DŽ redakcijos nuomonė
Praėjusį savaitgalį Palangoje buvo ne tik daug poilsiautojų, bet ir gausybė politikų, kurie susirinko į Sauliaus Skvernelio partijos „Vardan Lietuvos“ steigiamąjį suvažiavimą.
Imituojant demokratiją, buvo paskelbti keturi būsimosios partijos vedliai – buvęs premjeras S. Skvernelis, parlamentaras Vytautas Bakas, Lazdijų merė Ausma Miškinienė ir marijampolietė Beata Valungevičienė.
Pastaroji pretendentė prieš pat pirmininko rinkimus atsiėmė savo kandidatūrą. Labai greitai paaiškėjo, kodėl ji tai padarė.
Socialinių tinklų blogeris, buvęs S. Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas sužinojęs, kad ši marijampolietė pretenduoja tapti naujosios partijos pirmininke, išdėstė visą graudžią tiesą apie šią moterį. Anot S. Malinausko, B. Valungevičienė glaudžiai susijusi su nusikalstamo pasaulio šulais. Ji yra liūdnai pagarsėjusio Marijampolės sukčiaus Buzo vieno iš vaikų krikštamotė, o jos vadovaujamoje anglų kalbos mokykloje mokėsi prieštaringai vertinamas tauragiškis Švinius.
Ši moteris buvo „valstiečių“ sąraše savivaldos rinkimuose, tačiau vėliau iš jų netikėtai dingo.
„Švinius man aiški raudona riba. Tas raudonas brūkšnys kartu braukiasi ir per visai naujai kuriamą partiją, jokių iliuzijų dėl jos nebeturiu“, – socialiniuose tinkluose teigė S. Malinauskas.
Derėtų priminti, kad S. Malinauskas nuoširdžiai rėmė V. Baką per Seimo rinkimus Alytuje, taip pat labai aktyviai dirbo per savivaldos rinkimus stebėtoju būsimosios mūsų rajono merės A. Miškinienės štabe. O dabar nubraukė partijai, kurios pirmininkais pretendavo tapti jo nuoširdžiai remti politikai, raudoną liniją.
Labai rimtas ir daug sakantis artimo S. Skvernelio žmogaus pareiškimas ir įspėjimas naujosios partijos nariams ir pačiam S. Skverneliui.
Bet tiek to, grįžkime prie naujosios partijos pirmininko rinkimų. Jie įvyko ir visiems labai „netikėtai“ jos pirmininku tapo S. Skvernelis.
Kokiais nariais gali pasigirti naujoji partija? Gausybė įvairių asmenybių, išėjusių iš pačių įvairiausių politinių partijų. Visiška mišrainė. Bet ne tradicinė baltoji, kur vos keletas komponentų, o egzotiškoji.
Ten yra visko po truputį. Yra ekskonservatorių, buvusių liberalų, socialdemokratų ir socialdemodarbiečių, spėjusių dar pabūti ir regionininkais. Yra eksžaliųjų, eksdarbiečių, ekspaksistų, daugiausia – eksvalstiečių.
Anot apžvalgininko Rimvydo Valatkos, ten yra ir ištikimų S. Skverneliui vyrų ir moterų, kurie su juo visus ketverius metus buvo valdžioje, bet į Agrokoncerno partiją apdairiai nestojo.
Pagalvokime, kas gali būti bendra tarp buvusio LSDP lyderio, eksžaliojo, socialdemokratų kabineto ekspremjero A. Butkevičiaus ir iš Kauno konservatorių bastiono dezertyravusių dviejų buvusių Kauno savivaldybės administracijos direktorių – E. Gudišauskienės ir V. Gudėno? Toje kompanijoje yra ir socialistas Tomilinas, su skandalinguoju Paleckiu lakstęs po „Gazprom“ susibūrimus? Ką turi bendra socialdemokratų kandidatas į prezidentus Z. Balčytis ir buvęs liberalas, A. Zuoko ginklanešys Ž. Šilgalis? Kas bendra tarp Šviniaus anglų kalbos mokytojos ir Lazdijų rajono merės?
Politologai apie šią partiją kalba labai atsargiai. Iš vienos pusės, jie pripažįsta, jog S. Skvernelis pritraukė nemažai žinomų politikų, kurie gali praplėsti naujosios partijos simpatikų gretas. Iš kitos pusės, į šią partiją susirinko labai daug skirtingų pažiūrų žmonių. Kaip jiems pavyks suderinti savo pažiūras ir priimti vieningus sprendimus?
Lazdijų „valstiečiai“ kaip žąselės vorele nusekė paskui merę į S. Skvernelio gardelį, nors Lazdijų rinkėjai balsavo už tuos žmones, kurie buvo „valstiečių“ partijos nariai. Kodėl merė, negerbdama lazdijiečių pasirinkimo, be jų žinios, nepasitarusi su savo rinkėjais, iškeliavo pas S. Skvernelį? Gal dėl partijos vicepirmininkės posto?
Tiesa, Lazdijuose „valstiečiai“ neišnyko, jų dar šiek tiek liko. Paradoksalu, jog vienas iš likusiųjų šioje partijoje yra Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorės gyvenimo draugas. Kyla klausimas: kodėl šis merės bendražygės artimas žmogus liko pas „valstiečius“? Ar jis šios partijos vertybių saugotojas, ar žmogus, galintis papasakoti „perbėgėliams“, kas vyksta jų buvusioje partijoje?
Taigi, Lietuvos žmonėms pateikta nauja politinė mišrainė, kurioje labai daug skirtingų ingredientų. Gal valgyti bus ir skanu, tačiau neaišku, kaip bus pavalgius… Bet… Į sveikatą!
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /