Dzūkų žinios

Seirijuose ir Bestraigiškės miške bus pagerbtas Juozas Gegužis-Diemedis ir jo bendražygiai

Dalintis:
Juozo Gegužio-Diemedžio portretas ir miško vaizdas minėjimo iliustracijoje
Rugsėjo 25 dieną Seirijuose ir Bestraigiškės miške bus minimos Juozo Gegužio-Diemedžio ir jo bendražygių 75-osios žūties metinės.
Laisvės kovų muziejaus iliustracija.

Rugsėjo 25 dieną Lazdijų rajone vyks Dainavos apygardos vado Juozo Gegužio-Diemedžio ir kartu su juo žuvusių laisvės kovotojų 75-ųjų žūties metinių minėjimas. Renginiai prasidės Seirijuose, o vėliau dalyviai rinksis istorinėje žūties vietoje Bestraigiškės miške.

Juozas Gegužis-Diemedis gimė 1923 metų balandžio 17 dieną Gervėnų kaime, Seirijų valsčiuje. Baigęs Seirijų pradžios mokyklą, mokėsi Alytaus gimnazijoje, vėliau – Alytaus mokytojų seminarijoje, kurią baigė 1943 metais. Vokiečių okupacijos laikotarpiu dirbo Seirijų valsčiaus sekretoriumi.

Į laisvės kovą įsitraukė 1945 metais

Į partizanų gretas J. Gegužis įsiliejo 1945 metų vasarą. Jis tapo Karininko Juozapavičiaus grupės partizanu, vėliau dirbo Pietų Lietuvos partizanų srities štabe, buvo srities vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio adjutantas. J. Gegužis lydėjo vadą kelionėse, spausdino įsakymus, aplinkraščius ir kitus dokumentus.

1949 metų gegužę J. Gegužis-Diemedis buvo išrinktas Šarūno rinktinės vadu. Jis taip pat prisidėjo leidžiant rinktinės laikraštį „Laisvės rytas“. Adolfas Ramanauskas-Vanagas jį apibūdino kaip ypač uolų ir pareigingą vadą.

1950 metų gegužę J. Gegužiui-Diemedžiui buvo suteiktas kapitono laipsnis, o tų pačių metų liepą jis paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vado pavaduotoju ir Dainavos apygardos vadu.

Žuvo MGB surengtos operacijos metu

1951 metų rugsėjo 27 dieną Bestraigiškės miške sovietinė MGB, panaudojusi suimtą Šarūno rinktinės adjutantą ir agentų smogikų grupę, surengė operaciją, per kurią žuvo šeši Dainavos apygardos partizanai.

Kartu su J. Gegužiu-Diemedžiu žuvo Bronius Šalaševičius-Žilvitis, Stasys Krukonis-Žvaigždikis, Algirdas Antanas Selinis-Skirmantas, Bolesius Vailionis-Narsuolis ir Gediminas Vincas Urmanavičius-Pavasaris.

J. Gegužis-Diemedis žuvo būdamas vos 28-erių. Jo ir bendražygių žūties vietoje Bestraigiškės miške vėliau buvo atstatytas bunkeris ir pastatytas paminklas.

Po mirties J. Gegužis-Diemedis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu, jam pripažintas kario savanorio statusas ir suteiktas pulkininko laipsnis.

Minėjimo programa

Rugsėjo 25 dieną:

10 val. – šv. Mišios Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje.

11.30 val. – Juozo Gegužio-Diemedžio ir jo bendražygių žūties metinių minėjimas Bestraigiškės miške, Demeniškių kaime, prie buvusio partizanų bunkerio.

Minėjimo dalyviai kviečiami prisiminti žmones, pasirinkusius ginti Lietuvos laisvę ir už šį pasirinkimą sumokėjusius gyvybe.

Laisvės kovų muziejaus informacija ir iliustracija.

Istorinė dalis parengta remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikės Rūtos Trimonienės medžiaga.

Dalintis:

Rašyti komentarą

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: