DŽ redakcijos nuomonė
Kol rajono turizmo strategai kuria planus, kaip privilioti turistus į Lazdijų kraštą, kai kurie rajono svečiai patys atvyksta į mūsų rajoną, tačiau čia nesulaukia tinkamo dėmesio. Praėjusį savaitgalį Lazdijai nepasinaudojo proga tinkamai priimti net 50 automobilių ekipažų, dalyvavusių moterų ralyje „Ladies Go“.
Įdomu tai, kad vieni iš šio renginio rėmėjų buvo Lazdijų rajono savivaldybė, o ralio trasa irgi vedė per Lazdijų rajono išskirtines vietas. Buvo puiki proga pristatyti rajoną šio ralio dalyviams, atvykusiems iš visos Lietuvos. Tačiau… Puiki galimybė buvo nedovanotinai neišnaudota. Kai ralio dalyviai atvyko į Kalniškę, jie ten negavo jokios informacijos apie šią išskirtinę Lazdijų krašto vietą. Juk buvo galima juos teatralizuotai pasitikti, pavyzdžiui, apsirengus senosiomis karinėmis uniformomis ir, panaudojant teatralizuotas priemones, patraukliai papasakoti šios vietovės istoriją.
Ralio dalyvių kelionė driekėsi ir per A. Ramanausko-Vanago gimtinę, ir per Dusios apylinkes. Kodėl turizmo strategai nesugalvojo, kaip padidinti šio ralio dalyvių susidomėjimą mūsų kraštu? Kai kurie iš ralio dalyvių pirmą kartą lankėsi Lazdijų krašte, juk reikėjo juos griebti už atlapų, sudominti, kad jie vėl su draugais ir šeimomis pas mus atvyktų ir pravertų savo pinigines.
Kodėl tada, kai Vilniuje vyko renginys, mūsų lazdijiečiai sugebėjo persirengti partizanais ir įdomiau pristatyti savo kraštą? Kodėl dabar niekam nerūpėjo lankytojai, kurie patys pas mus atvyko ir galėjo daugiau apie mus sužinoti?
Štai, ralio dalyviams sustojus prie Leipalingio dvaro, juos pasitiko šio dvaro šeimininkų personažai ir patrauklia forma suteikė apie dvarą informacijos. Taigi, pavyzdžių toli ieškoti nereikėjo.
Žinoma, keistai atrodė ir tai, kad per šio renginio uždarymą, dalijant prizus nugalėtojams ir prizininkams, neišgirdome, kad bent vieną prizą būtų įsteigę Lazdijai, visi apdovanojimai buvo iš Druskininkų savivaldybės ir šio miesto verslo bendrovių. Ar negalėjome kam nors padovanoti savaitgalio Lazdijų rajono kaimo turizmo sodyboje?
Kodėl nenorime būti matomi, žinomi, kodėl nesistengiame pasinaudoti mums suteikiamomis galimybėmis?
Kai taip elgiamės, tai ir liekam niekam nežinomi ir verkšlenantys, kad trūksta turistų. Todėl graudu ir liūdna, o gal net ir dėsninga, kai renginio vedėjas nesugeba teisingai ištarti Lazdijų rajono merės pavardės.
Ar norime būti nežinomi, bevardžiai – „no name“? Gerai, kad bent „Dzūkų žinių“ redakcijos ekipažas, ir dar vienas ekipažas atstovaujamas Lauros Sapiegaitės ir Povilo Juknevičiaus laimėję vienoje rungtyje prizines, garbingas vietas, priminė apie Lazdijus ir nešė Lazdijų vėliavą viso ralio metu. Kaip liaudis sako, „kas šuniui uodegą pakels“…
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /