Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Po pirmų 100 darbo dienų G. Palucko Vyriausybės vertinimas vienas geriausių: pasitiki 44 proc. apklaustųjų
Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybe pasitiki daugiau kaip keturi iš dešimties gyventojų. Kaip rodo naujausia apklausa, po pirmų šimto darbo dienų tai vienas geriausiai vertinamų Ministrų kabinetų šalies istorijoje.
Šių metų kovo 8–24 dienomis Eltos užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ teiravosi Lietuvos gyventojų, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais. Kaip parodė tyrimas, po pirmų šimto darbo dienų geriau nei dabartinė Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė buvo vertinamos tik dvi – Sauliaus Skvernelio ir Algirdo Butkevičiaus.
Dabartiniu Ministrų kabinetu pasikliauti yra linkę 44 proc. apklaustųjų, 51 proc. šia institucija nurodė nepasitikintys, o 5 proc. nuomonės neturėjo. Tuo metu S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybe po pirmų jos šimto darbo dienų pasitikėjo 50 proc., o A. Butkevičiaus – 46 proc. atitinkamai 2017 ir 2013 metų kovą atliktose apklausose dalyvavę gyventojai.
Kadangi 2021 metų kovą dėl vykusios pandemijos apklausa atlikta nebuvo, tų metų balandžio mėnesio duomenys rodo, kad Ingridos Šimonytės vedamu Ministrų kabinetu pasitikėjo 41 proc. respondentų.
Prasčiausiai gyventojų vertinami yra pirmieji dabartinio eurokomisaro Andriaus Kubiliaus Vyriausybės darbai. „Naktinę“ mokesčių reformą inicijavusiu Ministrų kabinetu 2009 metų kovą pasitikėjo tik 17 proc. tyrimo dalyvių.
Labiausiai pasikliaujama kariuomene
Kaip rodo šių metų kovą atliktos apklausos rezultatai, iš dešimties pateiktų institucijų šalies gyventojai labiausiai pasitiki Lietuvos kariuomene. Palankus šios institucijos vertinimas per pastaruosius du mėnesius išaugo 5 proc. punktais. Kovą ja pasikliaunantys nurodė 74 proc. respondentų. Tuo metu 22 proc. teigė nepasitikintys, o likę 4 proc. nuomonės neturėjo.
Antroje lentelės vietoje rikiuojasi policija, kurią palankiai vertina 73 proc. apklaustųjų. Savo ruožtu nepasitikintys šia institucija teigė 22 proc., o nuomonės neturėjo – 5 procentai.
Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių gyventojų pasitiki bažnyčia (66 proc. pasitiki ir 26 proc. nepasitiki), Prezidento institucija (64 proc. pasitiki ir 31 proc. nepasitiki), „Sodra“ (58 proc. pasitiki ir 33 proc. nepasitiki) ir šalies savivaldybėmis (56 proc. pasitiki ir 37 proc. nepasitiki).
Paskutinės lentelės pozicijos atiteko žiniasklaidai (46 proc. pasitiki ir 49 proc. nepasitiki), Vyriausybei (44 proc. pasitiki ir 51 proc. nepasitiki), šalies teismams (39 proc. pasitiki ir 50 proc. nepasitiki). Šias institucijas visuomenė vertina labiau neigiamai nei teigiamai.
Mažiausią pasitikėjimą turi Seimas
Tiesa, menkiausiai tyrime dalyvavę gyventojai pasikliauja Seimu. Nors per pastaruosius du mėnesius šios institucijos vertinimas išaugo 4 proc. punktais, naujosios apklausos duomenys rodo, kad šalies parlamentu pasitiki 33 proc. respondentų. Priešingai teigė net 61 proc. apklaustųjų.
Lyginant kaip gyventojai vertino naujos kadencijos Seimą tuo pačiu laikotarpiu, geriau nei dabartinės sudėties parlamentas buvo vertinamas tik du kartus – 2017 metų kovo mėnesį (35 proc. pasitikėjo ir 61 proc. nepasitikėjo) bei 1997-ųjų kovą (34 proc. pasitikėjo ir 56 proc. nepasitikėjo).
Per paskutinius 28 metus tokiu pačiu metu Seimas blogiausiai buvo vertinamas 2009 metų kovą, kai juo pasitikėjo 15 proc. ir nepasitikėjo 80 proc. tuometinėse apklausose dalyvavusių Lietuvos gyventojų.
Per metus 6 proc. punktais sumažėjo pasitikinčiųjų „Sodra“
Lyginant su 2024 metų kovą atliktu tyrimu, labiausiai – net 14 proc. punktų – išaugo pasitikinčiųjų Vyriausybe skaičius. Taip pat 9 proc. punktais padaugėjo respondentų, pasikliaunančių Seimu.
Be to, per šį laikotarpį 6 proc. punktais sumažėjo gyventojų dalis, pasitikinti „Sodra“, o 4 proc. punktais – Prezidento institucija bei Lietuvos žiniasklaida.
Atlikto tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 115 atrankos taškų.
Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.
Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
I. Hofmanas: stambūs ūkiai veikia įmonių principu, tad ir mokestinė našta žemdirbiams neturėtų būti didesnė
Valdantiesiems diskutuojant apie mokesčių pakeitimus, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad stambūs žemdirbių ūkiai iš esmės veikia įmonių principu, todėl ir jiems tenkanti mokestinė našta smarkiai skirtis neturėtų.
„Kada kalbame apie mokesčių didinimą, aš pasisakysiu už tai, kad ūkininkas yra lygu įmonei. Nesvarbu, kad jis yra fizinis asmuo ir apmokestinamas per GPM įstatymą, bet jis moka mokesčius nuo apmokestinamų pajamų, kitaip sakant, nuo uždirbto pelno“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje pirmadienį kalbėjo I. Hofmanas.
„Jis (ūkininkas – ELTA) lygiai taip pat kaip ir įmonė investuoja į savo gamybos priemones, darbo priemones, biologinį turtą ir žaliavas ir prisiima visą verslo riziką. Todėl jis neturėtų būti apmokestinamas labiau nei įmonės – (…) jeigu įmonės moka pelno mokestį 15 ar 18 proc., tai ir ūkininkai, kurie užsiima profesionaliai gamyba, kurie yra PVM mokėtojai, (neturėtų būti apmokestinami labiau – ELTA)“, – tikino jis.
Palaiko PVM lengvatą vietinei žemės ūkio produkcijai, nekeistų akcizo žymėtam dyzelinui
Tuo pat metu politikas tikino palaikantis iniciatyvą mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą vietiniams vaisiams ir daržovėms, ekologiniams produktams – šiuo metu Seime registruotas projektas, tokiai produkcijai numatantis 5 proc. lengvatinį tarifą.
„Kažkokios kitos papildomos lengvatos, be abejo, tampa našta biudžetui“, – pridūrė I. Hofmanas.
Tiesa, I. Hofmanas pažymėjo, jog svarstant galimybes atsisakyti dalies lengvatų, akcizo žymėtam dyzelinui dydis turėtų nekisti. Anot ministro, pagal akcizų įstatymą, dalis žemės ūkio sektoriuje dirbančių ūkininkų gali mokėti sumažinti akcizą arba jo nemokėti išvis, tai esą numato ir Europos Sąjungos (ES) direktyva.
„Akcizas nėra nulinis, iki šios dienos 120 eurų už toną degalų, o nuo 2026 metų dar didėja daugiau per 60 eurų – t. y. 180 būtų. Jeigu turime (akcizą – ELTA) apie 350 eurų kubui kuro, kuris yra įsigyjamas visų degalinėse, tai jau būtų pusė to (akcizo ūkininkams – ELTA) – tai aš laikyčiausi taip pat nuosekliai, kad mes turime ir šitai išlaikyti, juo labiau, kad ir kitų šalių žemdirbiai tai turi“, – akcentavo buvęs Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas.
Valdantiesiems svarstant mokestinę pertvarką, projektai artimiausiomis savaitėmis turėtų būti registruoti Seime.
Tarp jų yra svarstoma ir keisti gyventojų pajamų apmokestinimą, jį taikant ne pagal pajamų rūšį, tačiau pagal dydį.
Kol kas numatyta, kad būtų nustatyti trys gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai – iki 36 metinių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) uždirbančių gyventojų pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., o virš 60 VDU – 32 proc. tarifas.
Vadinasi, pokyčiai paliestų ir dirbančiuosius pagal individualią veiklą, tarp jų ir ūkininkams, nes jiems nebūtų taikomas atskiras tarifas.
Koalicijoje sutarta dėl pelno mokesčio kėlimo 1 proc. – stambioms įmonėms jis augtų iki 17 proc., lengvatinis – iki 7 proc.
Tyrimas atskleidė: beveik dešimtadaliui Lietuvos gyventojų trūksta pinigų maistui
Šių metų vasario mėnesį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 8,7 proc. šalies gyventojų trūko pinigų maistui, o 12,4 proc. – būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams. Tiesa, akcentuojama jog šie skaičiai yra mažesni nei pernai.
„Šių metų apklausos rezultatai nuteikia optimistiškai – po ilgą laiką trukusio gyventojų finansinių sunkumų augimo pirmą kartą fiksuojamas ryškesnis palengvėjimas: reikšmingai sumažėjo gyventojų, kuriems trūksta pinigų maistui“, – pranešime cituojama NSMOT vadovė Aistė Adomavičienė.
Skaičiuojama, kad asmenų, kurių pajamos siekia iki 500 eurų per mėnesį, grupėje pinigų maistui trūko 22,1 proc. apklaustųjų – tai beveik 8 procentiniais punktais mažiau nei prieš metus, kai tokių buvo 29,9 proc.
„Mažiausias pajamas gaunančių gyventojų grupėje matomas teigiamas pokytis, vis dėlto 22 procentai žmonių, kuriems trūksta pinigų maistui, yra labai aukštas rodiklis. Reikšminga gyventojų dalis vis dar gyvena itin sudėtingomis sąlygomis, o mūsų minimalių pajamų sistema ne visada pajėgia tinkamai apsaugoti pažeidžiamiausius“, – pažymima pranešime.
Didžiausias iššūkis apsirūpinti maistu, kaip ir praėjusiais metais, fiksuojamas tarp bedarbių (22,8 proc.) ir užimtų namų ūkyje (31,3 proc.). Į pastarųjų kategoriją patenka tėvai, auginantys vaikus bei asmenys, slaugantys šeimos narius.
„Šie duomenys rodo, kad asmenims, kurie dėl skirtingų ir objektyvių priežasčių negali dirbti, vis dar nėra užtikrinamas tinkamas socialinis saugumas ir galimybė apsirūpinti baziniais dalykais, tokiais kaip visavertis maitinimas“, – tikina organizacija.
2025 m. vasario duomenimis, 29,7 proc. asmenų, kurių pajamos siekia iki 500 eurų per mėnesį, nurodė, kad jiems trūko pinigų būsto išlaikymui. Šis rodiklis išlieka aukščiausias tarp visų pajamų grupių.
„501–700 eurų pajamų grupėje sunkumų patiria 10,5 proc., o aukščiausių pajamų grupėje (daugiau nei 700 eurų) – 5 proc. gyventojų. Tai rodo, kad net ir augant vidutinėms pajamoms, būsto prieinamumas Lietuvoje vis dar nėra užtikrintas visiems“, – akcentuojama pranešime.
Reprezentatyvią apklausą NSMOT užsakymu 2025 m. vasario 17–27 d. atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
Ieškant lėšų gynybai – siūlymas apmokestinti plynuosius miško kirtimus
Siekiant surinkti papildomų lėšų gynybai, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Linas Jonauskas valdančiosios koalicijos darbo grupei, rengiančiai mokestinius pakeitimus, pasiūlė apmokestinti plynuosius miško kirtimus.
Seimo narys mano, kad už plynuosius kirtimus miškų savininkams prie jau mokamų mokesčių galėtų prisidėti dar keli papildomi procentai.
„Šiuo metu miško savininkai moka privalomuosius atskaitymus iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Prie šio mokesčio galėtų prisidėti dar keli procentai už plynuosius kirtimus. Tie, kas kirs mišką plynai, papildys krašto apsaugos biudžetą, o kas norės sutaupyti ir išvengti mokesčio – pasirinks gamtai palankesnius miško kirtimus, galės naudoti atvejinius ar atrankinius miško kirtimus“, – Eltai sakė L. Jonauskas.
Kaip numato Miškų įstatymas, atrankinis pagrindinis miško kirtimas – tai toks kirtimas, kai iškertama dalis tam tikro amžiaus, kokybės, matmenų ar būklės medyno medžių, siekiant išlaikyti arba sukurti įvairiaamžį medyną.
Atvejinis miško kirtimas – kai brandus medynas iškertamas per kelis kartus kas 5 ar daugiau metų.
L. Jonausko teigimu, nedidele dalimi prie krašto gynybos finansavimo galėtų prisidėti ir Lietuvos miškų savininkai.
„Miškai mums svarbūs ne tik dėl biologinės įvairovės išsaugojimo, rekreacijos, bet ir šalies gynybos. Jie yra mūsų natūralus barjeras. Todėl iš šio mokesčio laimėtume dvigubai – apsaugotume mūsų gamtą, o taip pat sustiprintume krašto apsaugą“, – mano L. Jonauskas.
Parlamentaras įsitikinęs, kad mokestis už plynuosius miško kirtimus skatintų tvaresnę miškininkystę, nes plynieji kirtimai su tuo nesuderinami. Pasak jo, mokslininkai, aplinkosaugininkai jau daugybę metų kalba apie plynųjų kirtimų žalą ekosistemoms ir kardinalius ekosistemų pokyčius tokių kirtimų vietose.
„Plynieji kirtimai nesuderinami su tvaria miškininkyste. Šios Vyriausybės programoje yra numatytas tikslas siekti, kad per 20 metų bent 50 proc. šalies miškų būtų tvarkomi pagal gamtai artimos miškininkystės principus, vengiant plynųjų kirtimų ir prioritetą teikiant ekosistemų apsaugai. Todėl ieškant papildomų lėšų krašto gynybai, visai racionalu būtų apmokestinti plynuosius kirtimus“, – įsitikinęs L. Jonauskas.
ELTA primena, kad iki 2030-ųjų krašto apsaugai Lietuva siekia skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus, reikia per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai. Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba priėmė sausį.
Siekdama didesnio finansavimo gynybai, koalicinė taryba sutarė dėl pelno mokesčio kėlimo 1 proc. – stambioms įmonėms jis augtų iki 17 proc., lengvatinis – iki 7 proc.
Be to, siūloma gyventojų pajamas apmokestinti pagal dydį, o ne jų rūšį ir pagal tris gyventojų pajamų mokesčio tarifus – iki 36 metinių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) uždirbančių gyventojų pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., o virš 60 VDU – 32 proc. tarifas.
Siūloma ir įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, 10 proc. apmokestinti draudimo sutartis, taikant 5 proc. lengvatą kai kurioms civilinės atsakomybės įmokoms.
Pirmadienį aštuonios Lietuvos profesinės sąjungos išsiuntė Vyriausybei bei Seimui laišką, kuriame reikalaujama atkreipti dėmesį į kai kuriuos planuojamus mokestinės sistemos pakeitimų punktus.
Jame pateikiami penki pagrindiniai reikalavimai: apmokestinti pelną ir dividendus bent tiek pat, kiek darbo pajamas, taikyti daugiau GPM „laiptelių“, vienodinant skirtingų veiklos rūšių apmokestinimą, vienodinti ir jų socialinę apsaugą, minimalų atlygį prilyginti 50 proc. vidutinio atlyginimo, nekelti PVM tarifo, o vietoj to apmokestinti prabangos prekes ir aplinkos taršą.
Žvalgybai siūloma suteikti daugiau įgaliojimų: asmenų sekimą galėtų vykdyti iki teismo leidimo
Sikiant užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui, siūloma suteikti daugiau įgaliojimų žvalgybos institucijoms, sudaryti joms galimybes operatyviau reaguoti į besikeičiančias aplinkybes ir kylančius iššūkius.
Tai numatančias Žvalgybos įstatymo pataisas parengė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Jeigu Seimas įstatymo pataisoms pritartų, nesulaukus teismo sprendimo, pagal žvalgybos institucijos vadovo nutarimus, galėtų būti pradėti tam tikri su žmogaus sekimu susiję veiksmai. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, patekimas į būstą, kitokias patalpas, transporto priemones, elektroniniais tinklais perduodamos informacijos, susirašinėjimo fiksavimas, dokumentų ar daiktų paėmimas, finansinių operacijų stebėjimas.
Tačiau tai būtų galima tik tada, „kai siekiant užkardyti grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, būtina imtis neatidėliotinų veiksmų“.
Anot KAM, žvalgybos veikloje reikia veikti operatyviai, reagavimo terminas yra labai svarbus. Nedelsiant nepradėjus vykdyti tokių veiksmų, anot projekto rengėjų, prarandama kritiškai svarbi informacija, kurios vėliau gauti yra neįmanoma.
Beje, pradėjus tam tikrus su sekimu susijusius neatidėliotinus veiksmus, žvalgybos institucijos vadovas per 24 valandas turėtų kreiptis į apygardos teismą dėl jų sankcionavimo motyvuota teismo nutartimi.
Įregistruotomis įstatymo pataisomis taip pat siūloma leisti žvalgybai tikrinti grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių žmonių asmens dokumentus, transporto priemonių, krovinių, ginklų dokumentus. Siūloma numatyti ir galimybę laikinai, kol būtų atliktas patikrinimas, juos paimti.
Tačiau šia teise bus galima pasinaudoti tik tuomet, kai turima duomenų, kad asmuo kelia riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui bei siekiant jas užkardyti. Įstatymo pataisos taip pat numato galimybę asmenims, manantiems, kad jų teisės buvo nepagrįstai pažeistos, jas ginti ne tik teisme, bet taip pat kreiptis į žvalgybos kontrolierių.
Šiuo metu galiojantis įstatymas žvalgybos pareigūnams nesuteikia teisės tikrinti asmens ar transporto priemonės dokumentų, taip pat atlikti daiktų patikrinimą bei laikinai juos paimti.
Kaip pažymi įstatymo pataisų autoriai, šiuo metu susidaro situacija, kai žvalgybos institucijos turi duomenų apie veiklą, galinčią kelti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, tačiau neturi teisės paprašyti dokumentų. Tai, jų teigimu, apsunkina galimybę nustatyti galimai priešišką Lietuvos valstybės interesams veiklą vykdančių asmenų tapatybę.
Įstatymo pataisos numato galimybę žvalgybos institucijoms slapta gauti žmonių pirštų atspaudų, balso, kvapo ir kitus pavyzdžius. Ši teisė, anot projekto autorių, ypač aktuali siekiant įsitikinti asmenų tapatybe, ypač tais atvejais, kai turima duomenų, kad jie gali naudoti priedangos dokumentus.
Siekiant identifikuoti objektus, žvalgybos institucijoms siūloma leisti naudoti bet kokio pobūdžio medžiagas ar kitus žymėjimo būdus, nesukeliančius pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai. Anot įstatymo pataisų rengėjų, tai padėtų įsitikinti, kad tam tikrus veiksmus atliko konkretus žmogus, pavyzdžiui, priėmė pinigus už įslaptintos informacijos perdavimą.
Įstatymo pataisos draudžia taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį, jei tai keltų tiesioginį pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ar galėtų sukelti kitų sunkių padarinių. Taip pat draudžiama provokuoti kitą asmenį daryti teisės pažeidimą.
Leistų naudoti sprogmenis
Projekto autoriai siūlo suteikti žvalgybos institucijoms teisę įsigyti ir naudoti sprogmenis bei sprogstamąsias medžiagas. Žvalgybos pareigūnas turėtų teisę juos panaudoti „taikydamas rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių šalinimo priemones“.
Sprogmenys galėtų būti panaudoti, jei iškyla reali grėsmė, kad įslaptinta informacija ar turtas gali būti perimti, prarasti ar atskleisti, tokiu būdu padarant žalą nacionalinio saugumo interesams.
Kai neišvengiamo pavojaus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, įstatymas draudžia panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, taip pat sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas.
Naujas apribojimas dėl kelionių į nedraugiškas valstybes
Krašto apsaugos ministerija siūlo uždrausti pagal darbo sutartis žvalgybos institucijose dirbantiems darbuotojams ne darbo tikslais vykti į užsienio valstybes, kuriose yra ginkluotas konfliktas, taip pat į kitas užsienio valstybes, jeigu buvimas jose galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams.
Darbuotojų vykimo į užsienio valstybes tvarką, taip pat valstybių, į kurias vykti negalima, sąrašus tvirtintų žvalgybos institucijos vadovas.
KAM teigimu, Rusijos ir Baltarusijos saugumo tarnybos vykdo aktyvią žvalgybos veiklą šių šalių teritorijose besilankančių Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu.
„Lietuvos Respublikos valstybės institucijų personalas, taip pat ir darbuotojai, dirbantys pagal sutartis, yra vieni iš tikslinių minėtos veiklos objektų. (…) Darbuotojų išvykos į šias valstybes, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ir turimo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ypač didina verbavimo ir kitos priešiškos veiklos jų atžvilgiu tikimybę bei riziką jų pačių bei disponuojamos įslaptintos ir kitos su tarnyba susijusios informacijos saugumui“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Įstatymas šiuo metu nenustato apribojimų žvalgybos institucijų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kuriose jų buvimas galėtų pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui. Toks draudimas galioja tik žvalgybos pareigūnams.
Įstatymo pataisos taip pat reglamentuoja papildomas socialines garantijas žvalgybos pareigūnams, numato galimybę už pavyzdingą tarnybą apdovanoti juos vardiniu ginklu.
J. V. Žukas įžvelgia strateginę naudą steigti karinį poligoną Pietų Lietuvoje: visiems būtų patogu
Centrinei valdžiai dairantis į Pietų Lietuvą kaip galimą vietą naujam poligonui, buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas akcentuoja šios vietovės strateginę reikšmę, kadangi netoliese yra Suvalkų koridorius. Anot jo, jeigu bus vykdomos bendros pratybos su Vokietijos brigada, o perspektyvoje galbūt bus treniruojamasi kartu ir su Lenkijos divizija, pietinė šalies dalis būtų patogus variantas.
„Jeigu dabar daug kalbama apie Suvalkų koridoriaus situaciją, tai galbūt ir prasminga turėti Lietuvos pietuose teritoriją, vietovę, kuri atitiktų tas sąlygas, kuriose galbūt galėtų vystytis kariniai veiksmai“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė J. V. Žukas.
Anot jo, net jei kariniai veiksmai pasirinktoje vietoje nevyktų, yra svarbu užtikrinti karių patogumą taikos metu ir sudaryti jiems tinkamas sąlygas treniruotis.
„Jeigu čia atvyksta Vokietijos brigada, jeigu mes turėsime kažkokius bendrus mokymus ar perspektyvą ir su Lenkijos divizija, visiems būtų patogus tas Pietų Lietuvos regionas. Bet kartoju, aš čia sakau tik savo nuomonę, kokie iš tikrųjų yra kriterijai, gali atsakyti tik tie, kurie dabar renkasi vietą ir turi daugiau informacijos“, – sakė jis.
Pasak J. V. Žuko, poligoną ar mokymų taktinius laukus būtų optimaliausia įrengti kuo arčiau karinio dalinio, kurio lokacija priklauso nuo bendros saugumo situacijos, gynybos planų, išskaičiavimų, kur ir kaip pasiekti susitelkimo rajoną ar užduoties vykdymo vietą.
„Vertinama daug kriterijų. Aišku, jeigu dalinys yra vienoje Lietuvos pusėje, o poligonas bus kitoje, čia yra didelės kuro sąnaudos. Infrastruktūros prasme, visada geriau turėti dalinį šalia mokomos teritorijos arba poligono, kur būtų galima treniruotis“, – kalbėjo buvęs kariuomenės vadas.
Gyventojams reikia pasakoti apie poligono galimas naudas
Ne visi regionų gyventojai pozityviai žvelgia į naujų poligonų statybas jų kaimynystėje, su tuo teko susidurti ir pačiam J. V. Žukui. Anot jo, įprastai gyventojai bijo, kad atsiradus poligonui, padidės triukšmas, bus išbaidyti žvėrys ir miškai taps nebeprieinami.
„Buvo įvairiausių atvejų ir trinčių su vietiniais gyventojais, kadangi jie skaitė, kad tai bus triukšmas ir dėl to kris jų NT kainos ir t. t. Paskui viskas aprimo, kaip ir jokių problemų nekilo“, – savo patirtį atsimena J. V. Žukas.
Buvęs kariuomenės vadas teigė negalintis komentuoti, ar dabartinė valdžia tinkamai vysto diskusijas su savivaldybėmis, tačiau remdamasis savo patirtimi pasakojo, jog esminis dalykas yra nebijoti eiti kalbėtis su gyventojais ir pateikti jiems visą reikiamą informaciją.
„Aš galiu remtis tik savo patirtimi, kai norėjome įkurti naują karinį miestelį būtent naujam artilerijos poligonui Šilalės rajone, Pajūrio miestelyje. Žinau, kad įvairių nuomonių buvo dėl to miestelio įkūrimo, bet mes pradėjome labai geras aktyvias diskusijas su vietos valdžia. (…) Tam regionui buvo tam tikras postūmis į gerą pusę, ekonominis postūmis, kadangi atsiranda karinis dalinys, atsiranda darbo vietos“, – kalbėjo J. V. Žukas.
„Reikia paaiškinti visuomenei, kad tai nėra vien tik neigiami dalykai, kad ateis ir taip pat kažkas gero, kad atsiras daugiau žmonių, jaunų žmonių ir galbūt iš to bus kažkokia didesnė ekonominė nauda būtent tam regionui. Reikia daugiau bendrauti, reikia daugiau komunikacijos, reikia nebijoti eiti į ginčus, nebijoti pateikti informaciją, būti pasiruošus ją pateikti iš teigiamos pusės, ką gali karinis dalinys ar karinė teritorija duoti vienai ar kitai savivaldybei“, – tęsė jis.
ELTA primena, jog dar kovo pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikino, kad Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietinėje šalies teritorijoje. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė savo ruožtu antrino kariuomenės vadui ir tikino, kad šį poreikį aptars su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).
Tačiau LSA prezidentas Audrius Klišonis antradienį tvirtino, kad centrinė valdžia su savivaldybėmis poligonų klausimu nekomunikuoja. Jis taip pat akcentavo, kad didesnės atsakomybės tariantis su savivalda dėl poligonų turėtų imtis premjeras Gintautas Paluckas, kadangi tai yra valstybinės reikšmės klausimas.
Trečiadienį ministras pirmininkas savo ruožtu pareiškė, jog naujojo karinio poligono vietos dairomasi šalies pietuose, kalbama su savivaldybių merais. Jis taip pat užsiminė apie galimas kompensacines priemones, jeigu tokių prireiks. Jis taip pat pažymėjo, kad vietos naujam poligonui yra dairomasi pietų Lietuvoje.
Penktadienį krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė pranešė, kad šiuo metu svarstoma 14 potencialių vietovių. Ji pridūrė, kad laukiama LSA atstovų, su kuriais žadama susitikti kitą savaitę ir kalbėtis apie galimas vietas kariniam poligonui.
Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo projektus dėl karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.
Tiek Prezidentūra, tiek ir buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas jau ne kartą yra pabrėžęs, kad Lietuvoje neišvengiamai reikės steigti dar vieną poligoną, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio karinis vienetas.
Naujausia apklausa: daugėja manančių, kad situacija Lietuvoje gerėja
Trečdalis šalies gyventojų teigia, kad padėtis Lietuvoje gerėja. Palyginus su šių metų sausio mėnesiu, taip manančių padaugėjo 5 procentiniais punktais, rodo naujausia šalies gyventojų apklausa.
Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ šių metų kovo 8–24 dienomis atliktoje apklausoje dalyvavusių respondentų buvo prašyta įvertinti, ar pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją ar blogąją pusę.
Kovą 33 proc. 18 ir vyresnių gyventojų teigė, kad padėtis Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės krypsta į gerąją pusę, o du iš trijų (66 proc.) nurodė, kad reikalai blogėja.
Labiau teigiamai situaciją vertina jaunimas, skeptiškai nusiteikę – pensininkai
Kad reikalai Lietuvoje taisosi į gerąją pusę, dažniau mini jaunimas iki 30 metų (49 proc.), mažesnių miestų gyventojai (37 proc.) ir respondentai su aukštuoju išsilavinimu (46 proc.).
Taip pat labiau teigiamai situaciją šalyje vertina šeimos, per mėnesį gaunančios 2 tūkst. eurų pajamų (43 proc.), besimokantis jaunimas (50 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (45 proc.), vadovai (43 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (40 proc.).
Kad reikalai šalyje blogėja, dažniau mano vyresni nei 50 metų žmonės (72 proc.), gyvenantys kaime (69 proc.), darbininkai ir ūkininkai (72 proc.) bei pensininkai (73 proc.). Skeptiškai nusiteikę ir didžioji dalis – 93 proc. – Lietuvoje gyvenančių kitų tautybių žmonių.
R. Bilkštytė: didžiausia problema Lietuvoje – pajamų atskirtis, ją būtina spręsti
Valdantiesiems rengiant mokesčių pertvarką, finansų ekspertė Rūta Bilkštytė pastebi, kad tikslingai parinktos priemonės ir didžiausias pajamas gaunančių gyventojų simbolinis apmokestinimas gali suteikti daugiau vertės nei radikalūs sprendimai.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad nuo nepriklausomybės pradžios Lietuva norėjo užsiauginti savo kapitalistų kartą ir taikė daug mokestinių lengvatų. Kapitalistai, pasak jos, praaugo visus, tačiau mokestinė sistema liko ne ką pakitusi.
„Kai kalbame apie mokesčių sistemą, matome, kad didžiausia problema Lietuvoje yra pajamų atskirtis. Tai buvo užprogramuota tam tikrais įstatymais, kurie galiojo pernelyg ilgai ir išaugino atskirties didėjimą. Situaciją būtina spręsti, tačiau jokiu būdu nereikėtų apmokestinti darbo jėgos užmokesčio ar individualios veiklos“, – laidoje „Apie mokesčius“ teigė ekspertė, dirbanti įmonėje „Rödl & Partner“ mokesčių skyriaus vadove.
R. Bilkštytės teigimu, vienas iš galimų sprendimo kelių – labai aukštas pajamas gaunančių asmenų apmokestinimas. Tačiau, jos vertinimu, ir jis neturėtų būti radikalus.
„Net 1 ar 2 papildomi procentai nuo labai aukštas pajamas gaunančių asmenų galėtų reikšmingai prisidėti prie šalies biudžeto“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Pasak ekspertės, kalbant apie Lietuvos patrauklumą verslui, svarbu pastebėti tai, kad užimame trečią vietą pagal taikomus pelno mokesčius ir esame patrauklūs investuotojams.
„Galėčiau tai palyginti su olimpinių žaidynių prizinėmis vietomis. Investuotojų ruošiamuose pasiūlymuose Lietuva beveik visada matoma ir taip yra būtent dėl mūsų taikomo patrauklaus pelno mokesčio“, – sakė R. Bilkštytė.
Ji pridūrė, kad šaliai padidinus pelno mokestį, prisitraukti investuotojus gali būti sudėtingiau.
Šešėlio situacija Lietuvoje valdoma
Mokesčiai ir šešėlis – neatskiriamos temos, tačiau finansų ekspertė atskleidžia, kad problema Lietuvoje nebūtinai yra tokia didžiulė, kaip įsivaizduojama, mat matavimai remiasi subjektyvia mokesčių inspektorių nuomone. Vertinant pokyčius, pasak jos, galima pastebėti, kad kasmet dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir įstatymų kontrolės iš šešėlio ištraukiama per 250 mln. eurų.
„Mes galime ant popieriaus išleisti įstatymų kokių tik norime, tačiau pareiga yra užtikrinti jų vykdymą. Turime labai daug įrankių ir kriterijų kontrolei užtikrinti, inspektoriai gauna informacijos iš pačių įvairiausių šaltinių. Ir jei anksčiau Mokesčių inspekcija gaudavo daug informacijos, tačiau stigdavo galimybių ja naudotis, dabar technologijos įgalino tai apskaičiuoti ir apdoroti greičiau, eliminuojant subjektyvumo faktorių“, – atskleidė ekspertė.
Ji pažymi, kad ne visada būtina keisti įstatymą, kartais pakanka sureguliuoti jo vykdymą, tačiau klaidinga manyti, kad prie kiekvieno mokesčių mokėtojo galėsime pastatyti inspektorių ir šešėlinę rinką iš viso panaikinti.
„Mokesčių inspektorius turi taikyti postūmio priemones. Geras pavyzdys yra pajamų natūra klausimas, kuomet buvo paieškota galimybių pritraukti daugiau pajamų, nekeičiant mokesčių įstatymo. Pakeista deklaravimo tvarka ir pajamų surinkimas išaugo 6 kartus – nuo 6 milijonų eurų 2020 metais iki 36 milijonų eurų 2023 metais. Lygiai taip pat padidėjo ir „Sodros“pajamos. Tik parodėme mokesčių mokėtojui, kad informaciją turime, o jis privalo susimokėti“, – akcentavo R. Bilkštytė.
Panašus pokytis, anot jos, įvyko ir pavežėjų sektoriuje. Pavėžėjimo platformos pradėjo teikti informaciją mokesčių administratoriui, o jis – pildyti deklaraciją. Pašnekovės turimais duomenimis, tokiu būdu tris ar net keturis kartus išaugo surenkamos pajamos.
ELTA primena, kad koalicinė taryba finalizavo mokestinės pertvarkos siūlymus. Sutarta dėl pelno mokesčio kėlimo 1 proc. – stambioms įmonėms jis augtų iki 17 proc., lengvatinis – iki 7 proc.
Be to, siūloma gyventojų pajamas apmokestinti pagal dydį, o ne jų rūšį ir pagal tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus – iki 36 metinių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) uždirbančių gyventojų pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., o virš 60 VDU – 32 proc. tarifas.
Siūloma ir įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, 10 proc. apmokestinti draudimo sutartis, taikant 5 proc. lengvatą kai kurioms civilinės atsakomybės įmokoms.
Premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad priėmus visus numatomus mokestinius pakeitimus, būtų planuojama surinkti apie 500 mln. eurų per metus.
NVSC: per savaitę nuo gripo mirė vienas, o nuo koronaviruso du žmonės
Nors Lietuvoje stebimas sergamumo mažėjimas, praėjusią savaitę buvo registruotas vienas gripo ir du koronaviruso mirties atvejai, pranešė Nacionalinis visuomenės ir sveikatos centras (NVSC).
Pasak centro, gripo pražudytas asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo.
Tuo metu bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir koronavirusu rodiklis kovo 31–balandžio 6 dienomis sumažėjo iki 1423,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
NVSC duomenimis, mažiausias sergamumas išliko Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis fiksuojamas 14-oje savivaldybių.
Siūloma įstatymu įteisinti nemokamas reprodukcinei sveikatai skirtas paslaugas
Siekiant modernizuoti Lietuvos reprodukcinės sveikatos priežiūrą ir užtikrinti kokybiškas sveikatos paslaugas, valdančiųjų ir opozicinių Seimo frakcijų atstovai įregistravo Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą.
Naujame socialdemokratės Birutės Vėsaitės parengtame dokumente kalbama apie šeimos planavimą, nėštumo nutraukimą, motinystę, jaunimo reprodukcinę sveikatą, lytinį švietimą ir pagalbą lytinio smurto atvejais.
Jei Seimas pritartų, reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos būtų nemokamos, šios išlaidos būtų kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo arba valstybės biudžeto.
Tikimasi, kad priėmus įstatymą, sumažės neplanuotų nėštumų ir abortų poreikis, o kokybiškesnė nėštumo, gimdymo ir nėštumo nutraukimo priežiūra padės išvengti komplikacijų.
Įstatymo projekte įtvirtinta reprodukcinės sveikatos sąvoka, kuri apima „galimybę gyventi atsakingą, pasitenkinimą teikiantį ir saugų lytinį gyvenimą, gebėjimą susilaukti palikuonių ir laisvę nuspręsti, ar tai daryti, kada ir kaip dažnai tai daryti“.
Šiuo metu Lietuvoje nėra vieningo reprodukcinės sveikatos teisinio reglamentavimo. Šie klausimai reguliuojami fragmentiškai atskiruose teisės aktuose.
Nemokamas nėštumo nutraukimas būtų reglamentuotas įstatymu
Naują dokumento projektą įregistravusi parlamentarų grupė siūlo 2022 m. ministro įsakymu patvirtintą nėštumo nutraukimo tvarką įteisinti įstatymu.
Siūloma užtikrinti moters teisę savo noru apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo iki 12 nėštumo savaičių ir numatyti išimtis. Nėštumas galėtų būti nutrauktas ir iki 22 savaičių, tačiau tai būtų įmanoma tik dėl medicininių indikacijų, išžaginimo ar kraujomaišos.
Medicinines indikacijas nustatytų sveikatos apsaugos ministras. Siūloma, kad išvadą, ar yra medicininių indikacijų nėštumui nutraukti, pateiktų universiteto ligoninės gydytojų konsiliumas. Išvadą apie tai, kad įvyko išžaginimas, pateiktų teisėsaugos institucijos. Dėl kraujomaišos fakto spręstų gydytojas genetikas.
Įstatymo projektas numato, kad nėštumo nutraukimo paslauga teikiama nemokamai, išlaidas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Jei Seimas pritartų, nemokamas būtų ir vaistinis abortas.
Daugiau aiškumo dėl vaistinio aborto
B. Vėsaitė įstatymo projekte siūlo įtvirtinti ir vaistinio aborto galimybę. Nors nuo 2023 metų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimu leista nutraukti nėštumą ir vaistais, Lietuvoje jo prieinamumas, anot parlamentarės, išlieka ribotas dėl medicinos įstaigų nenoro teikti šią paslaugą ir sudėtingo reguliavimo.
Nepaisant to, kad vaistinis nėštumo nutraukimas pasaulyje pripažintas saugesniu metodu nei chirurginis abortas, B. Vėsaitės pastebėjimais, Lietuvoje moterys susiduria su informacijos trūkumu, dalis gydymo įstaigų net nežino arba klaidingai teigia, kad ši procedūra nėra legali, o tai vilkina sprendimo priėmimą ir didina medicinines rizikas.
„Projektu siekiama įtvirtinti moters teisę rinktis nėštumo nutraukimo būdą – chirurginį ar vaistinį – taip užtikrinant, kad sveikatos priežiūros sistema atlieptų individualius moters poreikius ir mokslo pažangą. Be to, aborto reglamentavimas padės sumažinti iki šiol egzistuojančią stigmą: kai procedūra pripažįstama teisėta ir įprasta medicinos praktikos dalimi, mažėja socialinis spaudimas bei neigiamos nuostatos moterų atžvilgiu“, – sako Seimo Laikinosios reprodukcinės sveikatos grupės pirmininkė B. Vėsaitė.
Beje, siūloma, kad vaistinio nėštumo nutraukimo paslauga nėščiosios prašymu galėtų būti teikiama pasitelkiant nuotolines sveikatos priežiūros paslaugas.
Siūlo leisti gimdyvėms pasirinkti gimdymo būdą, skausmo malšinimo priemones
Jei Seimas pritartų, nėščiosioms būtų leista, pasikonsultavus su gydytoju, pasirinkti gimdymo būdą, skausmo malšinimo priemones. Jos galėtų pasirinkti ir lydintį asmenį per gimdymą.
Taip pat gimdyvėms būtų užtikrinta teisė į psichologo konsultacijas, prenatalinės diagnostikos paslaugas. Siekiant įvertinti galimą genetinę riziką būsimam palikuoniui, valstybė turėtų užtikrinti genetinį konsultavimą planuojant šeimą.
Kontraceptinės priemonės būtų prieinamos nemokamai
B. Vėsaitė siūlo įstatyme numatyti, kad kontraceptinės priemonės būtų prieinamos nemokamai. Jų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras.
Įstatymo projektu reglamentuota ir sterilizacija – savanoriškas chirurginis šeimos planavimo metodas, kuriuo siekiama ilgalaikio apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo.
Pageidaujantys savanoriškos chirurginės sterilizacijos prieš tai turėtų gauti išsamią informaciją apie šio metodo esmę, galimas komplikacijas ir pasekmes. Siūloma, kad pateikus rašytinį prašymą, sterilizacija būtų atliekama ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo jo pateikimo dienos.
Specializuotuose centruose nemokamą pagalbą gautų patyrę lytinį smurtą
Įstatymo projekte taip pat numatomas kompleksinės pagalbos teikimas lytinį smurtą patyrusiems asmenims. Jiems būtų užtikrinta nemokama medicininė, psichologinė ir socialinė pagalba, skubi kontracepcija ir infekcijų profilaktika.
Konfidenciali profesionali pagalba lytinį smurtą patyrusiems asmenims būtų užtikrinama specializuotuose pagalbos centruose. Siūloma, kad tokie centrai veiktų visoje šalyje ir būtų prieinami visiems nukentėjusiems asmenims.
Lytinio smurto aukoms skubios kontracepcijos priemonės bei lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir gydymo paslaugos būtų teikiamos nemokamai. Šių paslaugų išlaidas siūloma kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą kartu su B. Vėsaite įregistravo socialdemokratai Laurynas Šedvydis, Orinta Leiputė, Jurgita Šukevičienė, Indrė Kižienė, liberalai Edita Rudelienė, Andrius Bagdonas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorė Jurgita Sejonienė.
Ankstesni bandymai įstatymu sureguliuoti reprodukcinę sveikatą nebuvo nesėkmingi
ELTA primena, kad tai jau ne pirmas bandymas įstatymu reglamentuoti reprodukcinę sveikatą. Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas buvo parengtas dar 1996 metais, tačiau nebuvo priimtas.
2002 metais įstatymu įtvirtinti reprodukcines teises siūlė B. Vėsaitė, tačiau projektas nesulaukė pritarimo ir nebuvo priimtas. Pasak jos, dėl politinių ir ideologinių priežasčių tuo metu reprodukcinės sveikatos klausimų sureguliuoti nepavyko, paliekant juos spręsti pavieniais teisės aktais.
Taip pat 2014 metais tuometinės Seimo socialdemokratų frakcijos narės Giedrės Purvaneckienės dar vienas bandymas priimti reprodukcinei sveikatai skirtą įstatymą nebuvo sėkmingas.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją
