Rudenį ir žiemą Lietuvoje liekantys gandrai tampa vis dažnesniu reiškiniu, sulaukiančiu didelio gamtininkų bei visuomenės dėmesio. Nors tradiciškai šie paukščiai išskrenda iki rugpjūčio 24 dienos, pavienių gandrų laukuose galima pastebėti rugsėjį, spalį ar net vidury žiemos.
Ir nors baltieji gandrai yra tolimieji migrantai, vengiantys šaltų žiemų ir kasmet skrendantys net iki Pietų Afrikos, kartais pasitaiko išimčių. Pastaraisiais metais vis dažniau pastebima, kad žiemojančių gandrų Lietuvoje daugėja. Lazdijuose – dar vienas pavyzdys – gandrai delsia išskristi.
Visai netoli Lazdijų, pievoje maisto ieško du gandrai. Ruduo įpusėjo, tačiau šie gandrai nė neketina išskristi. Juos pievoje pastebėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus vadovas Anatolijus Palionis.
„Matyt, lengviau susirasti lesalo, tad ir maklinėja, ieško, ko gardesnio“, – sako jis.
Panašu, kad paukščiai ruošiasi čia praleisti dar bent dalį rudens. Ar šie raudonsnapiai bus pakankamai drąsūs ir liks žiemoti, parodys laikas. Keista, kad jau spalis, o jie vis dar neišskrido.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus vadovas A. Palionis pasakoja stebintis šiuos paukščius.
„Man atrodo, kad šie gandrai – jaunikliai“, – sako jis.
Anot Anatolijaus, abu atrodo sveiki ir stiprūs. Dauguma jų gentainių Lietuvą paliko dar rugpjūtį, todėl sunku pasakyti, kodėl šie du vis dar delsia išskristi.
Kasmet pastebima, kad Lietuvoje žiemoti lieka vis daugiau gandrų. Neretai jais pasirūpina žmonės – priglaudžia, maitina ir padeda sėkmingai peržiemoti.
