Dineta Babarskienė
Baltas Lazdijų miesto parkas jau pasiruošė įkurtuvėms. Ir nors pusnys iki kelių, tačiau gamtininkai sako, kad kelti inkilus pats laikas, o pelėdoms gal net vėloka.
Miesto parkas pamėgtas miestelėnų, o ir svečiai iš miško, kaip bebūtų keista, čia vis dažniau užklysta. Parkas garsėjo bebru Aldu, dabar apsigyveno voveraitė, čia ūbauja pelėda, atšuoliuoja kiškiai ir netgi stirnas, čia atklydusias, jau pastebėjo nuolatiniai parko lankytojai. Upelyje – ančių pulkas ir nutrija, kurią peni čia vaikščiojantys praeiviai.
Jau vasaris, tad nejučia mintyse vis dažniau pagalvojame apie pavasarį. O tai byloja apie išskridusių paukščių sugrįžimą. Sugrįžusiems sparnuočiams reiks namų. Lazdijų miesto parkas sugrįžtuvėms jau pasiruošė.
„Kelti inkilus pasiūlė gamtininkas Ramūnas Buinauskas. Tai jo idėja, o mes iškart sutikome palaikyti šią iniciatyvą“, – pirmadienį sakė asociacijos „Onkologinė savigalba Lazdijuose“ vadovė Dalė Pupininkaitė. Anot jos, tai ir naudinga, ir prasminga, ir įdomu. „Mėgstame čia pasivaikščioti, dabar stebėsime savo inkilų gyventojus. O gal taip paskatinsime lazdijiečius labiau domėtis paukščiais, o gal net patiems pagaminti inkilą, sudaryti palankesnes jų gyvenimo sąlygas Lazdijų mieste, rūpintis jų globa“, – tikino Dalytė.
Ramūnas papasakojo, kaip pasigaminti inkilą. „Reikėtų dėmesį sutelkti į inkilo funkcionalumą. Kiekvienas namelis paukščiams turi atitikti tam tikrus standartus. Visų pirma reikia žinoti, kokios konkrečiai rūšies paukščiams daromas inkilas, tuomet landos diametras gali būti nuo 2–8 cm iki keliolikos centimetrų”, – sakė jis.
„Pirmąjį inkilą iškėlėme uosyje rajono merės Ausmos Miškinienės. Ačiū, savivaldybės vadovei už mums perduotą inkilėlį“, – sakė Dalytė. Ir nors pati rajono vadovė negalėjo dalyvauti, tačiau perdavė ne tik inkilą varnėnams, bet ir linkėjimus šios iniciatyvos sumanytojams.
Tądien parko alėjos medžiuose buvo iškelti 8 inkilai: 7 varnėnams, bukučiams, 1 mėlynajai zylei. Keturis natūralius inkilus sumeistravo gamtininkas Ramūnas Buinauskas, dar tris asociacijos „Onkologinė savigalba Lazdijuose“ vyrai. „Kabinti inkilus vieną prie kito nepatartina“, – įspėjo gamtininkas. Tad inkilai išsibarstė po visą parko alėją. Vyrai dirbo sparčiai: kopėčias laikė, inkilus padavinėjo Kęstutis Žalys, prie parko medžių tvirtino Ramūnas Buinauskas.
O kad iniciatyva jau turi ir pasekėjų, paaiškėjo greitai. Pelėdoms inkilą iškelti pažadėjo parke slidinėjęs vyriškis. „Žinau dabar, kokį inkilą pagaminti“, – sakė jis, pridurdamas, jog nugirdęs, kaip gamtininkas pasakojo apie inkilus, atsitiktinai, pro šalį čiuoždamas.
„Ir nors karantinas, bet tai buvo gera proga kad ir iš tolėliau pasižiūrėti, kaip keliami inkilai. O kur dar geras ūpas pasibuvus miesto parke. Juolab, kad ir oras kaip užsakytas – sniego daug, bet saulutė šviečia“, – sakė D. Pupininkaitė. Anot jos, gaila, kad negalima būriuotis, tad bent iš tolo asociacijos nariai galėjo stebėti ir taip sudalyvauti. „Bet kai tik galėsime, tai lėksime į Giraitės mišką ir festivalį surengsime“, – juokavo asociacijos vadovė. Ir dar prasitarė, jog jie planuoja savo asociacijos biologinės įvairovės miškelį sodinti.
„Daug naujų namų grįžtantiems paukščiams atsirado Lazdijų miesto parke. Laukiame sugrįžtant paukštelių“, – sakė tądien atėjusieji bent iš tolo pažiūrėti, kaip keliami inkilai. Sugrįžtantys gimtinėn paukščiai – pirmieji pavasario pranašai. „Jau įsivaizduoju, kaip vaikščiosime parko alėja pavasarį, o paukščiukai čiulbės mums pavasarines savo giesmes“, – įsisvajojo asociacijos damos. Juk sakoma, kad pavasarį ant sparnų parneša paukščiai.