemoje.
Po 6 mėnesių migrantų apgyvendinimą organizuotų patys įstaigų valdytojai ar naudotojai, o nebe valstybė – tai užtikrintų, kad nemokamame būste užsieniečiai galėtų gyventi visą laiką, kol jiems suteikta laikinoji apsauga.
Šiuo metu numatyta išimtis, kad laikinąją apsaugą įgijusiems užsieniečiams, kurie siekia būsto nuomos kompensacijos, nereikia deklaruoti turto ar pajamų. Tokia tvarka įtvirtinta nuo Rusijos pradėto karo pradžios išaugus pabėgėlių iš Ukrainos srautui.
Visgi, 62,3 proc. visų MIGRIS užregistruotų karo pabėgėlių jau dirba, todėl, anot ministerijos, šios išimties reikėtų atsisakyti ir įpareigoti užsieniečius deklaruoti turtą, įskaitant Lietuvoje gautas pajamas.
Nutraukus visos šios ilgalaikės paramos teikimą užsieniečiai geriau integruotųsi į šalies darbo rinką, imtųsi iniciatyvos patys apsirūpinti būstu, kompensacijos būtų taikliau skirstomos lėšų nuomai neturintiems užsieniečiams ir tokiu būdu taupomos biudžeto lėšos.
SADM duomenimis, nemokamo užsieniečių apgyvendinimo išlaidos 2023 m. siekė 1,4 mln. eurų, o pirmuosius tris 2024 m. mėnesius – virš 300 tūkst. eurų. Laikinąją apsaugą turinčių užsieniečių, gaunančių būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, skaičius nuo 2022 iki 2023 metų išaugo nuo beveik 2,3 tūkst. iki 7,8 tūkst.
Būsto kompensacijoms mokėti 2023 m. panaudota virš 6 mln. eurų valstybės skolintų lėšų, kai 2022 m. šis skaičius siekė beveik 900 tūkst. eurų.
ŽŪM siūlo keisti palūkanų kompensavimo taisykles: išmokos ūkininkus pasiektų kartą per mėnesį
Žemės ūkio ministerija siūlo keisti palūkanų kompensavimo taisykles. Įvedus pakeitimus, išmokos ūkininkus pasiektų ne kas ketvirtį, kaip iki šiol, o kas mėnesį, praneša ministerija.
„Apyvartinės lėšos ūkininkams yra labai svarbios dėl nenumatytų išlaidų susidūrus su nepalankiais klimato reiškiniais. (…) Tokios lėšos svarbios atsiskaitymams už paslaugas, prekes bei darbo jėgą. Todėl atsižvelgę į ūkininkų prašymus ir siekdami, kad palūkanų kompensacijos greičiau pasiektų pagalbos gavėjus, siūlome, kad palūkanų kompensacijų išmokėjimas vyktų kartą per mėnesį vietoje dabar nustatyto kompensavimo kas ketvirtį“, – teigė žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.
Ministerijos duomenimis, taisyklių pakeitimas turėtų įsigalioti jau šių metų lapkričio 1 d.
Savaitgalį keliuose – daugybė neblaivių vairuotojų, 17 sulauks baudžiamųjų bylų ir neteks automobilių, traktoriaus
Praėjusį šeštadienį Lietuvos policija įvairiose šalies vietose sulaikė daugybę neblaivių vairuotojų – 17 jų buvo nustatytas girtumas, kuris jau užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Šie vairuotojai bus baudžiami teismo, iš jų bus konfiskuotos transporto priemonės.
Apsvaigusių vairuotojų mašinos trenkėsi į kitus automobilius, tvoras, nuvažiavo į pakelės griovius.
Kaip skelbia Vilniaus apskrities policija, šeštadienio naktį, apie 1 val. 30 min., Vilniuje, Studentų gatvėje, automobilis „Volkswagen“, vairuojamas neblaivaus (2,39 prom.) vyro (gimusio 1994 m.), atsitrenkė į pastato tvorą.
Apie 8 val. 50 min. Rokiškio rajone, Skemų kaime, sulaikytas automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas (gim. 1975 m.), kuris automobilį vairavo neblaivus, neblaivumą alkoholio matavimo prietaisu vengė tikrintis, taip pat atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus.
Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas vyras sulaikytas, o automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, pranešė Panevėžio apskrities policija.
Apie 9.25 val. Utenos rajone, Vyžuonų miestelyje, vyras (gim. 1974 m.) vairavo automobilį „Honda CRV“ būdamas neblaivus, nustatytas 2,50 prom. neblaivumas.
Apie 9 val. 45 min. Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje, Šventupės kaime, neblaivus (1,89 prom.) vyras (gimęs 1981 m.) vairavo automobilį „VW Crafter“ su priekaba „Boro“.
Apie 11 val. 18 min. Švenčionių rajone, Pabradėje, A. Mickevičiaus gatvėje, neblaivus (1,83 prom.) vyras (gimęs 1957 m.) vairavo automobilį „Jeep“.
Apie 13 val. 16 min. Vilniuje, Grigiškėse, Afindevičių gatvėje, neblaivus (3,09 prom.) vyras (gimęs 1987 m.) vairavo automobilį BMW.
Apie 15 val. Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, Papikeliškių kaime, neblaivus (2,56 prom.) vyras (gimęs 1984 m.) vairavo automobilį „Volvo XC70“.
Apie 16 val. 50 min. Vilniuje, Justiniškių gatvėje, neblaivi (2,04 prom.) moteris (gimusi 1984 m.) vairavo automobilį „Mazda 6“.
Apie 17 val. 30 min. Šalčininkų rajone, Baltosios Vokės seniūnijoje, Rūdninkų kaime, neblaivus (1,80 prom.) vyras (gimęs 1995 m.) vairavo automobilį „Seat Toledo“.
Apie 18 val. 06 min. Šakių rajone, Gotlybiškių kaime automobilį „Škoda“ galimai vairavo neblaivus vyras (gim. 1957 m.), jam nustatytas 1,95 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę.
Apie 20 val. 10 min. Elektrėnų savivaldybėje, Pastrėvio seniūnijoje, Pastrėvio kaime, automobilis „Audi A4“, vairuojamas neblaivaus (2,48 prom.) vyro (gimusio 1971 m.), kliudė stovintį automobilį „Toyota Yaris Cross“.
20.45 val. Kelmės rajone, Užventyje, Žemaitės gatvėje, neblaivus (2,15 prom.) vyras, (gimęs 1954 m.), vairuodamas automobilį „Peugeot“, susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „Ford“, kurį vairavo blaivus vyras, gim. 1989 m. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo.
Apie 21 val. kelyje Biržai–Pasvaliečiai–Saločiai, vyras (gim. 1972 m.), būdamas neblaivus (2,41 prom.), vairavo traktorių MTZ 80. Traktorius išvežtas į saugojimo aikštelę.
21.18 val. Šiaulių rajone, kelyje Kužiai–Verbūnai–Gruzdžiai, neblaivus (1,89 proc.) vyras, (gimęs 1994 m.) vairavo automobilį „Volvo S40“.
Apie 21 val. 36 min. Vilniuje, Pupojų ir Juodvarnių Sodų gatvių sankryžoje, automobilis „VW Multivan“, vairuojamas neblaivaus (2,70 prom.) vyro (gimusio 1959 m.), kliudė stovintį automobilį „Toyota“.
Apie 22 val. 50 min. Vilniuje, Pramonės gatvėje, automobilis „VW Passat“, galimai vairuojamas neblaivaus (2,45 prom.) vyro (gimusio 1975 m.), nuvažiavo nuo kelio.
Apie 23 val. 16 min. Vilniuje, Justiniškių gatvėje, automobilis „Volvo“, vairuojamas neblaivaus (2,40 prom.) vyro (gimusio 1961 m.), nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį.
Baudžiamasis kodeksas tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Iš tokių vairuotojų teismai konfiskuoja automobilius, o jei automobilis jiems nepriklauso – išieškoma mašinos vertę atitinkanti pinigų suma.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją
