Dzūkų žinios

„Erasmus+“ patirtys Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijoje

Dalintis:

Yra savaitės, kurios praeina nepastebimai ir nepalieka pėdsakų. Ir yra tokių, kurios jaukios, iš dalies tylios, bet atmintyje ilgai išliekančios. Tokia buvo „Erasmus+“ savaitė, kai į mūsų gimnaziją Velykų atostogų metu atvyko mokiniai ir mokytojai Magda Uleia ir Daniel Stoian iš Rumunijos, iš Liceul Teoretic „Iancu C. Vissarion“. Atvyko su savo istorijomis, smalsumu. O išvyko – jau su įspūdžiais, kuriuose dalis mūsų ir maža dalelė Lietuvos.

Skirtingos kalbos, skirtingos patirtys, bet abiejų šalių jaunuolius siejo tas pats tikslas – bendravimas ir bendradarbiavimas. Mes svečiams atvėrėme duris į savo pasaulį: tvarumą, mokymąsi lauke ir kūrybą, įkvėptą gamtos. O viską lydėjo dar ir Antano Žmuidzinavičiaus 150-ųjų metinių dvasia, ir užduotis – visur fotografuoti gamtą. Menas, gamta ir žvilgsnis, kuris ieškojo grožio paprastume. Iš pradžių atrodė, kad tai bus tik vaizdai. Medžiai, vanduo, dangus, šešėliai… Bet vėliau paaiškėjo, kad tai – ne tik nuotraukos. Tai buvo ir gebėjimas sustoti, mąstyti, jausti, saugoti.

Pirmoji diena. Pradžia, kuri dar nežino, kuo taps

Mokyklos pristatymas buvo tarsi mažos durys į skirtingus pasaulius. Kiekvienas pasakojimas – savitas, bet kartu labai pažįstamas. Ekskursija po gimnaziją virto ne tik erdvių pažinimu, bet ir pirmuoju „čia jauku“. O tada – vilna, spalvos ir kūryba. Velykinių kiaušinių vėlimas tapo bendros kalbos pradžia. Be vertėjo.

Vėliau Rudamina pasitiko su vėju ir istorija. Piliakalnis – tylus liudininkas, o amatų centras – vieta, kur praeitis atgimė ant lininių maišelių. Jotvingių ženklai, nupiešti šiuolaikinių mokinių rankomis, tiesė tiltus tarp laikų.

Antroji diena. Kai užsimerki – pamatai daugiau

Vilnius mokinius pasitiko kaip gyva istorijos knyga. Audiosensorinėje bibliotekoje jie mokėsi „matyti“ kitaip – per garsus, pojūčius ir patirtį. Tai buvo priminimas, kad pasaulį galima pažinti ne vien akimis. Tyli, bet labai stipri pamoka apie empatiją.

Senamiestis. Jis neklausė, ar supranti jo kalbą. Jis tiesiog kalbėjo. Ir kiekvienas išgirdo tai, ką galėjo ar norėjo išgirsti.

Vėliau – Europos geografinis centras, simbolinė vieta, tarsi priminimas, kad visi esame arčiau vieni kitų, nei kartais atrodo.

Trečioji diena. Kaunas – tarp istorijos ir maišto

Kaunas pasitiko netikėtumais. Kiemo galerijoje sienos pasakojo istorijas, kurių nerasi vadovėliuose. Karo muziejaus kiemelyje tarsi prabilo knygnešiai kartu su fragmentuota kovų už laisvę istorija.

Putvinskio gatvė priminė, kad čia besidriekianti tarpukario architektūra gali būti tarsi sustingusi muzika. Antano Žmuidzinavičiaus Velnių muziejus – kad kultūra gali būti ir rimta, ir žaisminga vienu metu.

Tada sustojimas prie Romo Kalantos paminklo. Tylus. Reikšmingas. Toks, kurio nereikia aiškinti.

Visiems senamiestis buvo kaip pasaka – pilis, rotušė, vakarėjanti šviesa ir jausmas, kad esi kažko didesnio dalis.

Ketvirtoji diena. Tyla, kuri pasako daugiau nei žodžiai

Žuvintas nešaukė. Jis kvietė klausytis. Vandens, vėjo, paukščių. Ir savęs.

Sugrįžę mokiniai atsivertė savo nuotraukas – pamatė ne tik tai, ką fotografavo, bet ir ką jautė. Taip piešiniuose gimė peizažai, kurie pasiliko ir prisiminimuose.

Paskui – medžių sodinimas. Paprastas veiksmas, bet jame tilpo viskas: rūpestis, atsakomybė, ateitis. Tarsi tylus susitarimas su pasauliu.

Atsisveikinimas, kuris nėra pabaiga

Paskutinės akimirkos buvo kupinos emocijų. Laukė simboliniai egzaminai – anglų kalba parašyti sau atvirlaiškį, perskaityti tekstus skirtingomis kalbomis. Juokas maišėsi su jauduliu, bet svarbiausia – niekas nebijojo klysti.

Direktorės įteikti sertifikatai ir atminimo dovanos buvo daugiau nei formalumas – tai buvo užsimezgusio ryšio tarp skirtingų, bet kartu ir panašių tautų bei kultūrų ženklas. Gegužės viduryje mūsų mokiniai keliaus į Rumuniją* – tai bus tąsa istorijos, kuri prasidėjo nuo paprasto „labas“ ir „bună ziua“.

Ir lai niekas nedrįsta sakyti, kad svarbiausios pamokos vyksta tik klasėje.

Šis projektas finansuojamas Europos Komisijos „Erasmus+“ programoms skirtomis lėšomis, kurias Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Europos Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokią straipsnyje pateikiamą informaciją.

*Mūsų gimnazijai 2024–2027 m. suteikta „Erasmus+“ akreditacija ir šis mobilumas bus Erasmus+ plano dalis

Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos informacija

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: