Prieš dvejus metus kaip perkūnas iš giedro dangaus Lazdijus sudrebino žinia, kad į Klaipėdą išvažiuoja tuometinė Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė. Vienuoliką metų Lazdijų bibliotekai vadovavusi talentinga moteris pakėlė šią įstaigą į aukštumas, subūrė aplink save didelį rajono šviesuomenės būrį.
Aukšto intelekto, išskirtinės vidinės kultūros moteris 2021 metų rudenį išvyko į Klaipėdą. Ji išvyko ne į iš anksto sutartą aukštesnę karjeros poziciją, bet visomis prasmėmis – į naują gyvenimą, kuriame sutilpo darbas, meilė ir šėlstantys pajūrio vėjai.
Prieš keletą dienų šalies žiniasklaida pranešė, jog mūsų kraštietei R. Rudienei patikėtos Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos direktoriaus pareigos.
Apie tai, kaip sekėsi gyventi ir dirbti uostamiestyje, kokie atradimai ten laukė, „Dzūkų žinios“ kalbasi su R. Rudiene.
– Prieš dvejus metus uždarėte savo kabineto Lazdijų bibliotekoje duris ir išvažiavote į Klaipėdą. Ką nauja atnešė šie dveji metai?
– Pastarieji metai man atnešė daug įdomių potyrių. Pirmiausia – meilę. Ir naujus pajūrio vėjus! Beje, drėgnas ir vėjuotas pajūrio klimatas man labai tiko! Gal todėl greitai prisitaikiau ir prie žmonių.
Uždariusi Lazdijų bibliotekos duris 2021-ųjų lapkritį, mėgavausi žiema prie Baltijos, tris laisvus mėnesius įkvėpimo ieškojau pačiam Gyvenime, o vasario mėnesį vėl kibau į darbus. Dirbau Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos komunikacijos ir rinkodaros specialiste. Čia naujos pažintys, nauji veidai, nauji įspūdžiai, naujos žinios. Gilinausi, kaip parašyti paveikų tekstą, kūriau skaitmeninį turinį, beje, perskaičiau daug grožinės literatūros, kurią per administracinį darbą buvau nustūmusi į šalį. Vieną knygą galėčiau rekomenduoti visiems rašantiems ir ne tik jiems – Stepheno Kingo „Apie rašymą. Memuarai apie amatą“.
– Kuo skiriasi darbas Lazdijuose nuo darbo Klaipėdoje? Ar skiriasi Klaipėdos ir Lazdijų skaitytojai?
– Mūsų bibliotekoje Klaipėdoje išskirtinai daug dirbama su neįgaliais žmonėmis, ypač turinčiais psichinę negalią, jiems organizuojamos įvairios edukacijos. Jau 17 metų vyksta Klaipėdos leidyklų ir leidėjų konkursas „Klaipėdos knyga“, kiekvieną vasaros trečiadienį Giruliuose vyksta kultūrinių renginių programa „Pėdink į Girulius“. Šiais metais atidarėme naują Melnragės biblioteką, kurioje marinistinės krypties veiklų vystymas išskiria šią biblioteką iš kitų Lietuvos viešųjų bibliotekų. Mūsų vizijose Melnragės biblioteka turėtų tapti jūrinės kultūros ir mėlynosios ekonomikos centru.
Bendradarbiaujame ir su Lazdijų rajono savivaldybės viešąja biblioteka. Kolegos iš Lazdijų klaipėdiečiams pristatė išleistas knygas apie rašytoją Bitę Vilimaitę ir antologiją „Žaliuose ežerynuose“. Na, o skaitytojai visur vienodi – smalsūs ir nuoširdūs!
– Kokios profesinės patirtys, įgytos Lazdijuose, buvo naudingos dirbant Klaipėdoje?
– Efektyvus komandinis darbas su kolegomis, gebėjimas numatyti prioritetines kryptis, nustatyti strateginius tikslus ir atsakingai juos įgyvendinti. Komunikacija su bibliotekos lankytojais, partneriais, diplomatijos gyslelė, kūrybiškas organizuotumas ir kompromiso ieškojimas visose situacijose.
– Kokie iššūkiai laukia, pradėjus vadovauti svarbiausiai uostamiesčio bibliotekai?
– Pirmiausia tai man garbė atsistoti greta ilgamečių uostamiesčio bibliotekų vadovų. Juk dzūkė Bronislava Lauciuvienė Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešajai bibliotekai vadovavo 40 metų, o dzūkas Juozas Šikšnelis daugelį metų vadovavo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešajai bibliotekai. Jie pastatė tvirtus pagrindus uostamiesčio bibliotekoms.
Žinau, kad iššūkių laukia daug ir manęs, nes šiandien esame akistatoje su neaprėpiamomis galimybėmis, įskaitant technologijas ir tvarumo sritį, kurios reikalauja naujo požiūrio į kultūrą ir biblioteką. Vis dėlto šiandieniniame „tiktokiškame“ pasaulyje bibliotekos turi nešti vertybinę žinutę. Sieksiu, kad biblioteka būtų stipria iniciatyvių, kūrybiškų, drąsių ir dalintis linkusių žmonių bendruomene, turinčia aiškų savo identitetą, teiktų aukštos kokybės paslaugas, kurtų vertę visai bendruomenei ir įgyvendintų darbus, kurie leistų mūsų bibliotekai būti žingsniu priekyje.
– Kas labiausiai žavi, gyvenant Klaipėdoje? Ar liko sentimentų Lazdijams? Jei grįžtumėte į Lazdijus, ką darytumėte kitaip?
– Klaipėdoje labiausiai žavi tai, kad vasaros vakarais, po darbo, galima eiti, eiti, eiti… pajūriu, akimis palydint laivus, paduose jaučiant šiurkštų smėlį, nugludintus akmenukus ir… spėti atsisveikinti su saule bangoje. Klaipėdos pajūris savitas. O gimtasis Lazdijų kraštas visada užims dalelę širdies. Čia mano visa šeima, giminės, draugai.
Jei grįžčiau į Lazdijus? Tikiuosi, jau tada už mus dirbs dirbtinis intelektas, o mes, žmonės, užsiimsime kūryba ir savo giluminiais talentais!
„Dzūkų žinių“ informacija